• Perkančiosioms organizacijoms 74
    • Apie CVP IS ir VPM IS 9
      • 1. Kur rasti CVP IS?

        CVP IS galima rasti adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ arba www.vpt.lt puslapio dešinėje pusėje paspaudus esančią nuorodą CVP IS.

        Atsakyta 2009-08-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Ar naudojimasis CVP IS yra mokamas?

        Naudojimasis CVP IS yra nemokamas.

        Atsakyta 2009-08-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Ar prisijungimo duomenimis, kuriais jungiamasi į VPM IS, galima jungtis ir į CVP IS?

        Ne.

        Norint prisijungti prie CVP IS ir naudotis visomis CVP IS funkcijomis, reikia būti registruotu CVP IS naudotoju.

        Atsakyta 2009-08-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Ką daryti pamiršus prisijungimo prie CVP IS duomenis?

        CVP IS lange spausti šalia prisijungimo duomenų įvedimo langelių esančią nuorodą „Pamiršote slaptažodį?“. Atsidariusiame lange turėsite nurodyti el. pašto adresą, kurį pateikėte registracijos sistemoje metu ir sistema šiuo adresu išsiųs jūsų naudotojo vardą bei slaptažodį.

        Atsakyta 2009-08-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Kada reikia pažymėti, kad CVP IS naudotojui leidžiama pasirašinėti organizacijos vardu?

        Jeigu darbuotojas turi teisę pasirašyti organizacijos vardu (pvz. sutartį), žymėkite varnelę naudotojo profilyje.

        Atsakyta 2009-08-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Kiek perkančioji organizacija gali turėti CVP IS naudotojų?

        Skaičius neribojamas.

        Atsakyta 2009-08-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Ar CVP IS ribojamas skaičius organizacijos naudotojų, kurie gali pasirašinėti organizacijos vardu?

        Ne, neribojamas.

        Atsakyta 2009-08-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Ar CVP IS ribojamas skaičius organizacijos naudotojų, turinčių administratoriaus teises?

        Ne, neribojamas.

        Atsakyta 2009-08-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Ar perkančiosios organizacijos, kurios buvo Viešųjų pirkimų monitoringo informacinės sistemos (VPM IS) naudotojos galės naudotis visomis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) funkcijomis?

        Perkančiosios organizacijos, kurios buvo VPM IS naudotojos, automatiškai tampa dalies CVP IS paslaugų naudotojomis. Dėl galimybės naudotis kitomis CVP IS paslaugoms (pavyzdžiui, vykdyti elektroninius pirkimus, kartu su skelbimu skelbti pirkimo dokumentus, viešinti numatomus vykdyti pirkimus ir t.t.) perkančiosios organizacijos privalo teikti prašymus Viešųjų pirkimų tarnybai dėl registracijos CVP IS (Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. 5 d.).

        Atsakyta 2009-09-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • CVP IS bandomoji ir mokymosi aplinka (demo) 3
      • 1. Kaip mokintis vykdyti elektroninius viešuosius pirkimus?

        Rekomenduojama mokintis CVP IS mokomojoje aplinkoje, pasiekiamoje adresu https://demo.eviesiejipirkimai.lt. Mokomojoje CVP IS aplinkoje užpildytas registracijos anketas siųsti Viešųjų pirkimų tarnybai nereikia – jos aktyvuojamos pastoviai.

        Viešųjų pirkimų tarnyba savo tinklalapyje www.vpt.lt skelbia mokomąją medžiagą įvairiomis elektroninių pirkimų temomis, dažniausiai daromas klaidas. Minėtą informaciją galima rasti čia.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 2. Ar reikia siųsti registracijos CVP IS bandomojoje ir mokymosi aplinkoje anketą Viešųjų pirkimų tarnybai?

        Nereikia.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Ar registruojantis CVP IS bandomojoje ir mokymosi aplinkoje registracijos anketoje būtina nurodyti tikrus organizacijos duomenis?

        Nebūtina.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Nepatikimų tiekėjų sąrašas 1
    • Pasiūlymų šifravimas 1
    • Pirkimo dokumentų viešinimas su skelbimu 4
      • 1. Kur rasti šabloną „Skelbimas ir pirkimo sąlygų publikavimas“?

        Reikia šį šabloną įsikelti per organizacijos administravimas, pirkimų būdų šablonai skiltį:

        1. prisijunkite prie CVP IS;

        2. viršutiniame meniu „Navigacija“ pasirinkite „Organizacijos administravimas“;

        3. aktyvuotų funkcijų lango eilutėje „Pirkimo būdo šablonai“ spauskite „Redaguoti“;

        4. lango apačioje esančioje juostoje spauskite „Pridėti iš anksto nustatytą šabloną“;

        5. šablonų sąraše pažymėkite varnelę langelyje ties šablonu kurio trūksta.

        6. įkėlus šabloną, pirkimo būdo šablonų lange bei organizacijos administravimo lange spauskite „Atlikta“.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Kada galima prisegti pirkimo dokumentus darbų sąraše?

        Bet kada iki skelbimo paskelbimo.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Vykdant elektroninį pirkimą, skelbimas buvo inicijuotas „Darbų sąraše“. Darbų sąraše prisegti pirkimo dokumentai, tačiau VPM IS skelbimų sąraše nematau prisegtų pirkimo dokumentų. Ką daryti?

        Viskas padaryta teisingai. Sąlygos CVP IS pasirodys kartu su skelbimu publikavimo metu.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Kokį pirkimo būdo šabloną reikia rinktis CVP IS kuriant pirkimą, jeigu perkančioji organizacija nori paskelbti skelbimą apie pirkimą ir pirkimo dokumentus, o pasiūlymai bus teikiami tik vokuose?

        Atsakymas. Jeigu perkančioji organizacija tik skelbia pirkimo dokumentus kartu su skelbimu, tačiau nevykdo elektroninio pirkimo, tuomet CVP IS sukūrus pirkimą prie funkcijų „Pirkimas vykdomas pagal nustatytą pirkimo būdą (šabloną)“ reikia rinktis „Skelbimo ir pirkimo sąlygų publikavimas“. Šis šablonas suformuotas taip, kad tiekėjai negalėtų pateikti pasiūlymo CVP IS priemonėmis. Mokomąją medžiagą (skaidres) „Pirkimo dokumentų viešinimas CVP IS kartu su skelbimu (kai pirkimas nėra elektroninis)“ galima rasti adresu www.vpt.lt > Pagalba perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams > Perkančiosioms organizacijoms > Mokomoji medžiaga (skaidrės) > Pirkimų viešinimas (skelbimo ir pirkimo dokumentų, pirkimo planų, SK-5).

        Atsakyta 2011-10-14

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Registracija CVP IS 10
      • 1. Kaip tapti CVP IS naudotoju? Kaip užsiregistruoti CVP IS?

        Norėdami užregistruoti savo organizaciją, užpildykite registracijos anketą ir spauskite „Išsaugoti“.

        Užpildytą registracijos prašymą reikia atspausdinti ir vadovo pasirašytą bei įmonės antspaudu antspauduotą išsiųsti į Viešųjų pirkimų tarnybą, adresu Kareivių g. 1 LT-08221 Vilnius.

         

        Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojai, gavę tinkamai užpildytą registracijos prašymą per 3 darbo dienas patvirtins Jūsų registraciją ir nurodytu (registracijos prašymo pildymo metu) el. pašto adresu Jums bus atsiųstas apie tai informuojantis pranešimas.

        Tuomet registracijos formoje nurodytas naudotojas galės prisijungti prie CVP IS.

         

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Kur rasti registracijos anketą?

        CVP IS adresu: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt. Paspaudus aktyvią nuorodą „Užpildyti registracijos formą“ atsiras organizacijos registracijos anketa.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Ar suformuotą registracijos prašymą būtina siųsti Viešųjų pirkimų tarnybai, ar pakanka užpildyti internete?

        Užpildytą, vadovo pasirašytą bei įmonės antspaudu antspauduotą registracijos prašymą būtina išsiųsti į Viešųjų pirkimų tarnybą, adresu Kareivių g. 1 LT-08221 Vilnius.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Kas turi pasirašyti registracijos prašymą?

        Organizacijos vadovas.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Perkančioji organizacija užpildė registracijos anketą, tačiau vis nepatvirtinama registracija. Kodėl?

        Kadangi organizacija tik užpildė registracijos anketą, tačiau neišsiuntė suformuoto registracijos prašymo Viešųjų pirkimų tarnybai, jos registracijos duomenys nėra patvirtinti. Užpildę registracijos anketą spauskite „Išsaugoti“ ir suformuotą registracijos prašymą reikia atspausdinti ir vadovo pasirašytą bei įmonės antspaudu antspauduotą išsiųsti į Viešųjų pirkimų tarnybą, adresu Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Kaip perkančioji organizacija gaus patvirtinimą dėl registracijos CVP IS po to kai Viešųjų pirkimų tarnybai išsiųs užpildytą, vadovo pasirašytą ir antspaudu patvirtintą registracijos prašymą?

        Registracijos anketoje organizacija be kitų duomenų nurodė ir savo darbuotojo kontaktinius duomenis: vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą, prisijungimo prie CVP IS vardą ir slaptažodį. Nurodytu elektroniniu paštu organizacija gaus patvirtinimą dėl registracijos CVP IS. Registracijos anketoje nurodytas naudotojas prie CVP IS jungiasi anketoje nurodytais prisijungimo duomenimis.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Perkančioji organizacija išsiuntė registracijos prašymą Viešųjų pirkimų tarnybai, ką daryti toliau?

        Laukti patvirtinimo dėl sėkmingos registracijos CVP IS. Gavus patvirtinimą, galės susikurti kitus CVP IS naudotojus, vykdyti elektroninius pirkimus ir t.t.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Kaip CVP IS registruotai perkančiajai organizacijai sukurti naują naudotoją? Ar reikia siųsti registracijos prašymą VPT?

        Jeigu perkančioji organizacija jau yra registruota CVP IS naudotoja, visus kitus naudotojus ji susikuria pati, o Viešųjų pirkimų tarnybai registracijos prašymų siųsti nebereikia. Naujus perkančiosios organizacijos CVP IS naudotojus gali sukurti perkančiosios organizacijos CVP IS naudotojas, turintis administratoriaus teises. Mokomąją medžiagą galima rasti čia.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 9. Kokią informaciją registruojantis CVP IS fiziniam asmeniui kaip tiekėjui įrašyti langeliuose „Organizacijos pavadinimas“ ir „Juridinio asmens kodas“?

        Fizinis asmuo kaip tiekėjas pildydamas registracijos CVP IS prašymą, langelyje „Organizacijos pavadinimas“ rašo savo vardą ir pavardę, o langelyje „Juridinio asmens kodas“ rašo „nėra numerio“ arba deda brūkšnį.

        Atsakyta 2009-09-02

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 10. Ar gali CVP IS registruotis fizinis asmuo kaip tiekėjas?

        Taip.

        Atsakyta 2009-09-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Skelbimai ir ataskaitos 4
      • 1. Kaip elektroninėmis priemonėmis išsiųsti užpildytą skelbimą?

        Norint pateikti skelbimą Viešųjų pirkimų tarnybai:

        1. Išsaugokite užpildytą skelbimą;
        2. Funkcijų sąraše paspauskite „Tikrinti“. Jei yra klaidų, ekrane pasirodo lentelės, kuriose paaiškinama, kas neužpildyta ar blogai užpildyta.
        3. Ištaisius klaidas ir dar kartą patikrinus skelbimą, „Techninėje dalyje“ pažymima „varnelė“, kur parašyta „Pildo PO: patvirtinama, jog atspausdinto oficialaus dokumento duomenys sutampa su DB esančiais duomenimis“, ir spaudžiamas mygtukas „Saugoti ir grįžti“.
        4. Funkcijų sąraše spauskite „Saugoti ir grįžti“, atsiradusioje tikrinimų rezultatų lentelėje vėl paspauskite „Saugoti“;
        5. Atsiradusiame skelbimų sąraše, kairėje pusėje esančiame stulpelyje „Siųsti“ turi būti langelis varnelei uždėti. Uždėję varnelę, Jūs pažymite, kad norite išsiųsti šį skelbimą;
        6. Toliau kairėje pusėje esančiame funkcijų sąraše paspauskite „Siuntimas“;
        7. Atsiradusioje lentelėje pasirinkite, kad norite siųsti į Viešųjų pirkimų tarnybą ir paspauskite „Vykdyti“;

        Sąrašo grafoje „PO išsiuntimo data“ atsirado skelbimo išsiuntimo data ir laikas ir pasikeičia pateiktos informacijos apie skelbimą teksto spalva. Tai reiškia, kad skelbimas jau išsiųstas Viešųjų pirkimų tarnybai.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Kodėl neleidžia prisegti dokumentų prie SK-6 skelbimo?

        Reikia ištrinti papildomą informaciją, ir tuomet bus galima prisegti failą.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Prie SK-6 skelbimo prisegti pirkimo dokumentai, bet ant jų paspaudus rodo, kad failas nerastas, kodėl?

        Jūsų naršyklėje užblokuoti laikinieji langai (pop-up), reikia jų blokavimą nuimti ir iš naujo prisegti failą:

        1. Interneto lango viršutiniame meniu rinkitės „Įrankiai“ (Tools);

        2. Rinkitės „Laikinųjų langų blokavimas“ (Pop-up Blocker);

        3. Spauskite „Išjungti“ (Turn Off Pop-up Blocker).

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Kaip elektroninėmis priemonėmis išsiųsti užpildytą ataskaitą?

        Tam, kad užpildytą ataskaitą išsiųstumėte elektroninėmis priemonėmis, atlikite šiuos žingsnius:

        1. Išsaugokite užpildytą ataskaitą;
        2. Funkcijų sąraše paspauskite „Tikrinti“;
        3. Atsiranda lentelė su tikrinimo rezultatais. Jeigu joje rodomos klaidos, jas reikia ištaisyti. Kai klaidų nebebus, lentelėje paspauskite „Saugoti“. Turi atsirasti pranešimas „Ataskaita išsaugota sėkmingai“, paspauskite mygtuką „OK“ („GERAI“).;
        4. Toliau pasirinkite „Techninės dalies“ langą ir prie punkto „Patvirtinama jog atspausdinto oficialaus dokumento duomenys sutampa su VPM IS pateiktais duomenimis“ uždėkite varnelę;
        5. Funkcijų sąraše spauskite „Saugoti ir grįžti“, atsiradusioje tikrinimų rezultatų lentelėje vėl paspauskite „Saugoti“;
        6. Atsiradusiame ataskaitų sąraše, kairėje pusėje esančiame stulpelyje „Siųsti“ turi būti langelis varnelei uždėti. Uždėję varnelę, Jūs pažymite, kad norite išsiųsti šią ataskaitą;
        7. Toliau kairėje pusėje esančiame funkcijų sąraše paspauskite „Siuntimas“;
        8. Atsiradusioje lentelėje pasirinkite, kad norite siųsti į Viešųjų pirkimų tarnybą ir paspauskite „Vykdyti“;
        9. Sąraše pateiktos informacijos apie ataskaitą tekstas turi pasidaryti mėlynos spalvos. Tai reiškia, kad ataskaita jau išsiųsta Viešųjų pirkimų tarnybai.

        Pastaba: Internet Explorer neturi blokuoti atsidarančių langų (angl. Pop-up) darbo CVP IS/VPM IS serveryje metu.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių paskelbimas CVP IS 7
      • 1. Kur galima rasti paskelbtas perkančiųjų organizacijų supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles?

        Paskelbtas perkančiųjų organizacijų supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles galima rasti adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt dešinėje pusėje esančioje skiltyje „Vieša informacija“ temoje „Perkančiųjų organizacijų taisyklės“.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Užsiregistravau CVP IS, tačiau nematau savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių prie paskelbtų.

        Registracija CVP IS nėra tas pats, kas supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių paskelbimas. Kaip reikia paskelbti taisykles žiūrėkite mokomojoje medžiagoje čia.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Kaip paskelbti supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles CVP IS? Nuo ko pradėti, norint paskelbti taisykles CVP IS?

        Perkančiųjų organizacijų patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių ir jas patvirtinančių dokumentų, taip pat jų papildymų, pakeitimų, pripažinimo netekusiomis galios paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1S-83 patvirtintas „Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių skelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas“ (Žin., 2008, Nr. 103-3962).

        Nuo 2009 m. sausio 1 d. perkančioji organizacija Taisykles, jų pakeitimus, papildymus ir pripažinimus netekusiomis galios CVP IS skelbia tik naudodamasi CVP IS priemonėmis.

         

        Norint paskelbti supaprastintų pirkimų taisykles (ir jų pakeitimus):

        1. Prisijunkite prie CVP IS, tada spauskite kairėje lango pusėje VPM IS funkciją ir įeikite į „Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių posistemę“;

        2. Kairėje pusėje pasirinkti „Naujos“;

        3. Atsidariusiame lange parašyti pavadinimą, pvz., "Supaprastinti pirkimai" ir kairėje pusėje spausti „Saugoti“;

        4. Po saugojimo lango viduryje atsiranda mygtukas „Nauja“, jį paspausti ir atsidariusiame lange užpildyti reikalingą informaciją, apačioje iš kompiuterio prisegti taisyklių failą;

        5. Kairėje pusėje spausti „Saugoti“, po saugojimo atsiranda kairėje pusėje naujas mygtukas „Paskelbti“, paspaudus jį, Jūsų taisyklės bus paskelbtos, spausti kairėje „Saugoti ir grįžti“;

        6. Jei įsakymas yra atskirame dokumente, tai norint jį paskelbti reikia kartoti žingsnius nuo 4.

        Kaip paskelbti supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles galite pamatyti ir mokomojoje medžiagoje čia.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 4. Kaip pasitikrinti, ar pasiskelbė supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės CVP IS?

        Reikia patikrinti, ar atsirado paskelbimo data, jei ne - paspausti mygtuką "Paskelbti" Taisyklių versijos kortelėje.

        Taip pat galima patikrinti CVP IS tinklalapyje adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt skiltyje „Vieša informacija“ temoje „Perkančiųjų organizacijų taisyklės“.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Kodėl nematau CVP IS įdėtų savo organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių CVP IS skiltyje Vieša informacija prie kitų perkančiųjų organizacijų paskelbtų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių?

        Jūs tik įkėlėte savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles į CVP IS, tačiau jų nepaskelbėte. Tam, kad supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės būtų paskelbtos, Jūs, po to kai įkeliate jas į CVP IS, turite kairėje lango pusėje spausti „Išsaugoti“. Tuomet kairėje pusėje atsiranda naujas mygtukas „Paskelbti“, kurį spustelėjus taisyklės bus paskelbtos.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Kaip pakeisti CVP IS paskelbtas taisykles?

        Negalima redaguoti jau paskelbtas taisykles. Skelbiamas įsakymas dėl pakeitimų ir aktuali taisyklių redakcija. Jeigu ankstesnė redakcija pripažinta netekusi galios - įrašoma galiojimo data.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Ar galima ištrinti paskelbtas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles?

        Ne.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Viešųjų pirkimų vykdymas CVP IS priemonėmis 35
      • 1. Kokiais pirkimo būdais galima vykdyti viešuosius pirkimus CVP IS priemonėmis?

        Viešieji pirkimai CVP IS priemonėmis gali būti atlikti visais Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais pirkimų būdais.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Ar perkančioji organizacija gali reikalauti pasiūlymus teikti tik elektroninėmis priemonėmis (CVP IS)?

        Taip, gali (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d.).

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Ar galima CVP IS priemonėmis vykdyti neskelbiamus pirkimus?

        Galima.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Ar galima CVP IS priemonėmis vykdyti mažos vertės pirkimus?

        Galima.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Kokie pirkimo objektai gali būti perkami CVP IS priemonėmis?

        Pirkimo objektai CVP IS nėra ribojami.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Ar viešuosius pirkimus CVP IS priemonėmis gali vykdyti tik viešojo pirkimo komisija?

        Viešuosius pirkimus CVP IS gali vykdyti ir viešojo pirkimo komisija ir pirkimų organizatorius.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Ar perkančioji organizacija gali turėti tik vieną viešojo pirkimo komisija CVP IS?

        Perkančioji organizacija gali turėti keletą viešojo pirkimo komisijų CVP IS – skaičius nėra ribojamas.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Kaip tiekėjai turėtų pateikti dokumentus, kurie patvirtintų atitikimą nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, kai pasiūlymai teikiami tik CVP IS priemonėmis?

        Kai tikrinama tiekėjų kvalifikacija, rekomenduojama jų prašyti kopijų dokumentų, kurie patvirtintų atitikimą nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Perkančioji organizacija gali papildomai nurodyti, kad pasilieka teisę prašyti tiekėjo pateikti pažymų ar kitų su pasiūlymų teikiamų dokumentų originalus.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Kaip teikiami pirkimo dokumentų arba pasiūlymo paaiškinimai ir patikslinimai, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis?

        Rekomenduojama nustatant konkurso sąlygų, tiekėjų pasiūlymų paaiškinimo, patikslinimo reikalavimus, nurodyti, kad visi prašymai, paaiškinimai, patikslinimai teikiami CVP IS priemonėmis, o kurių neįmanoma pateikti CVP IS priemonėmis, teikiami kitais Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytais būdais.

        Pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus perkančioji organizacija skelbia CVP IS, o pirkime užsiregistravusius tiekėjus apie juos informuoja CVP IS priemonėmis per susirašinėjimo funkciją.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. Elektroninio pirkimo metu reikalaujama prisegti dokumentus, tačiau tiekėjas juos turi tik popierinės formos, kaip prisegti tokius dokumentus?

        Rekomenduojama dokumentus, kurių reikalaujama pirkimo sąlygose ir kuriuos tiekėjas turi tik popierine forma, teikti nuskenuotus, juos prisegant prie elektroninio pasiūlymo.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Ar gali viešojo pirkimo komisija pirminį susipažinimą su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais (vokų atplėšimo procedūrą) vykdyti iš vieno kompiuterio?

        Taip, gali.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Ar pasiūlymus elektroniniam pirkimui gali teikti tik CVP IS registruoti tiekėjai?

        Taip, elektroninėmis priemonėmis pasiūlymus gali teikti tiktai tiekėjai registruoti CVP IS pasiekiamoje adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/. Registracija CVP IS yra nemokama.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 13. Ar gali tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos keisti elektroninėmis priemonėmis pateiktą pasiūlymą?

        Taip gali. CVP IS priemonėmis pateiktą pasiūlymą tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos gali atsiimti, jį pakeisti ir teikti iš naujo, o perkančioji organizacija vokų atplėšimo procedūros metu susipažins su paskutiniu tiekėjo pateiktu variantu. Mokomąją medžiagą rasite čia.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 14. Kaip perkančioji organizacija turi skaičiuoti 50 procentų 2009 metais, jeigu nuo 2009-09-01 dienos lieka tik 4 mėnesiai iki metų pabaigos ir dauguma pirkimų jau vykdoma?

        Perkančioji organizacija turėtų skaičiuoti 50 procentų vertę nuo pirkimų, kuriuos pradės vykdyti po 2009-09-01. Jei perkančioji organizacija elektroninius pirkimus atlieka jau nuo metų pradžios, ji 50 procentų vertę gali skaičiuoti nuo visų per metus vykdomų pirkimų.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 15. Atliekant pirkimus, pasiūlymai gali būti perduoti elektroninėmis priemonėmis ir ne elektroninėmis priemonėmis, t. y., vokuose. Ar tokie pirkimai, kurių metu leidžiama pasiūlymus pateikti ir elektroninėmis priemonėmis, ir įprastu būdu, būtų įskaičiuojami į Viešųjų pirkimų įstatymo 15¹ straipsnyje nurodytų pirkimų vertę?

        Ne, perkančioji organizacija nurodytų pirkimų metu pasiūlymus turėtų priimti tik elektroninėmis priemonėmis.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 16. Ar elektroninių pirkimų vertę (50 procentų) skaičiuoti tik nuo skelbiamų pirkimų, ar įskaičiuoti ir neskelbiamus pirkimus?

        Elektroninių pirkimų vertė skaičiuojama nuo visų perkančiosios organizacijos vykdomų viešųjų pirkimų.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 17. Centrinė perkančioji organizacija perka prekes tretiesiems asmenims vykdydama elektroninį pirkimą ir sudaro preliminariąją sutartį. Jei perkančioji organizacija pagal CPO sudarytą preliminariąją sutartį pirks prekių, ar tokiu atveju perkančioji organizacija galės tokį pirkimą priskaičiuoti prie savo elektroninių pirkimų?

        Galės. Kadangi perkančioji organizacija pasirašo pagrindinę sutartį ir įsigyja prekę, klausime minimą pirkimą ta apimtimi, kiek įsigijo per jį perkančioji organizacija, gali priskaičiuoti prie savo elektroninių pirkimų.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 18. Jei perkančioji organizacija įgalioja kitą perkančiąją organizaciją atlikti viešąjį pirkimą elektroninėmis priemonėmis, kuriai organizacijai (įgaliojusiai ar įgaliotajai) užsiskaitys šis elektroninis pirkimas?

        Įgaliojusiai perkančiajai organizacijai.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 19. Jeigu, vykdant viešąjį pirkimą elektroninėmis priemonėmis, dalis pasiūlymo pateikiama elektroninėmis priemonėmis, dalis – voke (pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimas), kurią datą laikyti pasiūlymo pateikimo data: ar kuomet gaunamas pasiūlymas su kaina elektroninėmis priemonėmis, ar kuomet pateikiama paskutinė pasiūlymo dalis?

        Pasiūlymo pateikimo data laikoma ta, kuomet gaunamas visas pasiūlymas (paskutinė pasiūlymo dalis). Pavyzdžiui, jeigu pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiau, o dalis pasiūlymo (pvz. pasiūlymo galiojimo užtikrinimas) voke - vėliau, tai pasiūlymo pateikimo data fiksuojama voko gavimo data (valanda, minutė).

        Atsakyta 2009-10-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 20. Viešųjų pirkimų įstatymo 15¹ str. numato, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai, atliekami CVP IS priemonėmis (kai pirkimo atveju elektroninėmis priemonėmis pateikiamas skelbimas apie pirkimą (neskelbiamų pirkimų atveju – kvietimas), kiti pirkimo dokumentai ir priimami tiekėjų pasiūlymai) kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendrosios vertės. Jeigu, vykdant viešąjį pirkimą elektroninėmis priemonėmis, dalis pirkimo dokumentų pateikiama elektroninėmis priemonėmis, dalis (pvz. brėžiniai) – kitu būdu (pvz. paštu), ir/arba jeigu dalis pasiūlymo pateikiama elektroninėmis priemonėmis, dalis – voke (pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, prekių pavyzdžiai), ar tokį pirkimą galima laikyti atliktu elektroninėmis priemonėmis, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimo įstatymo 15¹ str. ir būtų įskaičiuojamas į Viešųjų pirkimų įstatymo 15¹ straipsnyje nurodytų pirkimų vertę?

        Taip, būtų įskaičiuojamas į Viešųjų pirkimų įstatymo 15¹ straipsnyje nurodytų pirkimų vertę, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), taip pat atsakymus į tiekėjų klausimus, o tiekėjai pasiūlymo dalis, kurias įmanoma pateikti teikia elektroninėmis priemonėmis, o tuos dokumentus, kurių neįmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis – teikia kitais būdais.

        Atsakyta 2009-10-19

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 21. Nuo 2009-09-01 Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 1 d. nenumato galimybės pirkimo dokumentus teikti tiekėjams kartu su kvietimu pateikti pasiūlymus. Ar gali perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamą pirkimą (neskelbiamas derybas ar neskelbiamą supaprastintą pirkimą) tiekėjams pirkimo dokumentus pateikti su kvietimu (paštu, faksu, el. paštu, CVP IS priemonėmis – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija), jų neskelbdama CVP IS?

        Taip, gali. Neskelbiamų pirkimų metu perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentus pateikti su kvietimu tiekėjams. Įstatymo 27 str. nustato reikalavimą paskelbti pirkimo dokumentus CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą. Skelbimas apie pirkimą teikiamas skelbiamų pirkimų atveju, todėl pirkimo dokumentai skelbiami tik šių pirkimų atveju. Neskelbiamų derybų atveju vadovaujamasi 62 str. 2 d.

        Atsakyta 2009-10-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 22. Ar perkančioji organizacija, skelbdama informacinį pranešimą apie sprendimą pirkti prekes, paslaugas ar darbus nepaskelbus apie pirkimą, turi kartu paskelbti ir pirkimo dokumentus?

        Ne, neturi.

        Atsakyta 2009-10-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 23. Kaip CVP IS priemonėmis vykdant pirkimus įjungti (įkelti) šablonus, kurie iš anksto nėra matomi?

        Atsakymas. Įjungti (įkelti) šablonus CVP IS gali perkančiosios organizacijos naudotojas, turintis administratoriaus teises. Norėdamas tai padaryti, jis atlieka šiuos žingsnius:

        • prisijungia prie CVP IS;
        • CVP IS lango viršuje, kairėje pusėje esančiame lange „Profilio administravimas“ renkasi „Organizacijos administravimas“;
        • atsiradusiame aktyvuotų funkcijų lange esančioje eilutėje „Pirkimo būdo šablonai“ spaudžia „Redaguoti“;
        • atsiradusio „Pirkimo būdo šablonų sąrašo“ apačioje spaudžia „Pridėti iš anksto nustatytą šabloną“;
        • atsiradusiame pirkimo būdo šablonų sąraše varnele pažymi šabloną, kurį nori įsikelti ir naudoti, sąrašo apačioje spaudžia „Naudoti šabloną“;

         

        Atsakyta 2011-10-14

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 24. Perkančioji organizacija CVP IS sukūrė pirkimą, prie funkcijų „Pirkimas vykdomas pagal nustatytą pirkimo būdą (šabloną)“ pasirinko šabloną ir CVP IS pirkimo lango apačioje paspaudė „Išsaugoti“. Ar gali perkančioji organizacija pakeisti pasirinktą šabloną kitu?

        Atsakymas. Po to, kai perkančioji organizacija CVP IS sukuria pirkimą, prie funkcijų „Pirkimas vykdomas pagal nustatytą pirkimo būdą (šabloną)“ pasirenka šabloną ir pirkimo lango apačioje paspaudžia „Išsaugoti“, CVP IS neleidžia keisti pasirinkto šablono.

        Atsakyta 2011-10-14

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 25. Perkančioji organizacija ketina vykdyti elektroninį pirkimą, kuriame pasiūlymų vertinimų kriterijus – ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kaip perkančioji organizacija CVP IS turi suformuoti pirkimą, kad tiekėjai pasiūlymą galėtų pateikti dviejuose vokuose?

        Atsakymas. CVP IS kuriant pirkimą, pirkimo lango dalyje „Vokų atplėšimo procedūra“ eilutę „Du vokai (pasiūlymai vertinami pagal ekonominį naudingumą)“ pažymėjus varnele ir pirkimo lango apačioje paspaudus „Išsaugoti“, CVP IS automatiškai suformuos pirkimą taip, kad tiekėjai galėtų pasiūlymą pateikti dviejuose vokuose (atkreipiame dėmesį, kad kai pirkimo lango apačioje paspaudžiama „Išsaugoti“, CVP IS nebeleidžia keisti šio nustatymo). Kokią informaciją ir kokius dokumentus tiekėjai privalo pateikti pirmame ir antrame voke, perkančioji organizacija nustato pirkimo sąlygose.

        Atsakyta 2011-10-14

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 26. Ar galima CVP IS pradėjus vykdyti vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą (t. y. komisijos nariai jau veda CVP IS prisijungimo duomenis) pakeisti CVP IS nustatytą pirkimo komisiją (pašalinti narius, įtraukti naujus)?

        Atsakymas. Viešojo pirkimo komisijos nariai gali būti keičiami, tačiau tik iki vokų atplėšimo procedūros CVP IS pradžios. Pradėjus vokų plėšimo procedūrą CVP IS, jų keisti nebus galima.

        Atsakyta 2011-10-14

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 27. Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis vykdo mažos vertės pirkimą. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad perkančioji organizacija nereikalauja teikiamo pasiūlymo pasirašyti elektroniniu parašu, tačiau, tiekėjams teikiant pasiūlymą, CVP IS reikalauja, kad tiekėjas pasiūlymą pasirašytu elektroniniu parašu. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis perkančioji organizacija ir tiekėjas?

        Atsakymas. Tiekėjas turėtų prašyti perkančiąją organizaciją paaiškinti pirkimo sąlygas, nes jų reikalavimai dėl elektroninio parašo ir CVP IS nustatymai pirkime skiriasi. Jei perkančioji organizacija mažos vertės pirkime elektroninio parašo nereikalauja, ji privalo suvienodinti pirkimo sąlygų reikalavimus ir CVP IS nustatymus:

        • CVP IS sukurto pirkimo „Darbų sąrašo“ apačioje spaudžia „Redaguoti“;
        • Pirkimo lango eilutėje „Reikalauti, kad teikiamas pasiūlymas būtų pasirašytas saugiu elektroniniu parašu“ pasirenka „Nėra parašo“ ir pirkimo lango apačioje paspaudžia „Išsaugoti“.

        Atsakyta 2011-10-14

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 28. Kaip CVP IS užbaigti pirkimą?

        Perkančioji organizacija, norėdama užbaigti CVP IS sukurtą pirkimą, pirkimo „Darbų sąrašo“ eilutėje „Perkelti pirkimą prie užbaigtų pirkimų“ spaudžia „Uždaryti / Archyvuoti“. Perkėlus pirkimą prie užbaigtų, jį bus galima tik peržiūrėti, tačiau nebebus galima jo keisti, papildyti, šiame pirkime naudoti susirašinėjimo funkcijos.

        Atsakyta 2011-10-14

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 29. Perkančioji organizacija vykdo pirkimą derybų būdu 151 priemonėmis (kvietimai išsiųsti ir pirminiai pasiūlymai priimti CVP IS priemonėmis). Derėjimasis vyko ne per CVP IS: derėjimosi metu tiekėjų pateikti pasiūlymai įforminti protokolu. Ar tokį pirkimą galima laikyti atliktu CVP IS priemonėmis, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimo įstatymo 151 str. ir ar toks pirkimas būtų įskaičiuojamas į Viešųjų pirkimų įstatymo 151 straipsnyje nurodytų pirkimų vertę?

        Taip, būtų įskaičiuojamas į Viešųjų pirkimų įstatymo 151 straipsnyje nurodytų pirkimų vertę, jeigu tai supaprastintas viešasis pirkimas. Atliekant tarptautinės vertės pirkimą derybų būdu, galutiniai pasiūlymai pateikiami vokuose (Viešųjų pirkimų įstatymo 58 str. 1 d. 5 p.), todėl CVP IS priemonėmis turės būti pateikiami ne tik pirminiai, bet ir galutiniai tiekėjų pasiūlymai (tik toks pirkimas būtų įskaičiuojamas į Viešųjų pirkimų įstatymo 151 straipsnyje nurodytų pirkimų vertę).

        Atsakyta 2012-12-03

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 30. Tiekėjas CVP IS priemonėmis skiltyje „Susirašinėjimas“ išsiuntė atsakymą perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija siųsto pranešimo negavo. Tiekėjas atsidaręs išsiųstą pranešimą pastebėjo, kad skiltyje „Gavėjas“ nėra nurodytas perkančiosios organizacijos gavėjas, kodėl?

        Pranešimą išsiųsti nenurodant gavėjo galima tuo atveju, kai atsakant į pranešimą naudojama funkcija „Persiųsti“, tokiu būdu siųsdamas pranešimą naudotojas jį išsisiunčia sau. Šį funkcija turėtų būti naudojama norint pranešimą persiųsti savo įstaigos darbuotojui. Siųsdamas atsakymą Perkančiajai organizacijai tiekėjas turėtų naudoti funkciją „Atsakyti“.
        Tarnyba rekomenduoja prie siunčiant pranešimą visada patikrinti gavėjų sąrašą.

        Atsakyta 2015-04-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 31. Noriu paviešinti dokumentus (uždėti gaubliuką ties dokumentais), tačiau nerandu mygtuko „Rodyti viešai“, kodėl?

        Norėdami paviešinti dokumentus, t.y. pažymėti „Rodyti viešai“, pirmiausia turite pirkimo darbų sąrašo skiltyje „Pirkimo procedūrų datos“ pažymėti varnelę ties „Skelbimo publikavimo data“, nepriklausomai, ar pirkimas bus skelbiamas, ar neskelbiamas. Nustačius „Skelbimo publikavimo datą“ galėsite pirkimo darbų sąrašo skiltyje „Pirkimo dokumentai“ paviešinti dokumentus, t.y. pažymėti „Rodyti viešai“.

        Atsakyta 2015-07-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 32. Ar galiu pirkimo dokumentus pažymėti „Rodyti viešai“ dar nepaskelbus pirkimo? Ar šis veiksmas galimas tik po skelbimo paskelbimo internetinėje svetainėje?

        Kadangi šis mygtukas leidžia tiekėjams matyti dokumentus dar nepriėmus kvietimo, t.y. neprisijungus prie CVP IS, todėl Tarnyba rekomenduoja įkėlus pirkimo dokumentus darbų sąrašo skiltyje „Pirkimo dokumentai“ iš karto paviešinti dokumentus, t.y. paspausti mygtuką „Rodyti viešai“. Atkreipiame dėmesį, kad dokumentai bus prieinami tik po skelbimo publikavimo, t.y. kol pirkimas nėra paskelbtas, tol dokumentai nebus viešai matomi, nors ir mygtukas „Rodyti viešai“ yra paspaustas.
        Neskelbiamo pirkimo atveju taip pat rekomenduojame iš karto paviešinti dokumentus.

        Atsakyta 2015-07-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 33. Skelbiau techninių specifikacijų projektą, tačiau jis nepasiskelbė www.cvpp.lt tinklapyje, kodėl?

        Greičiausiai paspaudėte mygtuką „Paskelbti“ praėjus „Skelbimo publikavimo datai“. Informuojame, kad techninių specifikacijų projektai negali būti skelbiami atbuline data ir laiku.
        Kaip teisingai paskelbti techninių specifikacijų projektus vadovaukitės instrukcija.

        Atsakyta 2015-07-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 34. Kaip užpildyti komunalinio sektoriaus skelbimą, negaliu jo rasti sąraše?

        Norėdami paskelbti komunalinio sektoriaus skelbimą, vadovaukitės instrukcija.

        Atsakyta 2015-07-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 35. Noriu paskelbti skelbimą, naudoju Internet Explorer naršyklę, tačiau negaliu pereiti į skelbimo formą VPM IS, mano langas papilkėja ir mygtukai tampa neaktyvūs, kodėl?

        Tokiu atveju reikėtų patikrinti naršyklės nustatymus ar tinklapis https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ yra įtrauktas į naršyklės saugių puslapių sąrašus (angl. trusted sites) ir suderinamumo rodinio nustatymus (angl. Compatibility view settings), pridedame instrukciją.
        Kaip paskelbti skelbimą rasite mokomojoje medžiagoje.

        Atsakyta 2015-07-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

  • Apie naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą 19
    • 1. Žodynėlis

      Perkančioji organizacija:

      1) valstybės ar savivaldybės institucija;

      2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

      a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

      b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

      c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

      3) šios dalies 1 punkte ir (arba) 2 punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.

      Perkantysis subjektas - Pagal Pirkimų įstatymą perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos iš šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, jeigu jis:

      1) yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį;

      2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai:

      a) valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo;

      b) kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos;

      c) turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų;

      3) nėra nei perkančioji organizacija, nei šios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

      2. Specialiosios arba išimtinės teisės – tai teisės, kurias suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms pagal įstatymus ir jų įgyvendinamuosius teisės aktus, reguliuojančius teisės verstis šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodyta veikla suteikimo tvarką, ir tai daro esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą. Tačiau specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis nelaikomos teisės, suteiktos remiantis objektyviais kriterijais pagal šias viešas procedūras:

      1) skelbiamą pirkimo procedūrą, atliekamą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą (toliau – Koncesijų įstatymas)  arba šį įstatymą;

      2) procedūrą, atliekamą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytus teisės aktus, užtikrinant objektyviais kriterijais pagrįstą ir skaidrų atitinkamų įgaliojimų suteikimą.

      Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis  – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai.

      Atnaujinta: 2016 11 29

    • 2. Trumpiniai

      VPĮ – šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas Nr. I-1491;

      Viešųjų pirkimų įstatymas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo Įstatymo projektas Nr. XIIP-3750(2)

      Pirkimų įstatymas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo projektas Nr. XIIP-3751(2).

      CK – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

      CVP IS – Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema;

      Direktyva 2014/24/ES – 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL 2014 L 94, p. 65);

      Direktyva 2014/25/ES – 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL 2014 L 94, p. 243);

      ESTT – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

      LAT – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas;

      VPT – Viešųjų pirkimų tarnyba;

      BVPŽ - Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002;

      Pirkimo vykdytojas – perkančioji organizacija/perkantysis subjektas.

       

      Atnaujinta: 2016 11 29

    • 3. Ar keisis perkančiosios organizacijos samprata?

      Perkančiosios organizacijos samprata iš esmės nesikeis.

      Viešųjų pirkimų įstatyme perkančiosios organizacijos, kurios yra viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, apibrėžimas papildytas atsižvelgiant į ESTT praktikoje suformuluotus kriterijus viešajam interesui, kuris yra nekomercinio ar nepramoninio pobūdžio. Kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.

      Keisis sąvoka komunalinio sektoriaus organizacijų, jos bus vadinamos perkančiaisiais subjektais, tuo tarpu klasikinio sektoriaus ir toliau – perkančiosiomis organizacijomis.  

      Atnaujinta: 2016 11 29

    • 4. Ar perkančiosios organizacijos privalės pasikeisti supaprastintų pirkimų taisykles?

      Perkančiosios organizacijos turės panaikinti patvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, kadangi supaprastintus pirkimus jos vykdys pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o mažos vertės pirkimus – pagal VPT patvirtintas taisykles.

      Atnaujinta: 2016 11 24

    • 5. Ar perkantieji subjektai privalės pasikeisti supaprastintų pirkimų taisykles?

      Perkantieji subjektai turės panaikinti patvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, kadangi supaprastintus pirkimus jie vykdys pagal Pirkimų įstatymą. Kadangi mažos vertės pirkimus perkantieji subjektai vykdys pagal savo taisykles, jie turės pasirengti ir pasitvirtinti mažos vertės pirkimų taisykles.

      Atnaujinta: 2016 11 24

    • 6. Kokius pirkimus vykdys klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą?

      Tarptautinius ir supaprastintus viešuosius pirkimus. Mažos vertės pirkimus jos vykdys pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas Mažos vertės pirkimų taisykles.

      Atnaujinta: 2016 11 24

    • 7. Kokius pirkimus vykdys komunalinio sektoriaus perkantysis subjektas pagal Pirkimų įstatymą?

      Tarptautinius ir supaprastintus viešuosius pirkimus. Mažos vertės pirkimus jie vykdys pagal savo patvirtintas Mažos vertės pirkimų taisykles.

      Atnaujinta: 2016 11 24

    • 8. Kokia tvarka bus vykdomi mažos vertės pirkimai?

      Klasikinio sektoriaus perkančiosios organizacijos vadovausis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis ir patvirtintomis Mažos vertės pirkimų taisyklėmis (nuoroda), o komunalinio sektoriaus - savo pačių pasirengtomis ir pasitvirtintomis Mažos vertės pirkimų taisyklėmis.

      Atnaujinta: 2016 11 29

    • 9. Ar įsigaliojus naujajam Viešųjų pirkimų įstatymui keisis tarptautinio pirkimo vertės ribos?

      Ne. Viešųjų pirkimų įstatymas tarptautinio pirkimo ribų nenustato. Jas keičia Europos Komisija kas dvejus metus ir jos yra skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Su nuo 2016-01-01 galiojančiomis tarptautinio pirkimo vertės ribomis galite susipažinti čia

      Atnaujinta: 2016 11 29

    • 10. Kokius pirkimo būdus galima rinktis tarptautiniams ir kokius supaprastintiems pirkimams (išskyrus mažos vertės pirkimus)?

      Tarptautiniams ir supaprastintiems pirkimams galima rinktis:

      • Atvirą konkursą;
      • Ribotą konkursą;
      • Skelbiamas derybas (tarptautinių pirkimų atveju – tik Viešųjų pirkimų įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, o vykdant supaprastintus pirkimus ir socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimus – visais atvejais);
      • Konkurencinį dialogą (tik Viešųjų pirkimų įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais);
      • Neskelbiamas derybas (tik Viešųjų pirkimų įstatymo 69 straipsnyje nustatytais atvejais); Inovacijų partnerystę.

      Atnaujinta: 2016 11 29

    • 11. Ar keisis reikalavimai viešųjų pirkimų planų (suvestinių) paskelbimui?

      Bus privaloma skelbti ir mažos vertės pirkimų planus, reikalavimus paskelbimui tvirtins Viešųjų pirkimų tarnyba. VPT planuoja numatyti, kad šioje suvestinėje perkančioji organizacija galės vienoje eilutėje nurodyti visus mažos vertės pirkimus, kurių pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be PVM, neįvardindama konkrečių prekių, paslaugų ar darbų (ir nenurodydama BVPŽ kodo). Tai padės išvengti daugkartinio suvestinės keitimo. Kitų mažos vertės pirkimų atveju, reikės nurodyti  BVPŽ kodą.

      Atnaujinta: 2016 11 24

    • 12. Iki kurios datos reikės pasitvirtinti ir paskelbti pirkimų planus?

      Perkančioji organizacija turės parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (taikoma tarptautinės vertės ir supaprastintiems, tame tarpe ir mažos vertės) pirkimams.

      Atnaujinta: 2016 11 24

    • 13. Ar perkančioji organizacija gali būti perkančiuoju subjektu?

      Perkančioji organizacija gali būti ir perkančiuoju subjektu, jei ji vykdo bent vieną iš Pirkimų įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytų veiklų.

      Atnaujinta: 2016 11 29

    • 14. Ar visi pirkimai bus vykdomi per CVP IS?

      Atsakymas. Pirkimai privalės būti vykdomi per CVP IS, išskyrus išimtinius atvejus, pvz., dėl specialaus pirkimo pobūdžio reikėtų elektroninių priemonių, įrangos ar rinkmenų formatų, kurie nėra visuotinai prieinami ar palaikomi visuotinai prieinamomis programomis. 

      Atnaujinta: 2016 11 29

    • 15. Ar tiekėjas, įrašytas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, galės dalyvauti pirkimuose?

      Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tiekėjas, įrašytas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bus pašalinamas iš pirkimo procedūros (perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, galės pasirinkti).

      Atnaujinta: 2016 11 24

    • 16. Ar keisis pirkimo vertės apskaičiavimas?

      Taip, keisis:

      1) Perkančiosios organizacijos padaliniai, kurie turės jiems suteiktus įgaliojimus savarankiškai vykdyti pirkimus (kaip nustatyta įstatyme), galės vertės skaičiuoti atskirai; 

      2) keisis VPT nustatyti apskaičiavimo būdai:

      - paslaugoms pirkimo vertė bus skaičiuojama ne pagal paslaugų kategorijas, o pagal tiekėjų suinteresuotumą, nustatomą pagal BVPŽ;

      - darbams pirkimo vertė bus skaičiuojama pagal statinio projektą, finansavimo projektus arba panašius ar identiškus darbus tam pačiam statiniui.

      Atnaujinta: 2016 11 24

    • 17. Kaip keisis sutartyje nustatomų prekių, paslaugų, darbų kainodaros nustatymo taisyklės?

      1) perkančiosios organizacijos prekių ir paslaugų sutartyse galės nusimatyti ir kitus kainodaros būdus nei nustatyti VPT;

      2) prekių ir paslaugų pirkimo sutartims taikoma daugiau kainodaros apskaičiavimo būdų nei darbams, pastariesiems – tik fiksuota kaina ir fiksuotas įkainis (taip pat šie būdai su peržiūra);

      3) sutarties apimtis galės būti nustatyta ne tik kiekiais, o ir suma, ar šių būdų deriniu;

      4) pirkdama darbus pagal fiksuotą kainą perkančioji organizacija turės sumokėti visą sutarties kainą, išskyrus atvejus, kai darbų apimtys keistųsi daugiau kaip 15 procentų (ar kito dydžio, nustatyto pirkimo dokumentuose), skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės;

      5) pirkdama darbus pagal fiksuotą įkainį perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose neprivalės nurodyti maksimalių darbų apimčių ir galės išpirkti darbų pagal faktinius atliktų darbų kiekius neviršijant prieš pirkimo pradžią užfiksuotos sutarčiai skiriamos lėšų sumos.

      Atnaujinta: 2016 11 25

    • 18. Ar galima bus keisti pirkimo sutartis?

      Taip, esant Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnyje nustatytiems atvejams.

      Atnaujinta: 2016 11 24

    • 19. Ar pirkimo sutarčių keitimui bus privaloma gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą?

      Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas pirkimo sutarčių keitimui nebus reikalingas. Sutikimo nereikės ir toms sutartims, kurios sudarytos iki naujo Viešųjų pirkimų įstatymo įsigaliojimo.

      Atnaujinta: 2016 11 24

  • VPĮ 417
    • Bendro pobūdžio klausimai dėl VPĮ taikymo 25
      • 1. Ar reikia perkančiajai organizacijai supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse perrašyti tas Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) nuostatas, kurių ji netaikys vykdydama mažos vertės pirkimus, kai galimybė netaikyti atitinkamas nuostatas yra įtvirtinta VPĮ?

        Atsakymas. VPĮ numato, kurios jo nuostatos gali būti netaikomos mažos vertės pirkimuose ir jų perrašyti į supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles nereikia.

        Pavyzdžiui, VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant mažos vertės pirkimus neprivaloma vadovautis šiais VPĮ straipsniais: 7 straipsnio 1 dalimi (pirkimo suvestinės ir techninių specifikacijų projektų viešinimas); 17 straipsnio 5 dalies 2 punktu (pasiūlymo teikimas pasirašius elektroniniu parašu); 18 straipsnio 6 dalimi (raštu sudaromos sutarties sąlygos); 40 straipsniu (neįprastai maža kaina)  ir t.t.

        Atsakyta. 2016 07 29

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 2. Ar Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalis (redakcija nuo 2014-01-01), kurioje nustatyta, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos, privaloma tik tarptautinės vertės pirkimuose?

        Atsakymas. Ne. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2014-01-01) yra nustatyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalis (redakcija nuo 2014-01-01) privaloma ir supaprastintiems pirkimams, išskyrus mažos vertės pirkimus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, perkančioji organizacija analogišką sąlygą galėtų nusistatyti supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse ir taikyti ją taip pat ir mažos vertės pirkimams.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 3. Ar komunalinio sektoriaus perkančiajai organizacijai reikės gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą norint pakeisti supaprastintų pirkimų metu sudarytą sutartį?

        Taip. Komunalinio sektoriaus perkančioji organizacija, norėdama pakeisti supaprastintų pirkimų metu sudarytą sutartį, privalės gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 18 str. 8 d.).

        Atsakyta 2008-09-03

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 4. Centrinė perkančioji organizacija perka prekes tretiesiems asmenims vykdydama elektroninį pirkimą ir sudaro preliminariąją sutartį. Jei perkančioji organizacija pagal CPO sudarytą preliminariąją sutartį pirks prekių, ar tokiu atveju perkančioji organizacija galės tokį pirkimą priskaičiuoti prie savo elektroninių pirkimų?

        Atsakymas. Galės. Kadangi perkančioji organizacija pasirašo pagrindinę sutartį ir įsigyja prekę, klausime minimą pirkimą ta apimtimi, kiek įsigijo per jį perkančioji organizacija, gali priskaičiuoti prie savo elektroninių pirkimų.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 5. Jei perkančioji organizacija įgalioja kitą perkančiąją organizaciją atlikti viešąjį pirkimą elektroninėmis priemonėmis, kuriai organizacijai (įgaliojusiai ar įgaliotajai) užsiskaitys šis elektroninis pirkimas?

        Atsakymas. Įgaliojusiai perkančiajai organizacijai.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 6. Ar elektroninių pirkimų vertę (50 procentų) skaičiuoti tik nuo skelbiamų pirkimų, ar įskaičiuoti ir neskelbiamus pirkimus?

        Atsakymas. Elektroninių pirkimų vertė skaičiuojama nuo visų perkančiosios organizacijos vykdomų viešųjų pirkimų.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 7. Atliekant pirkimus, pasiūlymai gali būti perduoti elektroninėmis priemonėmis ir ne elektroninėmis priemonėmis, t. y., vokuose. Ar tokie pirkimai, kurių metu leidžiama pasiūlymus pateikti ir elektroninėmis priemonėmis, ir įprastu būdu, būtų įskaičiuojami į Viešųjų pirkimų įstatymo 15¹ straipsnyje nurodytų pirkimų vertę?

        Atsakymas. Ne, perkančioji organizacija nurodytų pirkimų metu pasiūlymus turėtų priimti tik elektroninėmis priemonėmis.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 8. Kaip perkančioji organizacija turi skaičiuoti 50 procentų 2009 metais, jeigu nuo 2009-09-01 dienos lieka tik 4 mėnesiai iki metų pabaigos ir dauguma pirkimų jau vykdoma?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija turėtų skaičiuoti 50 procentų vertę nuo pirkimų, kuriuos pradės vykdyti po 2009-09-01. Jei perkančioji organizacija elektroninius pirkimus atlieka jau nuo metų pradžios, ji 50 procentų vertę gali skaičiuoti nuo visų per metus vykdomų pirkimų.

        Atsakyta 2009-09-01

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 9. Ar komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos gali vykdyti mažos vertės pirkimus?

        Atsakymas. Taip.

        Atsakyta 2009-08-31

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 10. Ar techninių specifikacijų reikalavimai, kuriuos patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnyba, būtų privalomi perkančiosioms organizacijoms?

        Atsakymas. Taip. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę patvirtinti techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnybai patvirtinus tokius reikalavimus, jie taptų perkančiosioms organizacijoms privalomi.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 11. Ar komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą viešąjį pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu?

        Atsakymas. Ne. Komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos neskelbiamas derybas atlieka pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 73 straipsnį, kuriame nenumatyta prievolė gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą viešąjį pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 12. Koks yra pasiūlymų pateikimo terminas vykdant atvirą konkursą (tarptautinės vertės viešąjį pirkimą) ir ar galima jį sutrumpinti?

        Atsakymas. Pasiūlymų pateikimo terminas vykdant atvirą konkursą (tarptautinės vertės viešąjį pirkimą) negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos (Viešųjų pirkimų įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Šis terminas gali būti sutrumpinamas:
        1. 7 dienomis, jeigu perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą parengia ir perduoda elektroninėmis priemonėmis (Viešųjų pirkimų įstatymo 44 straipsnio 4 dalis);
        2. 5 dienomis, jeigu perkančioji organizacija po paskelbimo apie pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaro galimybę tiekėjams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima susipažinti su šiais dokumentais (Viešųjų pirkimų įstatymo 44 straipsnio 5 dalis).
        Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir mažesnis nei 36 dienos, bet ne mažesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos (Viešųjų pirkimų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 13. Ar sudarant viešojo pirkimo komisiją, jos nariais gali būti skiriami tik ją sudarančios organizacijos darbuotojai?

        Atsakymas. Sudarant viešojo pirkimo komisiją, jos nariais gali būti skiriami ne tik ją sudarančios organizacijos darbuotojai, bet ir kiti asmenys (Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 14. Perkančioji organizacija turi atsiskaitomąją sąskaitą X banke. Lietuvos bankas paskelbė X banko laikiną veiklos apribojimą, paskyrė laikinąjį banko administratorių. Jeigu perkančioji organizacija savo kasdienėje veikloje nebegalėtų naudotis turima sąskaita dėl banko laikino veiklos apribojimo, o skelbiamo pirkimo Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais terminais negalėtų atlikti, ar ji galėtų atsižvelgdama į tai, kad banko sąskaita jai reikalinga kasdienei veiklai, dėl ypatingos skubos atlikti neskelbiamą viešąjį pirkimą ir įsigyti banko sąskaitos paslaugas kitame banke?

        Atsakymas. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, jeigu dėl Lietuvos banko paskelbto banko laikino veiklos apribojimo ar kitų veiksmų, perkančiosios organizacijos negalėtų naudotis turimomis einamosiomis sąskaitomis, o skelbiamo pirkimo Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais terminais negalėtų atlikti, jos galėtų dėl ypatingos skubos neskelbiamų derybų būdų įsigyti einamosios sąskaitos atidarymo paslaugas kitame banke (Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 73 straipsnio 1 dalies 4 punktas arba 92 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

        Atsakyta 2013-02-13

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 15. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad „pirkimo dokumentuose turi būti informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas“. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo objektą skaido į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo dokumentuose gali būti nurodyta, kelioms pirkimo objekto dalims (vienai, dviem ir daugiau) tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus. Jeigu pirkimo dokumentuose nenurodyta, kelioms pirkimo objekto dalims tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus, laikoma, kad tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus visoms pirkimo dalims. Perkančioji organizacija, skaidydama pirkimo objektą į dalis, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“. Klausimas: ar pirkimo dokumentuose turi būti ar gali būti nurodoma, kelioms pirkimo objekto dalims tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymus (pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų)?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostata (redakcija nuo 2014-01-01), siekiama, kad perkančiosios organizacijos aktyviau naudotųsi galimybe skaidyti pirkimo objektą į dalis ir tokiu būdu sudarytų didesnes galimybes smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl to įstatyme aiškiai įvardijama perkančiosios organizacijos teisė pirkimo objektą skaidyti į dalis ir numatoma galimybė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nurodyti, kelioms pirkimo objekto dalims (vienai, dviem ir daugiau) tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus. T.y. perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose pažymėjusi, kad pasiūlymai gali būti teikiami dėl „vienos ar daugiau pirkimo dalių“ kartu gali nurodyti ir konkretų dalių skaičių, dėl kurių tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymą. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenurodo, kelioms pirkimo objekto dalims tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus, laikoma, kad tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus visoms pirkimo dalims.
        Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos įpareigoja perkančiąją organizaciją pirkimo dokumentuose pateikti informaciją, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, paslaugų ar darbų. Minėtą informaciją pateikti reikalauja ir 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, t.y. skelbime apie pirkimą reikalaujama pažymėti, ar pasiūlymai gali būti teikiami dėl „vienos pirkimo dalies“, „vienos ar daugiau pirkimo dalių“ ar „visų dalių“.

        Atsakyta 2013-12-06

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 16. Nuo 2014-01-01 netenka galios Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas, tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje lieka nuoroda į šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Ar perkančiosios organizacijos privalės po 2014-01-01 pradėtuose viešuosiuose pirkimuose reikalauti Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą deklaraciją?

        Atsakymas. Nuo 2014-01-01 vykdomuose viešuosiuose pirkimuose perkančiosios organizacijos nebereikalaus tiekėjų pateikti sąžiningumo deklaracijų, nes netenka galios Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

        Atsakyta 2013-12-06

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 17. Ar Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje (redakcija nuo 2014-01-01) nurodytų dokumentų sąrašas, t. y. tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, yra baigtinis?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje (redakcija nuo 2014-01-01, taikoma tarptautinės vertės ir supaprastintuose pirkimuose, išskyrus mažos vertės pirkimus, jei tokios prievolės nėra nustatyta perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse ir pirkimo dokumentuose) nurodytas dokumentų sąrašas yra baigtinis.
        Papildomai paaiškiname, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Jose pati nustato ir aprašo pasiūlymų vertinimo procedūras, pasiūlymų atmetimo pagrindus, gali nustatyti galimybę tiekėjui patikslinti, papildyti ar pateikti ir kitus dokumentus, pavyzdžiui, darbų atlikimo grafiką ir panašiai, jeigu tokio dokumento patikslinimas, papildymas ar pateikimas nepažeistų viešųjų pirkimų principų.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 18. Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje (redakcija nuo 2014-01-01) nurodyta, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos. Ar šioje Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoje išvardinti dokumentai (tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) yra laikomi pasiūlymo sudėtine dalimi?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pasiūlymas apibrėžiamas kaip tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas, todėl tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas taip pat yra pasiūlymo sudėtinė dalis.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 19. Kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, jei yra poreikis nenutrūkstamam paslaugų gavimui (pavyzdžiui, patalpų valymo paslaugos), o galiojanti šių paslaugų pirkimo sutartis netrukus pasibaigs?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija iš anksto (įvertinusi galimą pirkimo procedūrų trukmę) turėtų pradėti vykdyti viešąjį paslaugų pirkimą, tačiau šio pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje turi tinkamai ir aiškiai aprašyti pirkimo sutarties vykdymo pradžią, paslaugų teikimo pradžią. Jeigu nėra pagrįsto poreikio tuo pačiu metu turėti keletą galiojančių ir/ar vykdomų sutarčių (pavyzdžiui, įsigyti didesnį kiekį tų pačių paslaugų nei numatyta turimoje galiojančioje sutartyje ar įsigyti panašių paslaugų su kitokiomis charakteristikomis ir t.t.), nauja pirkimo sutartis dėl to paties pirkimo objekto negali būti pradėta vykdyti, kol yra vykdoma galiojanti pirkimo sutartis.

        Atsakyta 2014-02-26

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 20. Ar būtina atspausdinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esančius viešųjų pirkimų dokumentus ir kitus duomenis (susirašinėjimą su tiekėjais, tiekėjų pasiūlymus ir t. t.)?

        Atsakymas. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1S-146 „Dėl centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nuostatų tvirtinimo“ 25 punkte nustatyta, kad kai viešasis pirkimas laikomas baigtu, perkančioji organizacija tokį pirkimą perkelia į archyvą. Taigi su viešaisiais pirkimais susiję dokumentai ir duomenys saugomi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos archyve ir jų spausdinti nebūtina, jeigu tokia prievolė nėra nurodyta perkančiosios organizacijos lokaliniuose teisės aktuose.

        Atsakyta 2014-08-26

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 21. Perkančioji organizacija tarptautinės vertės pirkimo dokumentuose nurodė, kad preliminariąją sutartį sudarys su trimis tiekėjais, pateikusiais kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius ir priimtinus pasiūlymus. Kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, jei šiam pirkimui kvalifikaciją atitinkančius ir priimtinus pasiūlymus pateikė tik du tiekėjai?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 63 straipsnio 8 dalyje, kuri taikoma tarptautinės vertės pirkimo atveju, yra nurodyta, kad kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų. Kadangi šiuo atveju preliminariosios sutarties nėra galimybės sudaryti su trimis tiekėjais, preliminarioji sutartis turėtų būti sudaroma su dviem tiekėjais, kurie pateikė nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius ir priimtinus pasiūlymus.

        Atsakyta 2014-12-29

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 22. Ar, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija turi pirkimo dalyvį supažindinti su kito dalyvio pasiūlymu, jeigu pirkimas yra pasibaigęs?

        Atsakymas. Jeigu pirkimas yra pasibaigęs, tačiau terminas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, taip pat pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio nuostatas nėra praėjęs, dalyviui paprašius perkančioji organizacija turi jį supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.

        Jeigu pirkimas ir terminas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, taip pat pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio nuostatas yra pasibaigę, perkančioji organizacija neturi prievolės dalyviui paprašius jį supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais.

        Atsakyta 2015-01-23

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 23. Nuo kurio momento laikoma, kad viešasis pirkimas yra prasidėjęs?

        Atsakymas. Pirkimas prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą arba perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pateiktą išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; atliekant Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje (supaprastinti pirkimai) reglamentuojamą pirkimą, apie kurį neskelbiama, – kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti pasiūlymą (pasiūlymus) (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 24. Kada pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) yra laikomas pasibaigusiu?

        Atsakymas. Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai:
        sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas;
        atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai;
        nutraukiamos pirkimo procedūros;
        per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;
        pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;
        visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).
        Atkreipiame dėmesį, kad pirkimui (ar atskiros dalies pirkimui) pasibaigus, jo papildomai nutraukti nereikia.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 25. Perkančioji organizacija vykdė supaprastinto pirkimo procedūras ir sudarė preliminariąją sutartį. Preliminariosios sutarties pagrindu nori sudaryti pagrindinę sutartį, kurios vertė 2000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Ar pagrindinę sutartį gali sudaryti žodžiu?

        Atsakymas. Taip, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija tvirtindama šio įstatymo 85 straipsnyje nurodytas taisykles, jose gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 3000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio).

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2016 02 03

    • DUK pradedantiesiems 15
      • 1. Gavome finansavimą iš ES lėšų ir šiais finansiniais metais tapome perkančiąja organizacija (atitinkame Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus), kokie būtų įmonės pirmieji žingsniai viešuosiuose pirkimuose?

        Atsakymas infografike.

        Atsakyta 2016-08-02

        Atnaujinta: 2016 08 02

      • 2. Kokios lėšos priskiriamos Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimoms kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšoms?

        Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšos yra finansavimas, suteiktas viešųjų ar privačių juridinių asmenų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos statusą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi.

        Atsakyta 2014-08-05

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 3. Ar Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos supaprastintų pirkimų pavyzdinės taisyklės privalomos perkančiosioms organizacijoms?

        Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos supaprastintų pirkimų taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio. Perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į savo specifiką, gali nusistatyti kitokią supaprastintų pirkimų tvarką.

        Atsakyta 2008-09-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Jeigu perkančiajai organizacijai prireiktų skubiai (pvz. 2008 m. rugsėjo 15 d.) įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, kaip ji skubiau galėtų paskelbti supaprastintų pirkimų taisykles?

        Jeigu perkančioji organizacija yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) vartotoja, ji galės supaprastintų pirkimų taisykles pati paskelbti CVP IS. Supaprastintų pirkimų taisykles siunčiant per CVP IS, jos bus paskelbtos tą pačią dieną.

        Atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų monitoringo informacinės sistemos (VPM IS) vartotojai automatiškai taps dalies CVP IS paslaugų vartotojais ir galės naudotis tokiomis paslaugomis: pildyti skelbimus, ataskaitas, paskelbti supaprastintų pirkimų taisykles.

        Atsakyta 2008-09-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Ar gali perkančioji organizacija savo supaprastintų pirkimų taisyklėse numatyti mažos vertės pirkimo būdą?

        Mažos vertės pirkimų sąvoka vartojama Viešųjų pirkimų įstatyme ir reiškia ne viešojo pirkimo būdą, bet pirkimo rūšį. Perkančioji organizacija supaprastintų pirkimų taisyklėse neturėtų numatyti tokio pirkimo būdo.

        Atsakyta 2009-05-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Kaip įmonė (organizacija) turi skaičiuoti gaunamą finansavimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą?

        Finansinių metų pradžioje įmonė (organizacija) skaičiuoja planuojamą metų finansavimą. Jeigu jos veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų, ji tais finansiniais metais visus savo pirkimus, nepriklausomai nuo lėšų šaltinio, vykdo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka. Jeigu įmonė (organizacija) pagal planuojamą metų pradžioje finansavimą yra ne perkančioji organizacija, o metų eigoje gavus finansavimą paaiškėja, kad ji tapo perkančiąja organizacija, visus pirkimus nuo šio momento ji privalo vykdyti vadovaujantis Įstatymu. Gali būti situacija, kai vienais metais įmonė (organizacija) yra perkančioji organizacija ir visus pirkimus vykdo vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, o kitais metais - ne perkančioji organizacija ir pirkimus vykdo vadovaudamasi kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pirkimai pradėti pagal Įstatymo reikalavimus ir baigiami pagal juos.

        Atsakyta 2009-05-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Ar gali perkančioji organizacija patvirtinti Supaprastintų pirkimų taisykles kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios yra jai pavaldžios?

        Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. yra nustatyta perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo privalo paskelbti šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šią nuostatą, taisykles turi pasitvirtinti kiekviena perkančioji organizacija.

        Atsakyta 2009-10-16

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Ar perkančiajai organizacijai reikia pasitvirtinti supaprastintų pirkimų taisykles, jeigu ji atlieka tik mažos vertės pirkimus?

        Kadangi mažos vertės pirkimai yra taip pat supaprastinti pirkimai, perkančioji organizacija privalo pasitvirtinti ir CVP IS paskelbti supaprastintų pirkimų taisykles taip, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. Tik tai atlikusi perkančioji organizacija galės vykdyti mažos vertės pirkimus.

        Atsakyta 2009-10-16

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Kur perkančioji organizacija turi skelbti pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles?

        Perkančioji organizacija privalo pasitvirtinti ir paskelbti supaprastintų pirkimų taisykles Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir, esant galimybei, savo tinklalapyje (85 str.2 d.).

        Atsakyta 2009-10-16

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. Ar perkančioji organizacija privalo pasikoreguoti savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles įsigaliojus naujiems Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams?

        Atsakymas. Taip. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, taikomos supaprastintiems pirkimams, yra pasikeitusios, todėl daugumos perkančiųjų organizacijų pasitvirtintos taisyklės nebeatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. Dėl šios priežasties taisykles reikia pakeisti ir pakeitimus bei aktualią redakciją paskelbti.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Ar visais viešųjų pirkimų atvejais viešajam pirkimui organizuoti ir atlikti privalo būti sudaryta viešojo pirkimo komisija?

        Atsakymas. Viešojo pirkimo komisija privalo būti sudaryta visais viešųjų pirkimų atvejais, išskyrus supaprastintus viešuosius pirkimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Ši Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata taikoma viešiesiems pirkimams, pradėtiems nuo 2012 m. spalio 1 d., įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams.

        Atsakyta 2012-12-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Ar gali perkančioji organizacija savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nusimatyti atvejus, kada savo tinklapyje po 2014-01-01 neinformuos apie mažos vertės pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį (pavyzdžiui, apie neskelbiamus, ar žodžiu atliekamus mažos vertės pirkimus, ar ypač mažus pirkimus, iki perkančiosios organizacijos nusistatytos ribos)?

        Atsakymas. Negali. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatytų išimčių, kuomet perkančioji organizacija galėtų neinformuoti savo tinklapyje apie mažos vertės pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

        Atsakyta 2013-12-06

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 13. Perkančioji organizacija planuoja sudarant viešojo pirkimo komisiją skirti viešojo pirkimo komisijos sekretorių. Ar viešojo pirkimo komisijos sekretorius galės balsuoti viešojo pirkimo komisijos posėdyje priimant sprendimus?

        Atsakymas. Vadovaujantis Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1S-73 „Dėl Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 4 punktu, rekomenduojama viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) sekretoriumi skirti Komisijos narį. Komisijos sekretorius, būdamas Komisijos nariu, ne tik dalyvauja Komisijos posėdžiuose, bet ir balsuoja priimant sprendimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Projekto konkurso organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 97 „Dėl projekto konkurso organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 28 punktu, Komisijos sekretorius negali turėti balso teisės projekto konkurso vertinimo Komisijoje. Taip pat nerekomenduojama jam suteikti balsavimo teisę ir dalyvaujant supaprastinto projekto konkurso vertinimo Komisijos posėdžiuose (Rekomendacijų 14 punktas).

        Atsakyta 2014-12-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 14. Ar, kai pirkimo procedūras vykdo viešojo pirkimo komisija, reikia protokoluoti sprendimą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, kai pirkimo būdas nurodytas pirkimų plane?

        Atsakymas. Taip. Viešojo pirkimo komisija privalo protokoluoti sprendimą dėl pirkimo būdo pasirinkimo. Protokole pateikiami išsamūs pirkimo būdo pasirinkimo motyvai: nurodomas BVPŽ kodas, pirkimo vertė, Viešųjų pirkimų įstatymo ir (ar) perkančiosios organizacijos pasitvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių punktai, kuriais vadovaujantis pasirinktas pirkimo būdas, ir kt.

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 15. Ar galima taisyklėse numatyti, kad apklausa žodžiu vykdoma, kai sutarties vertė viršija 3000 eurų, pavyzdžiui, iki 5000 eurų ir pan.?

        Galima, tačiau tokiu atveju, kai sutarties vertė viršys 3000 eurų, sutartis turi būti sudaroma raštu.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Euras 6
      • 1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje nenusimatė sąlygos dėl pirkimo sutarties kainos perskaičiavimo nacionalinės valiutos pasikeitimo atveju. Ar perkančioji organizacija, pasikeitus nacionalinei valiutai, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, turės kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnyba (kai, vadovaujantis minėta nuostata Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas reikalingas) dėl sutikimo pakeisti pirkimo sutarties sąlygas (perskaičiuoti pirkimo sutarties kainą)?

        Atsakymas. Ne, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo dėl pirkimo sutarties kainos perskaičiavimo nacionalinės valiutos pasikeitimo atveju gauti nereikės.

        Atsakyta 2014-02-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Ar gali perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje nusimatyti sąlygą dėl pirkimo sutarties kainos perskaičiavimo nacionalinės valiutos pasikeitimo atveju?

        Atsakymas. Gali. Rekomenduojama pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje nusimatyti, kad pirkimo sutarties kaina, pasikeitus nacionalinei valiutai, bus perskaičiuojama pagal tuo metu galiosiančius teises aktus – tokiu atveju perkančioji organizacija galės pirkimo sutarties kainą perskaičiuoti pagal tuo metu galiosiančiuose teisės aktuose nurodytą valiutų keitimo kursą, keitimo taisykles ir pan.

        Atsakyta 2014-02-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Kokia valiuta (litais ar eurais) turėtų būti nurodyta kaina (įkainiai) sutartyje, jei pirkimo procedūros pradėtos 2014 metais, o sutartis sudaroma po 2015-01-01?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, sudarydama sutartį 2015 metais, kainą (įkainius) nurodytų eurais, ją perskaičiavusi pagal teisės aktuose nustatytas perskaičiavimo taisykles ir taikydama neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

        Atsakyta 2014-10-28

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 4. Perkančioji organizacija pirkimo procedūras pradėjo ir sutartį sudarinės 2014 metais, o sutarties vykdymas tęsis ir 2015 metais. Ar gali perkančioji 2014 metais sudaromoje sutartyje kainą nurodyti eurais?

        Atsakymas. Kadangi sutartis sudaroma 2014 metais, jos sudarymui taikomos tos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kurios galiojo pirkimo procedūros pradžioje, todėl perkančioji organizacija kainą sutartyje privalo nurodyti litais, tačiau galėtų šalia kainos litais ją papildomai nurodyti ir eurais.

        Atsakyta 2014-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Perkančioji organizacija pirkimą paskelbė 2014 metais, tačiau pasiūlymus vertins ir (arba) sutartį sudarys 2015 metais. Kokia valiuta (litais ar eurais) turėtų vertinti pasiūlymus?

        Atsakymas. Pirkimo procedūras, pradėtas 2014 metais, perkančioji organizacija tęsia pagal pirkimo pradžioje galiojusį Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl pasiūlymus vertins, palygins taip, kaip jie gauti - litais. Kadangi sutartis bus sudaroma 2015 metais ir kaina joje bus nurodoma jau eurais, Tarnyba rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms vertinant pasiūlymus arba sudarant pasiūlymų eilę šalia kainos litais, nurodyti ir kainą eurais.

        Atsakyta 2014-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Ar perkančioji organizacija turi pakeisti supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nacionalinė valiuta keičiasi iš litų į eurus?

        Atsakymas. Taip. Perkančioji organizacija turi pakeisti supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo NR. I-1491 2, 9, 18, 22, 24 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas, taip pat iš litų į eurus turi pakeisti kitus supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nurodytus dydžius, kurie nėra reglamentuojami minėto įstatymo nuostatų, ir turi pakeisti informaciją, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos eurais.
        Rekomenduojame pakeistas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles pasitvirtinti bei paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje prieš 2015 m. sausio 1 d., jų įsigaliojimo datą nurodant 2015 m. sausio 1 d.

        Atsakyta 2014-11-24

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Ginčų nagrinėjimas 12
      • 1. Kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, gavusi pretenziją?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją,  nedelsdama sustabdo pirkimo procedūras ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl pretenzijos, ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo informuoja tiekėjus apie priimtą sprendimą (VPĮ 94¹ str.). 

        Tuo atveju, jei pretenzija pateikiama pavėluotai, perkančioji organizacija gali nenagrinėti pretenzijos, ir pirkimo procedūrų stabdyti nereikia.

         

        Atsakyta. 2016 08 17

        Atnaujinta: 2016 08 17

      • 2. Ar turi būti nagrinėjama pretenzija, gauta po darbo valandų, paskutinę pretenzijų pateikimo dieną?

        Atsakymas. Taip, tokia pretenzija laikoma gauta laiku ir turi būti nagrinėjama. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija apie gautą, pavyzdžiui, liepos 11 d., pretenziją sužinojo tik kitą darbo dieną, t. y. liepos 12 d., todėl pretenzijai atsakyti 5 d. d. terminas būtų skaičiuojamas nuo liepos 13 d.

         

        Atsakyta. 2016 08 17

        Atnaujinta: 2016 08 17

      • 3. Ar reikia stabdyti viešojo pirkimo procedūras, jei į gautą pretenziją atsakoma tą pačią dieną?

        Atsakymas. Nereikia. Jeigu į gautą pretenziją atsakoma tą pačią dieną, terminas skaičiuoti nepradedamas, todėl pirkimo procedūrų stabdyti nebūtina (LRCK 1.118 str. 1 d. - terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita).

         

        Atsakyta. 2016 08 17

        Atnaujinta: 2016 08 17

      • 4. Kaip turi būti skaičiuojami pretenzijų nagrinėjimo ir pirkimo procedūrų stabdymo terminai, kai gautos dvi pretenzijos?

        Atsakymas. Pretenzijai nagrinėti skirtas maksimalus terminas – 5 d. d. (terminas skaičiuojamas nuo kitos darbo dienos, gavus pretenziją). Pavyzdžiui, pretenzija gauta liepos 11 d., tai 5 dienų maksimalus pretenzijos nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo liepos 12 d. Gavus kitą pretenziją, pavyzdžiui, liepos 13 d., jos nagrinėjimo laikas (5 d. d.) taip pat pradedamas skaičiuoti nuo kitos darbo dienos. t. y. liepos 14 d. Atitinkamai stabdomos ir pirkimo procedūros. Maksimalus pirkimo procedūrų sustabdymo laikas yra liepos 20 d. (liepos 16 ir 17 d. yra išeiginės).

         

        Atsakyta. 2016 08 17

        Atnaujinta: 2016 08 17

      • 5. Per kiek laiko tiekėjai gali teikti pretenziją perkančiajai organizacijai, norėdami ginčyti paskelbtas pirkimo sąlygas?

        Atsakymas. Supaprastintų pirkimų atveju tiekėjai gali teikti pretenziją per 5 darbo dienas, tarptautinių pirkimų atveju – per 10 kalendorinių dienų nuo pirkimo sąlygų paskelbimo.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Ar gali būti teikiama pretenzija perkančiajai organizacijai dėl pirkimo dokumentuose nurodytų techninių specifikacijų, jeigu prieš tai buvo paskelbtas techninės specifikacijos projektas?

        Atsakymas. Taip. Aplinkybė, kad prieš pradedant pirkimą buvo paskelbtas techninės specifikacijos projektas, neatima teisės tiekėjui teikti pretenziją Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje numatyta tvarka dėl pirkimo dokumentuose pateiktos techninės specifikacijos.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Ar gali tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, teikti pretenziją perkančiajai organizacijai paštu?

        Atsakymas. Ne. Nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d. galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 17 straipsnyje (kuriame numatyta, kad perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje ir keistis informacija ir paštu) nurodytomis priemonėmis. Nuo 2011 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojo nuostata, kad pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį (Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 3 dalis). Pažymime, kad ši nuostata galioja pirkimams, pradėtiems nuo 2011 m. rugpjūčio 21 d., kai įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.

        Atsakyta 2012-12-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Ar perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, kuri pateikta nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 2 punkte nurodytų terminų (pateikta pavėluotai), privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 2 dalimi ir stabdyti pirkimo procedūrą?

        Atsakymas. Jeigu tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia pavėluotą pretenziją, tuomet perkančioji organizacija turi teisę jos nebenagrinėti ir neprivalo stabdyti pirkimo procedūros (apie tokį sprendimą perkančioji organizacija turi informuoti pretenziją pateikusį tiekėją). Tačiau, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia priimti ir nagrinėti pavėluotai pateiktą pretenziją, ji, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 2 dalimi, privalo stabdyti pirkimo procedūrą ir pretenziją nagrinėti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. Sprendimą dėl pavėluotai pateiktos pretenzijos, įvertinusi visas konkrečias pirkimo aplinkybes, priima perkančioji organizacija.

        Atsakyta 2013-08-26

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 9. Perkančioji organizacija pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino laikotarpiu gavo tiekėjo pretenziją, sustabdė pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenziją, ir apie pirkimo procedūros sustabdymą informavo tiekėjus. Ar tiekėjai pirkimo procedūros sustabdymo laikotarpiu gali teikti pretenzijas?

        Atsakymas. Gali.

        Atsakyta 2013-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. Perkančioji organizacija per Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neišnagrinėjo tiekėjo pateiktos pretenzijos. Kokių tolesnių veiksmų tiekėjas galėtų imtis, norėdamas apginti savo teises?

        Atsakymas. Jeigu perkančioji organizacija per Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams (Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalis).

        Atsakyta 2013-10-28

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 11. Kaip turi būti suprantami Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje numatyti skirtingi pretenzijų pateikimo terminai?

        Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas 15 kalendorinių dienų terminas yra skirtas pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, kuomet ji raštu tiekėjui turi pranešti apie savo priimtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog terminas raštu apima ir elektroninėmis priemonėmis perduotą ir saugomą informaciją. Pavyzdžiui: perkančioji organizacija tiekėjui atsiuntė pranešimą, informuodama apie ketinimą sudaryti sutartį, sudarytą pasiūlymų eilę, nurodė laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Šiuo atveju pretenzijos pateikimo terminas perkančiajai organizacijai, yra 15 kalendorinių dienų, kadangi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi perkančiajai organizacijai yra reikalavimas siųsti šią informaciją tiekėjui.

        94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas 10 dienų terminas (supaprastintų pirkimų atveju 5 darbo dienų terminas) yra skirtas pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, kuomet ji raštu neprivalo informuoti tiekėjų apie savo priimtą sprendimą. Pavyzdžiui: perkančioji organizacija patalpina konkurso sąlygas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba savo iniciatyva jas patikslina ir šiuos patikslinimus paskelbia centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šiais atvejais, perkančiajai organizacijai nėra reikalavimo siųsti šios informacijos tiekėjams, taigi perkančiosios organizacijos sprendimo apskundimo terminas yra 10 kalendorinių dienų, supaprastintų pirkimų atveju 5 darbo dienos.

        Atsakyta 2014-12-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Tiekėjas 2015-04-15 22:00 (po perkančiosios organizacijos darbo valandų) pateikė pretenziją. Perkančioji organizacija kitą darbo dieną, t.y. 2015-04-16 pastebi, jog yra gauta pretenzija ir ją pagal vidinę perkančiosios organizacijos tvarką užregistravo 2015-04-16. Paskutinė pretenzijų pateikimo diena yra 2015-04-15. Ar, šiuo atveju laikyti, kad pretenzija pateikta laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 2 punkte nurodytų terminų?

        Atsakymas. Šiuo atveju pretenzija laikoma pateikta laiku. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.122 straipsnio 2 dalies nuostata nustato, kad visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku.

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2016 03 25

    • Kiti pasiūlymų vertinimo aspektai 61
      • 1. Ar atmesti pasiūlymą, jei jis pasirašytas elektroniniu parašu, tačiau kvalifikuoto sertifikato, kuriuo patvirtinamas elektroninis parašas, galiojimas yra pasibaigęs?

        Pasiūlymas neturėtų būti atmetamas, jei pirkimo dokumentuose nekėlėte reikalavimo, kad saugus elektroninis parašas būtų patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.


        Atsakyta 2016-11-08

        Atnaujinta: 2016 11 16

      • 2. Ar galima atmesti pasiūlymą, jeigu tiekėjas nepateikė pirkimo dokumentuose reikalaujamos prekės dokumentacijos (aprašymų, brošiūrų, sertifikatų, katalogų, nuotraukų, instrukcijų)?

        Negalima, jeigu trūkstamą informaciją galima paaiškinti nekeičiant tiekėjo pasiūlymo esmės arba jei ji pateikta, tačiau kita forma (pavyzdžiui, nuorodos).

        Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje, kuri taikoma tarptautinės vertės pirkimų atveju, yra nurodyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Vadovaujantis VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi, supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurių nuostatos gali skirtis nuo tarptautinės vertės pirkimų nuostatų.

        Jei pasiūlyme nurodytas konkretus gamintojas, prekės modelis, pavadinimas ar kodas, tačiau nepateikta pirkimo dokumentuose reikalauta prekės dokumentacija, tiekėjas gali paaiškinti pasiūlymą ir pateikti trūkstamus aprašymus, brošiūras, sertifikatus, katalogus, nuotraukas, instrukcijas, jeigu jais tik įrodys, kad tiekėjo pasiūlyta prekė atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus.

        Jeigu pasiūlyme visiškai nepateikta jokios informacijos apie siūlomą prekę – tiekėjas tokio pasiūlymo tikslinti negalėtų.

        Kiekvieną kartą perkančioji organizacija turi vertinti, ar pateikus papildomą informaciją nebus pakeistas pasiūlymas iš esmės.

        Atsakyta 2016-10-28

        Atnaujinta: 2016 10 31

      • 3. Ar tiekėjas gali paaiškinti pasiūlymą ir pateikti trūkstamą informaciją apie siūlomą prekę, jeigu savo pasiūlyme nurodė ne visus reikalautus prekės parametrus?

        Gali, jeigu pasiūlymo paaiškinimas nepakeis jo esmės.

        Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje, kuri taikoma tarptautinės vertės pirkimų atveju, yra nurodyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Vadovaujantis VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi, supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurių nuostatos gali skirtis nuo tarptautinės vertės pirkimų nuostatų.

        Jei pateikti dokumentai nėra pakankamai informatyvūs ir juose nepateikiamos visos techninės charakteristikos, parametrai, tačiau tiekėjas pasiūlyme nurodė konkretų gamintoją, prekės modelį, pavadinimą ar kodą ir dabar paaiškindamas pasiūlymą pateikia papildomą dokumentaciją/informaciją dėl tos pačios siūlomos prekės, tai nebūtų laikoma esminiu pasiūlymo keitimu.

        Kiekvieną kartą perkančioji organizacija turi vertinti, ar pateikus papildomą informaciją nebus pakeistas pasiūlymas iš esmės.

        Atsakyta 2016-10-28

        Atnaujinta: 2016 10 28

      • 4. Ar galima kreiptis į tiekėją, kad jis nurodytų, kokio modelio ir gamintojo prekę siūlo, jeigu pasiūlyme pateikė tik siūlomos prekės aprašymą?

        Galima, tačiau perkančioji organizacija negali leisti tiekėjui padaryti pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

        Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje, kuri taikoma tarptautinės vertės pirkimų atveju, yra nurodyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Vadovaujantis VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi, supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurių nuostatos gali skirtis nuo tarptautinės vertės pirkimų nuostatų.

        Jei pasiūlyme pateiktuose dokumentuose nėra pateikta informacija apie siūlomos prekės modelį ir gamintoją, perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją prašydama nurodyti trūkstamą informaciją ir jei tiekėjas, paaiškindamas savo pasiūlymą, tik pateiks pasiūlyme pateiktame prekės aprašyme nurodytos prekės modelį ir gamintoją, tai nebūtų laikoma esminiu pasiūlymo keitimu.

        Jei neįmanoma objektyviai patikrinti, ar tiekėjas teikia informaciją apie aprašyme nurodytą prekę, t. y., ar tiekėjas nekeičia pasiūlymo esmės, tokiu atveju pasiūlymas turėtų būti atmetamas.

        Kiekvieną kartą perkančioji organizacija turi vertinti, ar pateikus papildomą informaciją nebus pakeistas pasiūlymas iš esmės.

        Atsakyta 2016-10-28

        Atnaujinta: 2016 10 28

      • 5. Ar tiekėjas gali keisti pasiūlyme nurodytos prekės modelį, jeigu pamato, kad pasiūlytas prekės modelis neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų?

        Negali. Jeigu pasiūlytas prekės modelis neatitinka reikalavimų, tiekėjo pasiūlymas atmetamas.

        Atsakyta 2016-10-28

        Atnaujinta: 2016 10 28

      • 6. Ar perkančioji organizacija gali atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jis pateiktoje prekės gamintojo dokumentacijoje nepažymėjo, kurioje vietoje yra nurodyti pirkimo sąlygose reikalaujami parametrai?

        Ne. Perkančioji organizacija turi kreiptis į tiekėją, kad jis paaiškintų, kurioje dokumentacijos vietoje yra nurodyti reikalaujami parametrai.

        Atsakyta 2016-10-28

        Atnaujinta: 2016 10 28

      • 7. Ar reikia kreiptis į tiekėją pasiūlymo paaiškinimo, jeigu tiekėjas kartu su pasiūlymu pateiktoje užpildytoje lentelėje nurodo prekės ilgį 1 m, o pateiktame šios prekės gamintojo aprašyme nurodytas 1,5 m ilgis?

        Taip. Tiekėjui pasiūlyme pateikus dviprasmišką informaciją apie siūlomos prekės ilgį, perkančioji organizacija turi kreiptis į tiekėją prašydama paaiškinti, kokio ilgio prekė yra siūloma. Pasiūlymo paaiškinimas, nurodant, kuri pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga, nebūtų laikoma pasiūlymo keitimu.

        Atsakyta 2016-10-28

        Atnaujinta: 2016 10 28

      • 8. Ar vykdant tarptautinės vertės pirkimą galima atmesti pasiūlymus su per didele kaina, kai tik dalis tiekėjų pasiūlė per dideles kainas, o pirkimui skiriamų lėšų suma nebuvo nurodyta pirkimo dokumentuose?

        Negalima. Atmesti pasiūlymus dėl per didelių kainų būtų galima tokiu atveju, jeigu visi dalyviai pasiūlytų per dideles kainas (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 3 p.). Jeigu ne visi dalyviai (kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių) pasiūlė per dideles kainas, tuomet pagrindo atmesti nėra ir į pasiūlymų eilę įrašomi ir tie dalyviai, kurių kaina yra per didelė. Tačiau jei tinkamas, priimtinas kainas pasiūlę tiekėjai atsisakytų sudaryti sutartį ir liktų tie tiekėjai, kurie pasiūlė per dideles kainas, tokiu atveju likę pasiūlymai būtų atmetami dėl per didelių kainų.

        Atsakyta 2016-10-28

        Atnaujinta: 2016 10 28

      • 9. Ar privaloma atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės kainos, jeigu pirkimui skiriamų lėšų suma buvo nurodyta pirkimo dokumentuose?

        Taip. Jeigu pirkimo dokumentuose (įskaitant ir skelbimą apie pirkimą) nurodoma maksimali sutarčiai skiriamų lėšų suma, tiekėjai, kurių pasiūlymų kaina viršija šią sumą, atmetami kaip neatitinkantys pirkimo dokumentų reikalavimų.

        Atsakyta 2016-10-28

        Atnaujinta: 2016 10 28

      • 10. Perkančioji organizacija gavo tiekėjo prašymą leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais iškart po vokų atplėšimo. Ar perkančioji organizacija turėtų šį prašymą tenkinti ir per kokį laiką?

        Atsakymas. Taip. Perkančiajai organizacijai atplėšus vokus, tiekėjai įgyja teisę susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Patenkinti tiekėjo prašymą reikėtų per protingą terminą, įvertinant tą laiką, kuris reikalingas perkančiajai organizacijai išsiaiškinti, kuri tiekėjo pasiūlymo informacija yra konfidenciali ir pasiruošti jos neatskleidimui.

         

        Atsakyta. 2016 08 17

        Atnaujinta: 2016 08 17

      • 11. Kaip turi elgtis perkančioji organizacija, kai tiekėjas nenurodo, kiek galioja pasiūlymas, tačiau kartu pateiktame pasiūlymo galiojimo užtikrinime nurodyta, kad jis galioja iki pirkimo dokumentuose nurodytos datos?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija laiko, kad pasiūlymas galioja tokiam terminui, koks nurodytas pirkimo dokumentuose.

        Atsakyta 2016-08-09

        Atnaujinta: 2016 08 09

      • 12. Kaip turi elgtis perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pasiūlymą, kurio galiojimo terminas yra trumpesnis nei reikalaujama pirkimo dokumentuose, tačiau pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas galioja tiek, kiek reikalaujama pirkimo dokumentuose?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija prašo tiekėjo paaiškinti, kiek dienų galioja pasiūlymas – tiek, kiek nurodyta pasiūlyme ar tiek, kiek nurodyta pasiūlymo galiojimo užtikrinime.

        Atsakyta 2016-08-09

        Atnaujinta: 2016 08 09

      • 13. Ar perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją su prašymu pratęsti pasiūlymą ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimą tuo atveju, kai tiekėjas pasiūlyme nurodo trumpesnį nei reikalauta pirkimo dokumentuose pasiūlymo galiojimo terminą ir pateikia trumpiau galiojantį jo užtikrinimą?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo pateikti naują/pratęstą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą tokiam terminui, koks numatytas pirkimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalis). Nepaisant to, kad nurodytas trumpesnis nei reikalaujama pasiūlymo galiojimo terminas, tiekėjui pateikus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą galiojantį tiek, kiek reikalaujama pirkimo dokumentuose, toks pasiūlymas bus priimtinas.

        Atsakyta 2016-08-09

        Atnaujinta: 2016 08 09

      • 14. Ar privalo perkančioji organizacija gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, jeigu turi atmesti visus pasiūlymus?

        Atsakymas. Ne, neprivalo.

        Atsakyta 2009-08-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 15. Per kiek laiko perkančioji organizacija turi įvertinti dalyvių pasiūlymus?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pateiktus dalyvių pasiūlymus turi įvertinti nedelsdama. Atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatybes, specifiką perkančioji organizacija vertina dalyvių pasiūlymus tiek, kiek būtina tinkamam įvertinimui atlikti, tačiau vertinimo procedūros negali būti nepagrįstai vilkinamos.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Pirkimas suskaidytas į dvi dalis. Vienai daliai pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis, kitai daliai trys dalyviai. Ar toje dalyje, kurioje pasiūlymą patiekė tik vienas tiekėjas, gali būti netaikomas sutarties atidėjimo terminas?

        Atsakymas. Gali. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties atidėjimo terminas gali būti netaikomas, jeigu vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų. Viešąjį pirkimą suskaidžius į dalis, kiekvienai jų bus sudaroma atskira sutartis ir vienos dalies procedūros neturės įtakos kitų dalių procedūrų eigai.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 17. Ar perkančioji organizacija, vykdydama tarptautinį pirkimą, dalyvio prašymu gali supažindinti su viešojo pirkimo komisijos posėdžio pasiūlymų vertinimo protokolais?

        Atsakymas. Ne. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys, todėl protokolai, susiję su tiekėjų pasiūlymų vertinimu, neteikiami.
        Perkančioji organizacija tiekėjams informaciją teikia atsižvelgdama į konkrečias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje, kuri taikoma, kai pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, nustatyta, kad perkančioji organizacija, įvertinusi pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją, pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 18. Perkančioji organizacija, vykdydama tarptautinį pirkimą, patikslino konkurso sąlygas. Ar perkančioji organizacija privalo nukelti pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu iki jo dar likę pakankamai laiko?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija tik prireikus privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui. Jeigu perkančioji organizacija patikslino neesmines pirkimo sąlygas arba patikslino likus pakankamai laiko iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos ir tiekėjai galėtų atitinkamai patikslinti savo pasiūlymus, tokiu atveju perkančioji organizacija galėtų nenukelti pasiūlymų pateikimo termino. Tačiau jeigu keičiami tiekėjų kvalifikacijai keliami reikalavimai ar pirkimo objektas, tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas turėtų būti nustatomas iš naujo, kad visi tiekėjai turėtų vienodas sąlygas ir lygias galimybes sudalyvauti pirkime, parengti pasiūlymą ir jį pateikti.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 19. Perkančioji organizacija likus kelioms valandoms iki vokų atplėšimo procedūros pradžios gavo tiekėjo ieškinio teismui kopiją. Ar perkančioji organizacija privalo stabdyti pirkimo procedūras ir vokų su tiekėjų pasiūlymais neplėšti?

        Atsakymas. Neprivalo, nebent būtų gauta motyvuota teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (stabdyti pirkimo procedūras), tačiau, iki kol perkančioji organizacija negaus teismo nutarties ar rezoliucijos, ji neprivalo stabdyti pirkimo procedūrų, o tik, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalimi, neturi teisės sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutarties.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 20. Ar tarptautinių pirkimų atveju privaloma tikslinti skelbimą apie pirkimą, jeigu nukeliamas pasiūlymų pateikimo terminas?

        Atsakymas. Taip. Įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti ir skelbimą apie pirkimą.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 21. Ar privalo perkančioji organizacija informuoti tiekėjus, kurių pasiūlymai buvo atmesti, apie sudarytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir pan.?

        Atsakymas. Tai priklauso nuo informavimo momento. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir kt. perkančioji organizacija turi informuoti suinteresuotus dalyvius. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama suinteresuoto dalyvio sąvoka - tai bet kuris dalyvis, išskyrus dalyvį, kuris galutinai pašalintas iš pirkimo procedūros, t. y. jam pranešta apie pasiūlymo atmetimą, ir kurio pašalinimas dėl praleisto senaties termino negali būti ginčijamas arba dėl kurio pašalinimo pagrįstumo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu nuo pranešimo apie tiekėjo pasiūlymo atmetimą yra suėjęs 15 dienų terminas arba dėl tiekėjo pašalinimo pagrįstumo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, tokiu atveju jo informuoti neprivalo.
        Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 22. Perkančioji organizacija gavo kelių tiekėjų pasiūlymus vienodomis kainomis (vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina). Kaip turėtų būti sudaroma pasiūlymų eilė?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 23. Ar visais pirkimų atvejais perkančioji organizacija privalo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, iš anksto skelbti techninių specifikacijų projektus?

        Atsakymas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo, įsigaliosiančio nuo 2012 m. sausio 1 d., 7 straipsnio 1 dalimi perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, iš anksto privalo paskelbti visų pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 24. Kaip turėtų būti vertinami tiekėjų pasiūlymai, kai viešajam pirkimui pasiūlymus pateikė Lietuvos tiekėjas, kuriam taikomas nustatyto dydžio pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir užsienio tiekėjas, kuriam taikomas 0 proc. PVM, tačiau perkančioji organizacija turės pati nustatyto dydžio PVM sumokėti į valstybės biudžetą?

        Atsakymas. Atsižvelgiant į konkrečias viešojo pirkimo aplinkybes pasiūlymus galima vertinti tiek be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tiek pridedant, tik vertinimo tikslais naudojamą PVM. Svarbu, kad vykdant procedūras būtų užtikrinami lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai ir perkančioji organizacija, atsižvelgdama į visas patiriamas išlaidas, išsirinktų mažiausios kainos arba ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (priklausomai nuo pasirinkto pasiūlymų vertinimo kriterijaus).
        Kai pirkime dalyvauja Lietuvos tiekėjai (PVM mokėtojai), kurie turi PVM sumokėti į valstybės biudžetą ir Europos Sąjungos tiekėjai, kuriems taikomas 0 proc. PVM, tačiau perkančioji organizacija turės PVM pati sumokėti į valstybės biudžetą, perkančioji organizacija gali pasiūlymus vertinti be PVM arba prie Europos Sąjungos tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu pridėdama tik vertinimo tikslais naudojamą PVM, kuris į sutartį nebus perkeliamas. Šiuo atveju, pasiūlymus vertinant tiek su PVM, tiek be PVM, rezultatas vienodas – pasiūlymų eilėje pirmesnis bus tas pats tiekėjas.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 25. Ar perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pretenziją dėl sprendimo atmesti jo pasiūlymą, kadangi tiekėjas neatitinka kvalifikacijai keliamų reikalavimų, ir priėmusi sprendimą grįžti į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją, turi vertinti iš naujo visų pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikaciją ar tik pretenziją pateikusio tiekėjo?

        Atsakymas. Sprendimą, ar tikrinti visų pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikaciją, perkančioji organizacija priima pati, atsižvelgdama į visas su konkrečiu viešuoju pirkimu susijusias aplinkybes. Jeigu perkančioji organizacija gavo pretenziją tik dėl konkretaus tiekėjo (kurio pasiūlymas atmestas) kvalifikacijos vertinimo rezultatų, tokiu atveju, nagrinėdama pretenziją, ji vertintų šio tiekėjo kvalifikaciją. Tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad perkančioji organizacija netinkamai vertino visų pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikaciją, tuomet grįžusi į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją, ji visų pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikaciją vertintų iš naujo.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 26. Ar privalo perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pretenziją, gautą iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (vykdomas tarptautinės vertės pirkimas), ir ją atmetusi kaip nepagrįstą, pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija tik prireikus privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui. Jeigu perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pretenziją, nusprendė, kad ji nepagrįsta ir netikslina pirkimo dokumentų, tokiu atveju ji neprivalo nukelti pasiūlymų pateikimo termino.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 27. Ar turėtų perkančioji organizacija nukelti pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu iki pasiūlymų pateikimo termino gavusi ir išnagrinėjusi pretenziją nusprendė atsisakyti viešojo pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija tik prireikus privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui. Tačiau jeigu keičiami tiekėjų kvalifikacijai keliami reikalavimai, tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas turėtų būti nustatomas iš naujo (tai yra nustatomas toks pasiūlymų pateikimo terminas, koks nurodytas viešojo pirkimo sąlygose), kad visi tiekėjai turėtų vienodas sąlygas ir lygias galimybes sudalyvauti viešajame pirkime, parengti pasiūlymą ir jį pateikti.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 28. Kaip tarptautinių viešųjų pirkimų atveju vertinti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jame nenurodytas pasiūlymo galiojimo laikas?

        Atsakymas. Jeigu tarptautinių viešųjų pirkimų atveju pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta viešojo pirkimo dokumentuose (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 29. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009-09-30 įsakymas Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ (Žin., 2009, Nr. 119-5131) (toliau – Įsakymas) apibrėžia neįprastai mažos kainos sąvoką. Ar Įsakyme apibrėžtos neįprastai mažos kainos sąvoka perkančiosios organizacijos privalo vadovautis vykdydamos visus viešuosius pirkimus?

        Atsakymas. Ne. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija mažos vertės pirkimų atveju ir atlikdama Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytus supaprastintus pirkimus neprivalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis neįprastai mažos kainos nustatymo bei vertinimo ypatumus. Todėl perkančioji organizacija, vykdydama mažos vertės ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytus supaprastintus pirkimus pirkimus, neprivalo vadovautis Įsakymu apibrėžta neįprastai mažos kainos sąvoka. Pažymime, kad ši nuostata galioja mažos vertės pirkimams, pradėtiems nuo 2011 m. rugpjūčio 21 d., kai įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.

        Nuo 2012 m. spalio 1 d. įsigaliojo nuostata, kad vykdant Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytus supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija neprivalo kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalis). Pažymime, kad ši nuostata galioja Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytiems supaprastintiems pirkimams, pradėtiems nuo 2012 m. spalio 1 d., kai įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.

        Tarptautinių ir supaprastintų (išskyrus mažos vertės pirkimus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytus supaprastintus pirkimus) pirkimų atveju perkančioji organizacija privalo vadovautis Įsakymu apibrėžta neįprastai mažos kainos sąvoka. Tačiau jeigu perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse ar / ir pirkimo dokumentuose nustatyta pareiga mažos vertės pirkimų atveju tikrinti tiekėjų neįprastai mažą kainą vadovaujantis Įsakymu, tokiu atveju perkančioji organizacija privalo vadovautis savo supaprastintų pirkimų taisyklėmis ar / ir pirkimo dokumentais.

        Atsakyta 2012-12-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 30. Ar gali perkančioji organizacija nutraukti viešojo pirkimo procedūras, jei ginčas dėl procedūrų sprendžiamas teisme, o teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones?

        Atsakymas. Negali tol, kol teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 31. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertins taikydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Ar gali perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygą, kad pasiūlymas, techninių pasiūlymo duomenų vertinimo metu nesurinkęs minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, būtų atmetamas (pavyzdžiui, kai kriterijų vertinimo skalė yra nuo 0 iki 100 balų, pasiūlymai, surinkę mažiau nei 15 balų, atmetami kaip neatitinkantys pirkimo dokumentų reikalavimų)?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija galėtų nusimatyti minimalų reikalaujamą balų skaičių siekdama įsigyti kokybiškas prekes, paslaugas ar darbus (jos poreikius atitinkantį pirkimo objektą). Tokiu atveju perkančiajai organizacijai tenka pareiga užtikrinti, kad pirkimo dokumentai būtų parengti tiksliai ir nedviprasmiškai, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir jų parametrai būtų nustatyti aiškiai, o iš nustatytų reikalavimų tiekėjai aiškiai suprastų, kokie yra perkančiosios organizacijos poreikiai, kaip konkrečiai reikia parengti pasiūlymą, kad būtų gautas aukščiausias įvertinimas, be to, sąlygos neturi būti pernelyg abstrakčios, kas sudarytų prielaidas subjektyviam pasiūlymų vertinimui (dėl ko tik vieno tiekėjo pasiūlymas galėtų būti pripažintas tinkamu) ir panašiai.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 32. Kaip perkančioji organizacija turėtų elgtis, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais?

        Atsakymas. Jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais:
        1. tarptautinės vertės viešųjų pirkimų atveju, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostata „<...>Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.“, perkančioji organizacija privalo teisinga laikyti pasiūlymo kainą, nurodytą žodžiais.
        2. supaprastintų viešųjų pirkimų atveju perkančioji organizacija vadovaujasi savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, kuriose galėtų būti numatyta kitokia pasiūlymų vertinimo tvarka nei Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje. Jeigu supaprastintų pirkimų reglamentavimas perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytas analogiškai kaip Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje, perkančioji organizacija privalo teisinga laikyti pasiūlymo kainą, nurodytą žodžiais.

        Atsakyta 2013-08-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 33. Kaip perkančioji organizacija, vykdydama tarptautinės vertės viešąjį pirkimą, turėtų vertinti tiekėjo pasiūlymą, jeigu tiekėjo pateiktoje siūlomos prekės techninėje specifikacijoje nurodyti klaidingi matavimo vienetai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija perka prekę, kurios ilgis turi būti 20 cm, o tiekėjas techninėje specifikacijoje nurodo, kad siūlo 20 m ilgio prekę?

        Atsakymas. Jei aiškiai matyti, kad padaryta techninė klaida (rašybos, spausdinimo), perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi, turėtų prašyti tiekėjo paaiškinti pasiūlymą, tačiau pabrėžtina, kad perkančioji organizacija kiekvienu atveju privalo atidžiai išnagrinėti gautą pasiūlymą ir įvertinti, ar tiekėjo paaiškinimas nepakeičia pasiūlymo esmės, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus (pavyzdžiui, šiuo atveju tiekėjas, aiškindamas pasiūlymą, negalėtų keisti siūlomo prekės įkainio, pakeitus matavimo vienetą, siūlomas prekės įkainis turi būti pagrįstas ir panašiai).

        Atsakyta 2013-08-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 34. Perkančioji organizacija, vykdydama tarptautinės vertės viešąjį pirkimą, pirkimo dokumentuose nustatė „Tiekėjo pasiūlymas bei kita korespondencija turi būti pateikiama lietuvių kalba. Jei atitinkami dokumentai yra išduoti kita kalba, kartu turi būti pateiktas tinkamai patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą.“. Tiekėjas pateikė pasiūlymą, tačiau prie jo nepridėjo kita kalba išduoto dokumento vertimo į lietuvių kalbą. Ar tiekėjo pasiūlymas turėtų būti atmestas?

        Atsakymas. Jeigu neišverstas dokumentas pagal pirkimo dokumentus yra priskirtas prie kvalifikacijos reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi, privalo prašyti tiekėją kvalifikacijos duomenis papildyti pateikiant dokumento vertimą į lietuvių kalbą.
        Jeigu minėtas dokumentas pagal pirkimo dokumentus priskirtinas ne prie kvalifikacinius reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi, turėtų prašyti tiekėjo paaiškinti pasiūlymą pateikiant išverstą dokumentą, tačiau pabrėžtina, kad perkančioji organizacija kiekvienu atveju privalo atidžiai išnagrinėti gautą pasiūlymą ir įvertinti, ar tiekėjo paaiškinimas nepakeičia pasiūlymo esmės, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus (pavyzdžiui, šiuo atveju tiekėjas, aiškindamas pasiūlymą, negalėtų keisti originalaus dokumento turinio).

        Atsakyta 2013-08-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 35. Perkančioji organizacija, kuri nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja, vykdo atvirą konkursą (tarptautinės vertės pirkimas). Viešajam pirkimui pasiūlymus pateikė Lietuvos tiekėjas, kuris yra PVM mokėtojas ir Lietuvos tiekėjas, kuris nėra PVM mokėtojas ir pirkimo sutarties vykdymo metu juo netaptų. Kaip turėtų būti vertinami tiekėjų pasiūlymai?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija turėtų vertinti bendrą mokėtiną sumą, t. y. Lietuvos tiekėjo, kuris yra PVM mokėtojas – siūlomą kainą su PVM, Lietuvos tiekėjo, kuris nėra PVM mokėtojas ir pirkimo sutarties vykdymo metu juo netaptų – siūlomą kainą be PVM.

        Atsakyta 2013-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 36. Ar perkančioji organizacija, vykdydama tarptautinės vertės pirkimą, gali atmesti dalyvio, kuris yra antras eilėje, pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jei kitų dalyvių neatmestuose pasiūlymuose nurodytos kainos neviršija pirkimui suplanuotų lėšų, o pirkimo dokumentuose pirkimui skirtų lėšų dydis nebuvo nurodytas?

        Atsakymas. Negali.
        Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Atsižvelgiant į tai, jei dalyvio pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, jis turėtų būti įtraukiamas į nustatytą pasiūlymų eilę, o vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėtų būti atmestas tik tuomet, jei kitų dalyvių, pasiūliusių tinkamą kainą, pasiūlymai būtų atmesti arba jie atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį.

        Atsakyta 2013-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 37. Ar, vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalimi (redakcija nuo 2014-01-01), kurioje nustatyta, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos, tiekėjai, kurie kartu su pasiūlymu nepateikė šioje dalyje minimų dokumentų, gali pateikti tokius dokumentus, kurie išduoti / suformuoti po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos?

        Atsakymas. Ne. Vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalimi (redakcija nuo 2014-01-01), tiekėjai, kurie kartu su pasiūlymu nepateikė šioje dalyje minimų dokumentų, gali pateikti tik iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos išduotus / suformuotus dokumentus. Pavyzdžiui, tiekėjas kartu su pasiūlymu nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir perkančioji organizacija kreipėsi į tiekėją su prašymu jį pateikti. Tokiu atveju tiekėjas gali pateikti tik tokį pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, kuris išduotas ir įsigaliojęs iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

        Atsakyta 2013-12-23

        Tačiau, jeigu tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje nurodytus dokumentus, tačiau jie yra neišsamūs ar netikslūs, juos patikslinantys ar papildantys dokumentai gali būti išduoti/suformuoti ir po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

        Papildyta 2014-06-19

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 38. Perkančioji organizacija 2014 m. pradėjo vykdyti atvirą konkursą (tarptautinės vertės pirkimas). Tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kuris galioja trumpiau nei reikalauta pirkimo dokumentuose. Kaip perkančioji organizacija turėtų vertinti šio tiekėjo pasiūlymą?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos, privalo kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

        Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentas, kuriuo patikslinamas ar papildomas su pasiūlymu pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinantis dokumentas gali būti išduotas / suformuotas ir po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tačiau, jei tiekėjas kartu su pasiūlymu nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir perkančioji organizacija kreipėsi į tiekėją su prašymu jį pateikti, tiekėjas gali pateikti tik tokį pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, kuris išduotas ir įsigaliojęs iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

        Atsakyta 2014-06-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 39. Perkančioji organizacija 2014 m. pradėjo vykdyti atvirą konkursą (tarptautinės vertės pirkimas). Tiekėjas, kuris yra ūkio subjektų grupė, kartu su pasiūlymu nepateikė jungtinės veiklos sutarties, todėl perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalimi, paprašė tiekėjo pateikti šį dokumentą. Tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą (3 darbo dienas nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos) nepateikė trūkstamos jungtinės veiklos sutarties. Kaip perkančioji organizacija turėtų vertinti šio tiekėjo pasiūlymą?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu tiekėjas per jos nustatytą terminą, kaip nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje, nepatikslino, nepapildė ar nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų: tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutarties, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, todėl tiekėjo pasiūlymą perkančioji organizacija turėtų atmesti.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 40. Perkančioji organizacija atvirą konkursą (tarptautinės vertės pirkimas) pradėjo vykdyti 2013 m. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjo pasiūlymą nustatė, kad tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktame pasiūlymo galiojimo užtikrinime nurodyta mažesnė užtikrinimo suma nei reikalauta pirkimo dokumentuose. Kaip perkančioji organizacija turėtų vertinti šio tiekėjo pasiūlymą?

        Atsakymas. Kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalies nuostata taikoma pirkimams, pradėtiems nuo 2014 m. sausio 1 d., perkančioji organizacija 2013 m. pradėtus pirkimus turi vertinti vadovaudamasi iki šios datos galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio nuostatomis. Kadangi iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija pasiūlymą turėtų atmesti.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 41. Perkančioji organizacija supaprastintą pirkimą pradėjo vykdyti 2013 m. Tęsiant pirkimo procedūras 2014 m. atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių iškilo poreikis nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Ar tokiu atveju reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą nutraukti supaprastinto pirkimo procedūras?

        Atsakymas. Taip. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje (redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata taikoma tik pirkimams, pradėtiems nuo 2014 m. sausio 1 d., todėl norėdama nutraukti 2013 m. pradėto supaprastinto pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turės vadovautis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusia Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje buvo numatyta, kad norint nutraukti viešųjų pirkimų procedūras dėl nenumatytų aplinkybių privaloma gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, išskyrus atvejus, kai norima nutraukti pradėtas mažos vertės pirkimo procedūras.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 42. Ar visais 2014 m. vykdomų pirkimų atvejais reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą norint iki pirkimo sutarties sudarymo nutraukti viešojo pirkimo procedūras dėl nenumatytų aplinkybių?

        Atsakymas. Ne. Viešųjų pirkimų įstatymo, 7 straipsnio 5 dalyje (redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jei pirkimas buvo pradėtas iki 2014 m., t. y. pradėtas 2013 m. ir tęsiamas 2014 m., Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, norint nutraukti viešųjų pirkimų procedūras, yra reikalingas, išskyrus tuos atvejus, kai norima nutraukti pradėtas mažos vertės pirkimo procedūras (Viešųjų pirkimų įstatymo, 7 straipsnio 5 dalis (redakcija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31)).

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 43. Pasiūlymai vertinami taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (vykdomas atviras konkursas, tarptautinės vertės pirkimas). Ar perkančioji organizacija įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymų techninius duomenis ir dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo rezultatus privalo išlaukti 15 kalendorinių dienų terminą iki atplėšiant antrus vokus, kuriuose nurodytos siūlomos kainos?

        Atsakymas. Kai vertinama pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, susipažinimo su pasiūlymų kainomis posėdį rekomenduojama rengti ne anksčiau kaip pasibaigus 15 dienų terminui nuo dalyvių informavimo apie kvalifikacijos atitikties ir pasiūlymo techninių duomenų patikrinimo ir įvertinimo rezultatus dienos, kadangi, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, per šį laikotarpį dalyvis gali skųsti minėtus įvertinimo rezultatus, tačiau šis terminas nėra privalomas.

        Atsakyta 2014-05-16

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 44. Kaip perkančioji organizacija viešojo pirkimo dalyvius jų prašymu supažindina su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus konfidencialia pasiūlymo informacija?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus konfidencialia pasiūlymų informacija, gali supažindinti dalyvius perkančiojoje organizacijoje, elektroninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis) ir kitais būdais, taip pat dalyviai gali daryti nekonfidencialios pasiūlymų informacijos kopijas.

        Atsakyta 2014-06-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 45. Perkančioji organizacija vykdo atvirą konkursą (tarptautinės vertės pirkimas) ir nori pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą (pasiūlymų pateikimo terminas dar nėra pasibaigęs). Kokius veiksmus perkančioji organizacija turi atlikti, norėdama pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą?

        Atsakymas. Norėdama pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą (kai jis dar nėra pasibaigęs), perkančioji organizacija privalo patikslinti skelbimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 5 dalis), kartu su patikslintu pirkimo skelbimu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbti pirkimo dokumentų patikslinimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalis), CVP IS konkretaus pirkimo darbų sąraše pakeisti terminus: „Darbų sąrašas – Pirkimo procedūros datos – Pasiūlymų pateikimo terminas“ ir atlikti kitus, pirkimo dokumentuose nustatytus veiksmus (jei jie yra nustatyti), pavyzdžiui, apie pirkimo dokumentų patikslinimą pirkimo dokumentuose nustatytomis susirašinėjimo priemonėmis informuoti visus prie pirkimo CVP IS prisijungusius tiekėjus.

        Atsakyta 2014-06-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 46. Perkančioji organizacija 2014 m. pradėjo vykdyti atvirą konkursą (tarptautinės vertės pirkimas). Tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kuriame yra nurodyta mažesnė užtikrinimo suma nei reikalauta pirkimo dokumentuose. Kaip perkančioji organizacija turėtų vertinti šio tiekėjo pasiūlymą?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos, privalo kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

        Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentas, kuriuo patikslinamas ar papildomas su pasiūlymu pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinantis dokumentas gali būti išduotas / suformuotas ir po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tačiau, jei tiekėjas kartu su pasiūlymu nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir perkančioji organizacija kreipėsi į tiekėją su prašymu jį pateikti, tiekėjas gali pateikti tik tokį pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, kuris išduotas ir įsigaliojęs iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

        Atsakyta 2014-06-20

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 47. Perkančioji organizacija vykdo atvirą konkursą (tarptautinės vertės pirkimas) ir, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į tiekėją su prašymu pratęsti pasiūlymo galiojimo laiką. Ar perkančioji organizacija turi atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą, jeigu tiekėjas atsisakė pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką?

        Atsakymas. Neturi. Perkančiajai organizacijai paprašius pratęsti pasiūlymo galiojimo laiką, o tiekėjui atsisakius jį pratęsti, laikoma, kad jis atsisako savo pasiūlymo ir savo noru pasitraukia iš viešojo pirkimo procedūrų (toliau šio tiekėjo pasiūlymas nevertinamas, jis nekviečiamas pasirašyti sutarties ir panašiai).

         

        Atsakyta 2014-08-05

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 48. Tiekėjas pasiūlymų vertinimo metu informavo perkančiąją organizaciją, kad nori atsisakyti savo pasiūlyme nurodyto subtiekėjo, kaip tokiu atveju turėtų elgtis perkančioji organizacija?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija gali leisti tiekėjui atsisakyti subtiekėjo, tačiau ji turi įsitikinti, kad pats tiekėjas su likusiais pasitelktais subtiekėjais (jeigu tokių pasitelkė) atitinka visus pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

        Atsakyta 2014-08-05

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 49. Ar tiekėjui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, atsisakius sudaryti pirkimo sutartį ir siūlant sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis), reikia iš naujo nustatyti pasiūlymų eilę ir iš naujo taikyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą (jeigu jis taikomas)?

        Atsakymas. Nereikia.

        Atsakyta 2014-08-05

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 50. Ar perkančioji organizacija pagrįsti neįprastai mažą kainą turi prašyti tik to dalyvio, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu (jeigu jo pasiūlyta kaina atitinka neįprastai mažos kainos sąvoką), ar visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių (jeigu jų pasiūlytos kainos atitinka neįprastai mažos kainos sąvoką)?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija pagrįsti neįprastai mažą kainą turi prašyti visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių (jeigu jų pasiūlytos kainos atitinka neįprastai mažos kainos sąvoką).

        Atsakyta 2014-08-05

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 51. Kaip turi elgtis perkančioji organizacija, gavusi dalyvio prašymą susipažinti jį su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, jei šis, teikdamas pasiūlymą, nurodė, kad visą jo pasiūlymą sudaro konfidenciali informacija, kaip nekonfidencialią informaciją nurodė tik viešai skelbiamą informaciją (pavyzdžiui, tik pasiūlymo kainą) arba jo nurodytos informacijos konfidencialumas yra abejotinas?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, siekdama tinkamai įvykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą supažindinti dalyvį su kito dalyvio pasiūlymu, privalo kreiptis į pirkimo laimėtoją, kad jis pateiktų paaiškinimus, įrodančius, jog informacija pagrįstai nurodyta kaip konfidenciali ir (ar) patikslintų neviešinamos informacijos apimtį.

        Atsakyta 2014-11-24

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 52. Perkančioji organizacija vykdo maitinimo paslaugų pirkimą atviro konkurso būdu ir pasiūlymus vertina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi. Pirkimo dokumentuose vienu iš kriterijų buvo nustatyta maitinimo vietų įrengimo kokybė, apibrėžti šio kriterijaus parametrai, lyginamasis svoris ir balų skyrimo tvarka. Tiekėjas pasiūlyme turėjo nurodyti maitinimo vietas ir pateikti jų aprašymą, tačiau šių duomenų pasiūlyme jis nepateikė. Ar perkančioji organizacija tokiam tiekėjui turėtų skirti 0 balų ar, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėtų atmesti jo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų?

        Atsakymas. Tiekėjo pasiūlymas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu turėtų būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytu reikalavimų, kadangi jis nepateikė reikalaujamų dokumentų kaip buvo nurodyta pirkimo dokumentuose.

        Atsakyta 2014-11-24

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 53. Ar pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrindimui dalyvis gali pateikti tik deklaraciją, kad už pasiūlytą kainą sugebės įvykdyti pirkimo sutartį, tačiau nepateikti kitų pagrindžiančių dokumentų?

        Atsakymas. Tiekėjo deklaracija, kad jis už pasiūlytą kainą sugebės įvykdyti pirkimo sutartį, nėra tinkamas ar pakankamas dokumentas, kuriuo tiekėjas galėtų pagrįsti neįprastai mažą kainą. Grįsdamas neįprastai mažą kainą, tiekėjas faktiškai turi įrodyti, kad už pasiūlytą kainą galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

        Atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta neįprastai maža kaina yra pagrįsta, gali vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų patvirtinimo“, tačiau, kreipdamasi į tiekėją, ji turėtų atsirinkti, kurie iš šiose rekomendacijose nurodytų pagrindimų konkrečiame pirkime gali būti tinkami įrodymai, pagrindžiantys pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą. Pavyzdžiui, perkant valymo paslaugas tai gali būti: įrodymai, kad tiekėjas laikosi norminių dokumentų reikalavimų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių paslaugų teikimo vietoje (pavyzdžiui, pažyma apie ketinamų pasitelkti darbuotojų darbo užmokesčio vidurkius), informacija apie tiekėjo galimybę gauti valstybės pagalbą, darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas (pavyzdžiui, duomenys apie planuojamą pasitelkti darbo jėgą), naudojimosi technine (valymo) įranga (turima ar galima pasitelkti) sąlygų aprašymas, kainos išskaidymas, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina, jos nedetalizuojant) ir išskaidytų kainų pagrindimas, ir/ar kiti, perkančiosios organizacijos manymu, tinkami įrodymai.

        Atsakyta 2014-12-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 54. Perkančioji organizacija pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino laikotarpiu gavo tiekėjo pretenziją, kuri yra pateikta nepraleidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų terminų. Perkančioji organizacija pretenziją išnagrinėjo tą pačią dieną, todėl pirkimo procedūrų nestabdė. Ar tokiu atveju, perkančioji organizacija gali nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 2 dalimi, draudžiančia sudaryti sutartį anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos ir suėjus sutarties sudarymo atidėjimo terminui iš karto sudaryti sutartį?

        Atsakymas. Negali. Perkančioji organizacija privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos.

        Atsakyta 2014-12-31

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 55. Ar perkančioji organizacija draudimo paslaugas gali įsigyti iš draudimo brokerių įmonės?

        Atsakymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 162 straipsnio 4 dalimi, draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą. Todėl, perkančioji organizacija norėdama pirkti draudimo paslaugas negalėtų įsigyti šių paslaugų iš draudimo brokerių, nes, remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo reikalavimais, draudimo brokeriai neturi teisės verstis draudimo veikla.

        Atsakyta 2014-12-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 56. Kokia seka turi būti vertinami tiekėjų pasiūlymai, kai perkančioji organizacija vietoje kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų prašo pateikti minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją?

        Perkančioji organizacija pirmiausia turi patikrinti minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešti tiekėjams apie šio patikrinimo rezultatus. Tuomet turi būti vertinami tiekėjų pasiūlymai, susiję su pirkimo dokumentuose nurodyta informacija. Įvertinusi šią tiekėjų pasiūlymų dalį, perkančioji organizacija turi prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100, 11-11.6 punktai).

        Atsakyta 2014-12-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 57. Ar perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją patikslinti kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją, kai tiekėjas, minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracijoje nepažymėjo, ar atitinka keliamą reikalavimą?

        Atsakymas. Taip. Jeigu tiekėjas minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracijoje nepažymėjo, ar atitinka keliamą reikalavimą, tuomet perkančioji organizacija turi prašyti tiekėjo patikslinti deklaraciją per protingą terminą. Tokiu atveju perkančioji organizacija vertina tiekėjo pasiūlymą tik jam patikslinus deklaraciją (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ 11.1 punktas).

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 58. Vienas iš tiekėjų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracijos nepateikė, tačiau kartu su pasiūlymu pateikė vieną kvalifikaciją įrodantį dokumentą. Ar perkančioji organizacija galėtų tiekėjo prašyti, kad jis pateiktų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją?

        Atsakymas. Taip. Kai tiekėjas nepateikia minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracijos, tačiau pateikia bent vieną kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, perkančioji organizacija turi prašyti tiekėjo pateikti minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaraciją (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ 11.3 punktas).

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 59. Perkančioji organizacija gavo tiekėjų pasiūlymus su tokiomis kainomis: tiekėjas A – 60 000 Eur; tiekėjas B – 80 000 Eur ir tiekėjas C – 130 000 Eur. Visų trijų tiekėjų pasiūlymai neatmesti. Kaip apskaičiuoti, ar pasiūlymuose nėra nurodyta neįprastai maža kaina?

        Atsakymas. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
        1) yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį;
        Pavyzdys:
        Perkančioji organizacija turi apskaičiuoti neatmestų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį: (60 000+80 000+130 000)/3 = 90 000 Eur. Tuomet reikia apskaičiuoti, kiek yra 15 procentų nuo apskaičiuoto vidurkio: 90 000-(90 000*0,15) = 76 500 Eur. Pasiūlymo kaina, kuri yra lygi arba mažesnė už 76 500 Eur, bus laikoma neįprastai maža.
        Taigi, Tiekėjas A pasiūlė neįprastai mažą kainą.

        2) yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų. Pavyzdys, kai perkančiosios organizacijos suplanuota viešajam pirkimui skirta lėšų suma 100 000 Eur. Reikia apskaičiuoti, kiek yra 30 procentų nuo pirkimui skirtos lėšų sumos:
        100 000-(100 000*0,3) = 70 000 Eur. Pasiūlymo kaina, kuri yra lygi arba mažesnė už 70 000 Eur, bus laikoma neįprastai maža.
        Taigi, Tiekėjas A pasiūlė neįprastai mažą kainą.

        Perkančioji organizacija gali taikyti ir kitas matematines formules tikrindama, ar nėra pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos.

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 60. Ar perkančioji organizacija turi informuoti tiekėjus apie gautą pretenziją ir apie sustabdytą pirkimo procedūrą?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 2 dalis nenumato pareigos apie sustabdymą informuoti tiekėjus, suinteresuotus kandidatus ar suinteresuotus dalyvius. Informuoti tiekėjus, suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius perkančioji organizacija privalo tik apie priimtus sprendimus ir pirkimo procedūros terminų pasikeitimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, sprendimą dėl tiekėjų informavimo apie tai, jog gauta pretenzija ir sustabdytos pirkimo procedūros, perkančioji organizacija priima atsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybes (pvz., kiek laiko yra likę iki paraiškų/pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ar ir daugiau tiekėjų teikia pretenziją tais pačiais klausimais ir panašiai), o jei pirkimas supaprastintas – ir į savo pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas.

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 61. Ar vykdant tarptautinės vertės ir supaprastintus (išskyrus mažos vertės) pirkimus iki vokų plėšimo gavus pretenziją ir į ją atsakius, privaloma atsakymą į pretenziją paskelbti viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje?

        Neprivaloma, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji organizacija atsižvelgdama į pretenziją keičia viešai paskelbtuose pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją, teikia paaiškinimus dėl jų. Šiuo atveju perkančioji organizacija tokią informaciją turi paskelbti viešai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis) kartu su Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamais pirkimo dokumentais.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Korupcijos prevencija 18
      • 1. Kokiais atvejais viešųjų pirkimų specialistas būtų laikomas šališku tiekėjų (dalyvių, kandidatų) atžvilgiu ir turėtų nusišalinti nuo viešojo pirkimo procedūrų vykdymo?

        Viešųjų pirkimų specialistas būtų laikomas šališku tiekėjų (dalyvių, kandidatų) atžvilgiu ir turėtų nusišalinti nuo viešojo pirkimo procedūrų vykdymo (jam būtų draudžiama atlikti pirkimo procedūras), jeigu jis:
        - yra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su tiekėjo (tiekėjų), dalyvaujančių viešajame pirkime, atstovais. Šeimos ir artimos giminystės ryšiais susiję asmenys yra sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės, senoliai ar vaikaičiai;
        - yra pirkime dalyvaujančio tiekėjo akcininkas;
        - gauna iš pirkime dalyvaujančio tiekėjo bet kokios rūšies pajamų;
        - yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
        (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1S-135 patvirtintos Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomoji priemonės 5 p.).

        Atsakyta 2011-10-13

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Kur galima surasti dovanos sąvoką?

        Dovanos sąvoka gali būti išvedama iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžtos dovanojimo sutarties sampratos. Dovana yra laikomas bet kuris materialinę vertę turintis daiktas, paslauga ar kita nauda, siūloma ir suteikiama viešųjų pirkimų specialistui, kai tai yra ar gali būti susiję su tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu jo veiksmams ar sprendimams. Išsamią informaciją ir paaiškinimus, susijusius su dovanų politika valstybės tarnyboje, pateikia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija savo tinklalapyje www.vtek.lt. Dovanų politika viešuosiuose pirkimuose nėra reglamentuota.
        (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1S-135 patvirtintos Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomoji priemonės 1 p.).

        Atsakyta 2011-10-13

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 3. Į kokias taisykles dėl dovanų turėtų atsižvelgti viešųjų pirkimų specialistai, kurie patenka į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą (Žin., 1997, Nr. 67-1659) (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas)?

        Į visas šias taisykles:

        • politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis ir gali sukelti interesų konfliktą dovanas priimti draudžiama;
        • jei dovana gauta viešųjų pirkimų specialistui nežinant (jam nesant), jis turėtų nedelsdamas dovaną gražinti atgal ją įteikusiam asmeniui. Jei asmuo, palikęs dovaną, nėra žinomas, dovaną rekomenduojama registruoti perkančiosios organizacijos dovanų registre (jei toks yra) arba apie tai informuoti tiesioginį vadovą.

        (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnis, Vyriausiosios tarnybinės etikos puslapio (www.vtek.lt) nuoroda: http://www.vtek.lt/vtek/index.php?option=com_content&view=article&id=360&Itemid=28)

         

        Atsakyta 2011-10-13

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Į kokias taisykles dėl dovanų rekomenduojama atsižvelgti viešųjų pirkimų specialistams, kurie nepatenka į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą?

        Į šias taisykles:

        • laikytis perkančiojoje organizacijoje nustatytos dovanų politikos (jei tokia politika perkančiojoje organizacijoje taikoma);
        • viešojo pirkimo vykdymo metu nepriimti, neprašyti net ir mažaverčių dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, išskirtinių lengvatų ar nuolaidų, jei jos teikiamos iš jame dalyvaujančių tiekėjų. Jei žinomi subtiekėjai, rekomenduotina nepriimti dovanų ir iš jų;
        • viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu leidžiama priimti oficialias simbolinės vertės reprezentacinio pobūdžio reprezentacines dovanas (puodeliai, bloknotai, rašikliai ir pan.), kurias siūlytume registruoti perkančiosios organizacijos dovanų registre. Jei tokio registro perkančiojoje organizacijoje nėra, apie tokias dovanas informuoti tiesioginį vadovą;

        (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1S-135 patvirtintos Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomoji priemonės 1 p.)

         

        Atsakyta 2011-10-13

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Kaip reikėtų elgtis atsisakant dovanos?

        Atsisakant dovanos dovanotojui reikėtų mandagiai paaiškinti atsisakymo motyvus (paaiškinant, kad dovanos pirkimo vykdymo metu priėmimas nesuderinamas su atliekamomis funkcijomis, siekiant vengti bet kokios įtakos sprendimų priėmimui ar pan.).

        Atsakyta 2011-10-13

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Kas yra korupcijos prevencija?

        Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo (Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 7. Kur galima rasti nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo pavyzdines formas?

        Nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo pavyzdines formas galima rasti Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose 2011 m. lapkričio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-174. Rekomendacijas galite rasti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje www.vpt.lt skiltyje Teisinė informacija>Teisės aktai>Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymai.

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 8. Kaip turėtų elgtis perkančiosios organizacijos vadovas, kilus įtarimų dėl korupcijos apraiškų Viešojo pirkimo komisijos veikloje?

        Perkančiosios organizacijos vadovas yra atsakingas už jo sudarytos Viešojo pirkimo komisijos veiksmus. Jis turėtų būti įžvalgus ir griežtas darbuotojų atžvilgiu korupcijos pasireiškimo, netinkamo pareigų atlikimo, kompetencijos viršijimo atvejais. Kilus įtarimų dėl korupcijos apraiškų, – nedelsdamas turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1S-204 „Dėl Viešųjų pirkimų gairių perkančiosios organizacijos vadovui patvirtinimo“ 16 punktas).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 9. Kada viešojo pirkimo komisijos nariai privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą?

        Viešojo pirkimo komisija (komisijos pirmininkas, kiekvienas narys, taip pat ir ekspertas) prieš pradėdami darbą Komisijoje turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jei sudaroma nuolatinė Viešojo pirkimo komisija, nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, nepriklausomai nuo to, kiek pirkimų bus atliekama, rekomenduojama pasirašyti vieną kartą per metus (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1S-44 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1S-73 „Dėl Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 6 punktas).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 10. Kaip turi elgtis viešųjų pirkimų specialistas, kad išliktų nešališku viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu?

        Viešųjų pirkimų specialistas būtų laikomas nešališku, jei atlieka pirkimus nepriklausomai nuo tiekėjų, kitų viešųjų pirkimų specialistų, vadovo, kitų asmenų ir vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimais. Priimdamas sprendimus vengia išankstinės nuostatos, vadovaujasi visiems vienodais vertinimo kriterijais, vengia asmeniškumo, atsižvelgia į tame pirkime dalyvaujančių ekspertų nuomonę ir kitus objektyvius veiksnius. Viešųjų pirkimų specialistas yra dėmesingas kito asmens teisėms, pareigoms bei teisėtiems interesams, nepiktnaudžiauja kito asmens klaidomis ar nežinojimu. Patekęs į situaciją, kai negali likti nešališkas, viešųjų pirkimų specialistas informuoja vadovą ir (ar) viešojo pirkimo komisijos pirmininką ir nusišalina nuo sprendimų priėmimo. Paprastai nusišalinimas reikalingas, kai gali būti pažeisti viešieji ir privatūs interesai, tačiau kartais nešališku likti trukdo ir moralinės nuostatos, kai pirkime dalyvauja ne giminystės, o kitais ryšiais (pavyzdžiui, draugystės) susiję asmenys. Viešųjų pirkimų specialistas turi teisę nusišalinti nuo sprendimo priėmimo ir tokiais atvejais (Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomosios priemonės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1S-135, 2 punktas).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Ar būtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti principai, jeigu perkančioji organizacija savo sprendimu neleistų dalyviams susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais? Jeigu taip, koks principas būtų pažeistas?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „<...> Dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią“. Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą neleisti dalyviams susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, būtų pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas.

        Atsakyta 2012-09-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Kas prieš pradedant pirkimą turėtų pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą?

        Atsakymas. Kiekvienas viešojo pirkimo komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti komisijos darbe tik pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 5 dalis) . Taip pat minėtus dokumentus rekomenduotina pasirašyti ir pretenzijų nagrinėjimo komisijos nariams (jeigu ji sudaryta perkančiojoje organizacijoje), pirkimų organizatoriui, prevencinę kontrolę atliekančiam asmeniui (jeigu jis paskirtas perkančiojoje organizacijoje) ir kitiems perkančiosios organizacijos paskirtiems asmenims (Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų, patvirtintų 2011 m. lapkričio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-174, 27 punktas.

        Atsakyta 2012-09-28

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 13. Ar perkančiosios organizacijos vadovas gali pasirašyti pirkimo sutartį, jei jis yra susijęs su pirkimo sutartį laimėjusiu tiekėju ir dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas?

        Atsakymas. Tuo atveju, kai pirkimas yra įvykęs ir perkančiosios organizacijos vadovas turi pasirašyti pirkimo sutartį, tačiau jis yra susijęs su pirkimo sutartį laimėjusiu tiekėju ir dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, rekomenduojama nutraukti pirkimą (pažymėtina, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl turėtų būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes) (Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomosios priemonės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1S-135, 5 punktas).

        Atsakyta 2012-09-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 14. Ar perkančiosios organizacijos vadovas gali pavesti vienam asmeniui (struktūriniam padaliniui) to paties pirkimų proceso vykdymo ir kontrolės funkcijas?

        Atsakymas. Siekiant kuriamos ar jau sukurtos pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės sistemos efektyvumo, nerekomenduojama vienam asmeniui (struktūriniam padaliniui) priskirti to paties pirkimų proceso vykdymo ir kontrolės funkcijų, taip pat suteikti vienam asmeniui pernelyg daug įgaliojimų (Viešųjų pirkimų gairių perkančiosios organizacijos vadovui, patvirtintų 2011 m. gruodžio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-204, 10 punktas).

        Atsakyta 2012-09-28

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 15. Ar gali perkančioji organizacija tiekėjo prašymu, nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, atskleisti informaciją, kokie tiekėjai jau yra pateikę pasiūlymus?

        Atsakymas. Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas perkančioji organizacija negali atskleisti informacijos, kokie tiekėjai jau yra pateikę pasiūlymus. Tai skirta tam, kad iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tiekėjai vieni apie kitus nieko nežinotų, taip užtikrinant skaidrumo principo įgyvendinimą, siekiant išvengti susitarimų tarp tiekėjų.

        Atsakyta 2012-09-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Kaip turėtų elgtis viešojo pirkimo komisijos narys, gavęs korupcinio pobūdžio pasiūlymą (pvz. (ne)tiesioginis pasiūlymas dėl atlygio sumokėjimo, priėmus palankų sprendimą tiekėjo atžvilgiu) iš tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, arba žinodamas, kad kitas komisijos narys yra gavęs tokį pasiūlymą?

        Atsakymas. Viešojo pirkimo komisijos narys, gavęs bet kokį abejotiną korupcinio pobūdžio pasiūlymą iš tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, arba žinantis, kad kitas komisijos narys yra gavęs tokį pasiūlymą, turi apie tai pranešti savo vadovui (-ams) (taip pat rekomenduojama apie tai palikti pranešimą Specialiųjų tyrimų tarnybai internetinėje svetainėje adresu: https://www.stt.lt/lt/praneskite-apie-korupcija/palikite-pranesima-cia/). Taip pat Komisijos narys turi teisę atsistatydinti, jeigu pagrįstai įtaria, kad pirkimai yra vykdomi netinkamai ir savo sprendimais komisijoje jis negali to pakeisti, pavyzdžiui, komisijos nariai yra įtakojami kitų asmenų ir negali savarankiškai balsuoti priimant sprendimu (Viešojo pirkimo komisijos nario atmintinė, patvirtinta 2010 m. vasario 8 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu 1S-22).

        Atsakyta 2014-01-16

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 17. Ar kiekviena perkančioji organizacija privalo turėti prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę atliekantį asmenį ar padalinį?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, įvertinusi žmogiškuosius, finansinius išteklius ir numatomas pirkimų vidaus kontrolės sąnaudas, organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus, neprivalo, tačiau gali atitinkamam asmeniui ar padaliniui pavesti atlikti minėtas funkcijas (Viešųjų pirkimų gairių perkančiosios organizacijos vadovui, patvirtintų 2011 m. gruodžio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-204, 7 punktas).

        Atsakyta 2014-01-16

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 18. Ar perkančioji organizacija gali numatyti vieningą viešųjų pirkimų korupcijos prevencijos vykdymo tvarką sau pavaldžiose įstaigose?

        Atsakymas. Taip. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyta, kad Lietuvos Respublikoje valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka steigti padalinius, skirtus vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę atitinkamos valstybės ir savivaldybės bei nevalstybinės įstaigos veiklos srityje, arba paskirti asmenis, kuriems pavedama atlikti šią funkciją, taip pat nustatyti priemones, skatinančias korupcijos prevencijos užtikrinimą valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinėse įstaigose. Tarpžinybinio bendradarbiavimo tvarką taip pat nustato Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607.

        Atsakyta 2014-01-16

        Atnaujinta: 2016 03 25

    • Pirkimo sąlygų rengimas 26
      • 1. Ar tiekėjas gali būti kelių tame pačiame pirkime dalyvaujančių dalyvių subtiekėjas?

        Atsakymas. Gali, jeigu perkančioji organizacija konkurso sąlygose nėra nustačiusi apribojimo pasitelkti tuos pačius subtiekėjus.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Kokiais būdais perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose gali nustatyti socialinės apsaugos reikalavimus?

        Atsakymas. Socialinės apsaugos reikalavimus perkančioji organizacija gali nustatyti apibrėžiant techninę specifikaciją, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas. Socialiniai klausimai galėtų būti įtraukiami ir į pasiūlymų vertinimo kriterijus, ypač kai prašoma pateikti alternatyvų – socialiniu požiūriu priimtinesnį – pasiūlymą.

        Atsakyta 2011-11-07

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Perkančioji organizacija nori techninėje specifikacijoje nustatyti socialinės apsaugos reikalavimus, tačiau nežino kaip tai geriausiai padaryti. Kaip jai tokiu atveju elgtis?

        Atsakymas. Socialinės apsaugos reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1S-95, 10 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, nežinodama, kaip geriausiai techninėje specifikacijoje nustatyti socialinės apsaugos reikalavimus, gali prašyti tiekėjų pateikti alternatyvius pasiūlymus. Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Alternatyvūs pasiūlymai suteikia perkančiajai organizacijai teisę pasirinkti objektą, geriausiai atitinkantį jos poreikius finansiniu ir socialiniu požiūriu. Tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų nustatyti minimalius techninius reikalavimus pirkimo objektui, kurie bus taikomi abiem pasiūlymams, bei minimalius socialinės apsaugos reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvus pasiūlymas. Tiekėjams pateikus alternatyvius pasiūlymus, perkančioji organizacija juos įvertina pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus.

        Atsakyta 2011-11-07

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 4. Jeigu perkančioji organizacija nevykdo pirkimų iš socialinių ir kitų Viešųjų pirkimų įstatymo 13 ir 91 straipsniuose nurodytų įmonių, ar gali pirkimo sutartyje be kitų sąlygų numatyti socialinės apsaugos reikalavimus?

        Atsakymas. Socialinės apsaugos reikalavimai gali būti numatomi pirkimo sutartyje, jei yra susiję su pirkimo sutarties vykdymu ir buvo aiškiai nurodyti skelbime apie pirkimą ir (ar) kituose pirkimo dokumentuose. Pavyzdžiui, pirkimo sutarties sąlygose perkančioji organizacija gali numatyti, kad pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu pirkimo sutartį laimėjęs dalyvis jai vykdyti įdarbins darbo rinkoje papildomai remiamus asmenis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnyje (pavyzdžiui, ilgalaikius bedarbius) arba vykdys specialias mokymo programas bedarbiams arba jauniems žmonėms, taip pat įsipareigos sutarties vykdymo laikotarpiu įgyvendinti priemones, kurios skirtos skatinti moterų ir vyrų lygybę, mažinti etninę ar rasinę atskirtį ir pan. (Socialinės apsaugos reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1S-95, 12 punktas).

        Atsakyta 2011-11-07

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 5. Viešojo pirkimo konkurso dalyvis pasiūlymo galiojimo užtikrinimui pateikė banko išduotą garantiją. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyti banko veiklą ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones, perkančiajai organizacijai gali kilti keblumų viešojo pirkimo metu pasinaudoti dalyvio pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija vertindama pasiūlymus: atmesti pateiktą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, nes jį išdavęs ūkio subjektas tapo nemokus ar kreiptis į dalyvį, prašydama pateikti naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą?

        Atsakymas: Tarnybos nuomone, esant šioms konkrečioms aplinkybėms, perkančioji organizacija turėtų kreiptis į pasiūlymą pateikusį dalyvį ir prašyti pateikti naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Tuo atveju, jei dalyvis nesutiktų pateikti, nepateiktų naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tuomet perkančioji organizacija atmeta tokį pasiūlymo galiojimo užtikrinimą (jei tuo momentu dar būtų sustabdyta banko veikla, taikomos laikinosios banko turto apsaugos priemonės ar kitos nuo perkančiosios organizacijos ir tiekėjo nepriklausančios priežastys, dėl ko perkančioji organizacija negalėtų pasinaudoti banko išduotu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Jeigu pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad dalyviai pateikia banko išduotą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tuomet vietoj šio banko išduoto, galėtų pateikti tik kito banko išduotą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

        Atsakyta 2011-11-18

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 6. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimui tiekėjas pateikė banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyti banko veiklą ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones, perkančiajai organizacijai gali kilti keblumų viešojo pirkimo pardavimo sutarties vykdymo metu pasinaudoti dalyvio pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu. Ar reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas tam, kad perkančioji organizacija galėtų priimti iš tiekėjo naują, kito banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą?

        Atsakymas: Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas perkančiajai organizacijai dėl naujo pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo pateikimo (sutarties vykdymo metu) reikalingas tais atvejais, kai:

        • tiekėjas pagal pirkimo sąlygų reikalavimus pasiūlyme turėjo nurodyti banką, iš kurio būtų pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas (o sudarant sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, ši nuostata perkelta į ją);
        • viešojo pirkimo pardavimo sutartyje įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas ir sutartyje nėra numatyta galimybė jį pakeisti. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti banko X išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos“ arba panašiai.

        Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas perkančiajai organizacijai dėl naujo pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo pateikimo (sutarties vykdymo metu) nereikalingas tais atvejais, kai:

        • viešojo pirkimo sutartyje nėra įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos“ arba panašiai.
        • viešojo pirkimo pardavimo sutartyje įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas, tačiau sutartyje yra numatyta galimybė jį pakeisti. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti banko X išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos. Sutarties vykdymo metu bankui tapus nemokiam, sustabdžius jo veiklą, jei jam butų taikomos laikinosios banko turto apsaugos priemonės arba esant analogiškoms aplinkybėms, tiekėjas privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo, pateikti naują, kito banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą“ arba panašiai.

        Naujai pateikiamas kito banko išduotas sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti visas vykdyto viešojo pirkimo dokumentuose bei sutartyje nustatytas sąlygas (galiojimo terminas, garantuojama suma ir taip toliau).

        Atsakyta 2011-11-18

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 7. Pirkimo sutarties rekvizituose atsiskaitymams nurodytas banko pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Ar galima jį pakeisti be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo?

        Atsakymas. Taip, galima.

        Atsakyta 2011-11-18

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 8. Ar perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kokia didžiausia pasiūlymo kaina jai yra priimtina?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato pareigos nurodyti, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina, todėl jos perkančioji organizacija nurodyti neprivalo. Gera praktika būtų pirkimo dokumentuose nenurodyti, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai priimtina, kadangi toks atskleidimas gali paveikti tiekėjų apsisprendimą dėl savo siūlomos kainos ir taip neužtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad dėl objektyvių, pagrįstų priežasčių jai būtina nurodyti pirkimo dokumentuose pirkimui skirtą lėšų sumą (pavyzdžiui, vykdomas pirkimas iš ES paramos lėšų, skirtų lėšų dydis ribotas, papildomo finansavimo negautų, vykdomo projekto terminai trumpi ir perkančioji organizacija nespėtų įvykdyti antro viešojo pirkimo, jei pirmajame gautų pasiūlymus su per didelėmis kainomis ar panašiai), tuomet pirkimo dokumentuose galėtų būti nurodyta pirkimui skirta lėšų suma.

        Atsakyta 2011-11-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Kokiais atvejais perkančioji organizacija turi pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, kuri taikoma tarptautinių pirkimų atveju, nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, jog pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Priimant sprendimą dėl pasiūlymų galiojimo užtikrinimo reikalingumo ir jo dydžio nustatymo būtina įvertinti, jog reikalavimas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą didina pasiūlymų kainą, kartu mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą ir racionalumą. Perkančioji organizacija, reikalaudama pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, turėtų atsižvelgti į pirkimo sutarties trukmę bei pirkimo dokumentuose nustatytus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. Kokiais būdais gali būti užtikrinami pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas?

        Atsakymas. Pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas gali būti užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Paprastai pasiūlymų galiojimas užtikrinamas laidavimu arba garantija, o sutarties įvykdymas – netesybomis (bauda – kai nurodoma konkreti suma arba tam tikra procentinė išraiška nuo konkrečios sumos arba delspinigiai – kai nurodoma pinigų suma už pažeistą prievolės įvykdymo terminą), laidavimu arba garantija.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 11. Kokius pasiūlymo galiojimo užtikrinimui keliamus reikalavimus perkančioji organizacija turėtų nustatyti, kuomet tiekėjų pasiūlymus ketina vertinti pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir siekdama išvengti, kad atplėšus pirmą voką nebūtų sužinomos tiekėjų siūlomos kainos, galėtų nustatyti, jog pasiūlymo galiojimas būtų užtikrintas konkrečia pirkimo dokumentuose nurodyta suma (ne procentais), kurią perkančioji organizacija galėtų gauti apskaičiuodama nedidelius procentinius dydžius nuo planuojamos pirkimo vertės.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Ar gali perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose numatyti, kad tas pats subrangovas negali būti nurodytas kelių tiekėjų pasiūlymuose?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija neturėtų viešojo pirkimo dokumentuose numatyti, jog tas pats subrangovas negali būti nurodytas kelių tiekėjų pasiūlymuose, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymas, vadovaujantis jo 28 straipsnio 9 dalimi (kuri taikoma tarptautinių pirkimų atveju), numato tik tiekėjo, t. y. ūkio subjekto, galinčio pasiūlyti ar siūlantį prekes, paslaugas ar darbus, galimybę teikti ne daugiau nei vieną pasiūlymą tam pačiam pirkimui (išskyrus Viešųjų pirkimų įstatymo 26 straipsnyje numatytą atvejį). Subrangovas nėra tiekėjas šio straipsnio kontekste, o pasitelkiamas tik sutarties vykdymui, taip pat, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nėra atsakingas už sutarties vykdymą. Priešingu atveju, būtų neužtikrinami viešųjų pirkimų principai, nebent perkančioji organizacija galėtų nurodyti tai pateisinančias objektyvias aplinkybes, kurios pagrįstų tokios sąlygos būtinybę konkretaus viešojo pirkimo atveju.

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 13. Viešojo pirkimo konkurso dalyvis pasiūlymo galiojimo užtikrinimui pateikė banko X išduotą garantiją. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas paskelbė banko laikiną veiklos apribojimą, paskyrė laikinąjį banko administratorių, jeigu perkančiajai organizacijai kiltų keblumų viešojo pirkimo metu pasinaudoti dalyvio pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija vertindama pasiūlymus: atmesti pateiktą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ir pasiūlymą, jei kiltų keblumų dėl galimybės pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu ar kreiptis į dalyvį, prašydama pateikti naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą?

        Atsakymas.Tarnybos nuomone, esant šioms konkrečioms aplinkybėms, perkančioji organizacija, jei kiltų keblumų dėl galimybės pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, turėtų kreiptis į pasiūlymą pateikusį dalyvį ir prašyti pateikti naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Tuo atveju, jei dalyvis nesutiktų pateikti, nepateiktų naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, perkančioji organizacija atmestų tokį pasiūlymą (jei tuo metu dar būtų sustabdyta banko veikla ar susiklostytų kitos nuo perkančiosios organizacijos ir tiekėjo nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų pasinaudoti banko išduotu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Jeigu pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad dalyviai pateikia banko išduotą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tuomet vietoj banko išduoto, tiekėjas galėtų pateikti kito banko išduotą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

        Atsakyta 2013-02-13

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 14. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimui tiekėjas pateikė banko X išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas paskelbė banko laikiną veiklos apribojimą, paskyrė laikinąjį banko administratorių, perkančiajai organizacijai gali kilti keblumų viešojo pirkimo pardavimo sutarties vykdymo metu pasinaudoti dalyvio pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu. Ar reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas tam, kad perkančioji organizacija galėtų priimti iš tiekėjo naują, kito banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą?

        Atsakymas: Atkreipiame perkančiųjų organizacijų dėmesį į tai, kad ji turi įvertinti situaciją, ar dėl laikino banko veiklos apribojimo, perkančiajai organizacijai kyla (gali kilti) keblumų dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo pasinaudojimo galimybės. Perkančiajai organizacijai nustačius, kad ji dėl laikino banko veiklos apribojimo negali (negalės) pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, ji turėtų prašyti tiekėjų pateikti naujus sutarties įvykdymo užtikrinimus.

        Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas perkančiajai organizacijai dėl naujo pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo pateikimo (sutarties vykdymo metu) reikalingas tais atvejais, kai:

        • tiekėjas pagal pirkimo sąlygų reikalavimus pasiūlyme turėjo nurodyti banką, iš kurio būtų pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas (o sudarant sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, ši nuostata perkelta į ją);
        • viešojo pirkimo pardavimo sutartyje įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas ir sutartyje nėra numatyta galimybė jį pakeisti. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti banko X išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos“ arba panašiai.

        Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas perkančiajai organizacijai dėl naujo pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo pateikimo (sutarties vykdymo metu) nereikalingas tais atvejais, kai:

        • viešojo pirkimo sutartyje nėra įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos“ arba panašiai.
        • viešojo pirkimo pardavimo sutartyje įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas, tačiau sutartyje yra numatyta galimybė jį pakeisti. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti banko X išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos. Sutarties vykdymo metu bankui tapus nemokiam, sustabdžius jo veiklą, jei jam butų taikomos laikinosios banko turto apsaugos priemonės arba esant analogiškoms aplinkybėms, tiekėjas privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo, pateikti naują, kito banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą“ arba panašiai.
        • Naujai pateikiamas kito banko išduotas sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti visas vykdyto viešojo pirkimo dokumentuose bei sutartyje nustatytas sąlygas (galiojimo terminas, garantuojama suma ir taip toliau).

        Atsakyta 2011-11-18

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 15. Jei perkančioji organizacija vykdo supaprastintą neskelbiamą pirkimą, pavyzdžiui, apklausos arba neskelbiamų derybų būdu, kokį trumpiausią pasiūlymų pateikimo terminą ji privalo nustatyti?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką, pasiūlymo parengimui keliamus reikalavimus, privalo nustatyti pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti pasiūlymus, tačiau ne trumpesnį nei nustatyta perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse. Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja supaprastinto neskelbiamo pirkimo pasiūlymų pateikimo termino, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgdama į savo atliekamų viešųjų pirkimų specifiką, supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse šį terminą nustato pati.

        Atsakyta 2013-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Ar perkančioji organizacija atviro konkurso (tarptautinės vertės pirkimas) dokumentuose gali nustatyti, kad tiekėjai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, pasiūlymuose nurodytų siūlomą kainą be PVM, neprašydama nurodyti kainos su PVM?

        Atsakymas. Negali.
        Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 straipsnio 12 dalyje yra nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tiekėjai, kurie yra PVM mokėtojai, siūlomą kainą nurodytų ir su PVM.

        Atsakyta 2013-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 17. Ar supaprastintų viešųjų pirkimų atvejais privaloma reikalauti, kad pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija supaprastintų viešųjų pirkimų atvejais gali pareikalauti, jog pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 6 punktu, privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas (išskyrus mažos vertės pirkimus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus).

        Atsakyta 2013-12-12

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 18. Užsienyje registruotas tiekėjas reikalauja perkančiosios organizacijos vykdomo tarptautinio konkurso sąlygas pateikti išverstas į jo kalbą. Ar privalo perkančioji organizacija konkurso sąlygas išversti į užsienio kalbą?

        Atsakymas. Neprivalo. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomi pirkimo dokumentai gali, tačiau neprivalo būti rengiami ir kitomis kalbomis.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 19. Ar visais supaprastintų pirkimų, kuriuos pradės vykdyti nuo 2014 m., atvejais perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais galės pasirinkti tiekėjų kvalifikaciją ir patirtį?

        Atsakymas. Ne. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalimi (redakcija nuo 2014-01-01), perkančioji organizacija išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą galės vertinti darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį tik tais atvejais, kai pirkimo sutarties vykdymo kokybė priklausys nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 20. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje (redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. Ar gali perkančioji organizacija, pirkdama darbus, pirkimo dokumentuose nenurodyti pagrindinių darbų, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas?

        Atsakymas. Negali. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri taikoma tiek tarptautinės vertės pirkimų atveju, tiek supaprastintų pirkimų (įskaitant ir mažos vertės pirkimus) atveju, perkančioji organizacija turi pareigą pirkimo dokumentuose nurodyti pagrindinius darbus.

        Atsakyta 2014-02-03

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 21. Kokiais kriterijais vadovaudamasi perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turėtų atskirti pagrindinius darbus, kuriuos turės atlikti tiekėjas?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatydama pagrindinius darbus, kuriuos turės atlikti tiekėjas, turi diskrecijos teisę – ji gali atsižvelgti į darbų vertę, apimtis, svarbą ar kitus kriterijus.

        Atsakyta 2014-02-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 22. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje (redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. Ar gali perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindinius darbus, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas, nurodyti procentine išraiška, pavyzdžiui, tiekėjas turi atlikti ne mažiau 50 procentų visos darbų pirkimo sutarties vertės?

        Negali. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodomi pagrindiniai darbai, pagrindinių darbų grupės, nepagrindiniai darbai ar panašiai, t. y. taip, kad būtų galima nedviprasmiškai nustatyti konkrečius darbus, kuriuos privalės atlikti pats tiekėjas.

        Atsakyta 2014-02-26

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 23. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertins taikydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Kokį lyginamąjį svorį perkančioji organizacija galėtų nustatyti kainos kriterijui?

        Atsakymas. Kainos lyginamąjį svorį rekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes, būsimos pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, vertinimo sudėtingumą. Perkant sudėtingas intelektinio pobūdžio paslaugas perkančioji organizacija didžiausią lyginamąjį svorį turi suteikti ne kainai, bet kitiems kriterijams, tačiau rekomenduojama, kad kainos lyginamasis svoris nebūtų mažesnis kaip 40 (lyginamąjį svorį išreiškiant balų intervalais – intervalo viršutinė riba neturėtų būti mažesnė kaip 40 balų). Perkant įprastas prekes, paslaugas ar darbus, kainos lyginamąjį svorį rekomenduojama nustatyti ne mažesnį kaip 80 (lyginamąjį svorį išreiškiant balų intervalais – intervalo viršutinė riba neturėtų būti mažesnė kaip 80 balų). Perkant energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą turinčias prekes, kai perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi be kainos pasirenka tik vieną kriterijų – perkamos prekės eksploatacines išlaidas arba perkamos prekės santykinio vieneto eksploatacines išlaidas, rekomenduojama vertinamo pasiūlymo kainai ir šiam kriterijui nustatyti vienodą lyginamąjį svorį (Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 „Dėl Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“, 15 punktas). Šios reikšmės rekomenduojamos, tačiau perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatumus, pasigrindusi savo sprendimus, galėtų nustatyti ir kitokias reikšmes.

        Atsakyta 2014-05-16

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 24. Ar gali perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, paslaugų pirkimo, kurio dalykas yra ir darbai (tačiau jie tik papildo perkamas paslaugas), dokumentuose nurodyti pagrindinius darbus, kuriuos turės atlikti pats tiekėjas?

        Atsakymas. Nors Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatos reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos pareigos pirkimo dokumentuose nurodyti pagrindinius darbus, kuriuos turės atlikti pats tiekėjas, taikomas darbų pirkimams, tačiau perkančioji organizacija tokią sąlygą, t. y. nustatyti pagrindinius darbus, kuriuos turės atlikti pats tiekėjas, gali (bet neprivalo) nustatyti ir paslaugų pirkime, kai kartu perkami ir darbai, kurie tik papildo perkamas paslaugas.

        Atsakyta 2014-06-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 25. Ar gali perkančioji organizacija supaprastinto pirkimo skelbime ir pirkimo dokumentuose pirkimo sutarties galiojimą apibrėžti tik įvykiu, pavyzdžiui, pirkimo sutartis galioja iki finansavimo, administravimo sutarties galiojimo pabaigos, o ne trukme, pavyzdžiui, sutartis galioja 3 metus nuo jos pasirašymo datos, arba konkrečiomis pirkimo sutarties sudarymo ir pabaigos datomis?

        Atsakymas. Negali. Vadovaudamasi Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašo ir Supaprastintų viešųjų pirkimų skelbimų (pranešimų) tipinių formų patvirtinimo“, 20.2.11 punktu, perkančioji organizacija, supaprastinto pirkimo skelbimo II.3 punkte, nurodydama pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) trukmę, privalo nurodyti laikotarpį mėnesiais ar (ir) dienomis, o tikslią pirkimo sutarties sudarymo ir pabaigos datą nurodo tik tuo atveju, jei šią informaciją ji gali tiksliai numatyti. Laikantis viešųjų pirkimų principų, skelbimo ir pirkimo dokumentų turinys turi būti tapatus, todėl pirkimo dokumentuose turi būti nurodyto tokie patys sutarties galiojimo terminai kaip ir skelbime.

        Atsakyta 2014-06-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 26. Ar perkančioji organizacija „socialinio“ pirkimo dokumentuose reikalavimą įrodyti, kad tiekėjas turi „socialinės“ įmonės statusą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 13 straipsnį arba 91 straipsnį (priklausomai nuo to, pagal kurį šio įstatymo straipsnį yra vykdomas pirkimas), ir atitinkamai tiekėjo pateiktinus dokumentus turi priskirti prie tiekėjų kvalifikacijos ar kitų pirkimo dokumentų reikalavimų?

        Atsakymas. „Socialinio“ pirkimo dokumentuose reikalavimas įrodyti, kad tiekėjas turi „socialinės“ įmonės statusą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 13 straipsnį arba 91 straipsnį (priklausomai nuo to, pagal kurį šio įstatymo straipsnį yra vykdomas pirkimas), ir atitinkamai tiekėjo pateiktini dokumentai nurodomi ne prie kvalifikacinių, o kitų pirkimo dokumentų reikalavimų.

        Atsakyta 2014-08-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Pirkimų planavimas 45
      • 1. Perkančioji organizacija ketina įsigyti darbus trims skirtingiems objektams. Numatomos darbų pirkimo vertės: pirmam objektui – 100 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), antram objektui – 200 000 Eur be PVM, trečiam objektui – 50 000 Eur be PVM. Darbus ketinama įsigyti tuo pačiu pirkimu, skaidant pirkimą į tris atskiras dalis. Ar skaičiuojant numatomo viešojo pirkimo vertę reikia susumuoti visų trijų objektų darbų pirkimo sutarčių vertes?

        Atsakymas. Darbų pirkimo vertė yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2002 m. vasario 23 d. įsakymu, 23 punktas). Taigi darbų pirkimo sutarčių dėl atskirų objektų, vertės nėra sumuojamos. Tačiau pirkimo būdas turi būti parenkamas atsižvelgiant į didžiausią darbų vertę. Pagal pateiktą pavyzdį (antrojo objekto numatoma darbų pirkimo vertė yra 200 000 Eur be PVM) būtų vykdomos supaprastinto (ne mažos vertės) pirkimo procedūros.

        Atsakyta 2015-09-23

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 2. Perkančioji organizacija tuo pačiu pirkimu (pirkimo į dalis neskaidant), tam pačiam objektui ketina įsigyti darbus ir projektavimo paslaugas. Jokių kitų dėl to paties objekto darbų artimiausiu metu perkančioji organizacija įsigyti neketina. Ar darbų ir projektavimo paslaugų pirkimų vertės gali būti skaičiuojamos atskirai?

        Atsakymas. Ne. Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo projektavimo bei kitų kartu perkamų paslaugų (tuo atveju, kai kartu perkamas darbų atlikimas, projektavimo bei kitos paslaugos) vertės ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2002 m. vasario 23 d. įsakymu, 25 punktas).

        Atsakyta 2015-09-23

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 3. Perkančioji organizacija ketina įsigyti Nešiojamus kompiuterius (30213100-6) ir Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugas (1 paslaugų kategorija). Per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios (priklausomai nuo to, kaip perkančioji organizacija skaičiuoja numatomo pirkimo vertę) neplanuojama įsigyti kitų prekių, kurios patektų po Bendro viešųjų pirkimų žodyno kodo pirmais trimis skaitmenimis ir tos pačios kategorijos paslaugų. Šias prekes ir paslaugas perkančioji organizacija įsigyti ketina vienu pirkimu, neskaidant pirkimo į dalis. Ar, šiuo atveju, perkančioji organizacija turi sumuoti prekių ir paslaugų vertes?

        Atsakymas. Jeigu pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių rūšių prekių, kelių kategorijų paslaugų, šių pirkimo sutarčių vertė yra visų prekių, paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl tos rūšies prekių ar tos kategorijos paslaugų, kurių vertė yra didžiausia (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2002 m. vasario 23 d. įsakymu, 21 punktas).

        Atsakyta 2015-09-23

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 4. Perkančioji organizacija planuoja pirkti medicininius preparatus ampulėmis, tačiau nežino tikslaus savo pirkimo poreikio. Todėl pirkimo dokumentuose ji ketina nurodyti preliminarius kiekius, nurodant minimalų šių preparatų kiekį, kurį įsipareigoja įsigyti (pavyzdžiui, 2 000 ampulių) ir papildomą kiekį, kurio perkančioji organizacija neįsipareigoja įsigyti, bet pasilieka galimybę pirkti papildomai (pavyzdžiui, dar 3 000 ampulių). Kaip turi būti skaičiuojama šio numatomo pirkimo vertė?

        Atsakymas. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatoma pirkimo apimties padidėjimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti prekių kiekius (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2002 m. vasario 23 d. įsakymu, 15 punktas). Taigi į numatomo pirkimo vertę perkančioji organizacija turi įtraukti visų 5 000 ampulių vertę.

        Atsakyta 2015-09-23

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 5. Kas yra laikoma to paties tipo paslaugų pirkimo sutartimis?

        Atsakymas. To paties tipo paslaugų pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios kategorijos paslaugų, ir (ar) sutartys, kurių sudarymu yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas. Perkamų paslaugų kategorijos nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2002 m. vasario 23 d. įsakymu, 11 punktas).

        Atsakyta 2015-09-23

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 6. Kas yra laikoma to paties tipo prekių pirkimo sutartimis?

        Atsakymas. To paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno, skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Jeigu prekės priklauso tai pačiai grupei, tačiau nėra gaminamos identiškam ar panašiam naudojimui, šių prekių pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai. Pavyzdžiui, identiškam ar panašiam naudojimui gaminamas prekes savo įprastiniame prekių asortimente paprastai turės tas pats atitinkamoje srityje veikiantis tipinis tiekėjas (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2002 m. vasario 23 d. įsakymu, 11 punktas).

        Atsakyta 2015-09-23

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 7. Perkančioji organizacija ketina vykdyti pirkimą ir sudaryti prekių (paslaugų) pirkimo sutartį, pagal kurią, prekes (paslaugas) pirks tiek pati, tiek tretieji asmenys. Ar skaičiuojant numatomo pirkimo vertę, perkančioji organizacija turi įskaičiuoti ir vertę, už kurią pirks tretieji asmenys?

        Atsakymas. Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio (Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Taigi, perkančioji organizacija skaičiuodama numatomo pirkimo vertę turi sumuoti ne tik tą vertę, kurią sumokės ji pati, bet ir tą vertę, už kurią pirks tretieji asmenys.

        Atsakyta 2015-09-23 

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 8. Kuo perkančioji organizacija turėtų vadovautis iš anksto skelbdama techninių specifikacijų projektus?
      • 9. Prieš kiek laiko perkančioji organizacija privalo paskelbti techninių specifikacijų projektus?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija techninių specifikacijų projektus turi paskelbti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo pirkimo pradžios, išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija pirkimus vykdo vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 4 punktais, 73 straipsnio 1 dalies 1, 4 ar 5 punktais, 92 straipsnio 3 dalies 1–3 punktais. Šiais atvejais perkančioji organizacija turi teisę paskelbti techninių specifikacijų projektus likus mažiau nei 5 darbo dienoms iki pirkimo pradžios. (Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tavrkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 20-21 punktai).

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 10. Perkančioji organizacija paskelbė techninės specifikacijos projektą ir dėl jo gavo tiekėjo pastabas ir pasiūlymus. Ar privalo perkančioji organizacija į juos atsižvelgti?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pastabas ir pasiūlymus dėl paskelbto techninės specifikacijos projekto, gali, tačiau neprivalo į juos atsižvelgti.

        Atsakyta 2012-01-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Perkančioji organizacija, gavusi iš tiekėjų pastabas ir pasiūlymus dėl paskelbto techninės specifikacijos projekto, nusprendė pastaboms ir pasiūlymams pritarti ir atitinkamai pakeisti techninės specifikacijos projektą. Ar tokiu atveju privalo perkančioji organizacija paskelbti pakeistą techninės specifikacijos projektą?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, nusprendusi pritarti pastaboms ar pasiūlymams dėl techninės specifikacijos projekto pakeitimo, gali, tačiau neprivalo paskelbti pakeistą techninės specifikacijos projektą.

        Atsakyta 2012-01-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Perkančioji organizacija jai reikalingų prekių ketina įsigyti naudodamasi viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros, atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, elektroniniu katalogu CPO.ltTM. Ar tokiu atveju privalo perkančioji organizacija paskelbti techninių specifikacijų projektus tų prekių, kurias ketina įsigyti naudodamasi elektroniniu katalogu CPO.ltTM, jeigu jas paskelbė centrinė perkančioji organizacija?

        Atsakymas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi laikoma, kad perkančioji organizacija, pirkdama prekių iš centrinės perkančiosios organizacijos laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, jeigu jų laikėsi centrinė perkančioji organizacija. Todėl, jeigu centrinė perkančioji organizacija paskelbė techninių specifikacijų projektus, perkančioji organizacija papildomai jų skelbti neprivalo.

        Atsakyta 2012-01-10

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 13. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ketina pradėti vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu grindžiant jį ypatinga skuba. Ar tokiu atveju privalomas 5 darbo dienų terminas techninės specifikacijos projektui paskelbti prieš pradedant viešąjį pirkimą?

        Atsakymas. Neprivalomas. Vadovaujantis Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 21 punktu perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turi teisę paskelbti techninių specifikacijų projektus likus mažiau nei 5 darbo dienoms iki pirkimo pradžios.

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 14. Viešąjį pirkimą organizuoja ir procedūras, įskaitant ir techninių specifikacijų projektų skelbimą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, atlieka įgaliotoji perkančioji organizacija. Kaip įgaliotoji perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turėtų paskelbti įgaliojusios perkančiosios organizacijos techninių specifikacijų projektus?

        Atsakymas. Įgaliotoji perkančioji organizacija galėtų paskelbti įgaliojusios perkančiosios organizacijos techninių specifikacijų projektus dviem būdais, tai yra, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti savo vardu (naudojantis savo Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos prieiga) pažymint, kad tai įgaliojusios perkančiosios organizacijos techninių specifikacijų projektai arba įgaliojusi perkančioji organizacija galėtų suteikti prieigą jos vardu prisijungti prie Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (įgaliotajai perkančiajai organizacijai sukurti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudotoją, jai suteikti naudotojo prisijungimo duomenis) ir tokiu būdu paskelbti techninių specifikacijų projektus.

        Atsakyta 2012-01-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 15. Viešąjį pirkimą organizuoja ir procedūras, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, atlieka įgaliotoji perkančioji organizacija. Kas tokiu atveju, įgaliojusi ar įgaliotoji perkančioji organizacija, turi paskelbti techninių specifikacijų projektus?

        Atsakymas. Įgaliojusi perkančioji organizacija, jeigu perkančiosios organizacijos įgaliojime, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nenustatyta kitaip.
        Jeigu perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją ne tik pirkimo procedūroms atlikti, bet ir parengti techninę specifikaciją, tuomet gera praktika, kad techninių specifikacijų projektą paskelbtų įgaliotoji perkančioji organizacija.
        Jeigu įgaliotoji perkančioji organizacija atliks viešuosius pirkimus dėl kelių perkančiųjų organizacijų (pirkimo procedūros dėl tos pačios rūšies prekių ar paslaugų, arba darbai dėl to paties objekto), gera praktika, kad techninių specifikacijų projektus paskelbtų įgaliotoji organizacija.

        Atsakyta 2012-01-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Kas turėtų nagrinėti perkančiojoje organizacijoje gaunamas pastabas dėl iš anksto paskelbtų techninių specifikacijų projektų?

        Atsakymas. Perkančiajai organizacijai gavus pastabas ir pasiūlymus dėl techninių specifikacijų projekto, perkančiosios organizacijos vadovas gali sudaryti komisiją jiems nagrinėti arba pavesti pastabas ir pasiūlymus nagrinėti viešojo pirkimo komisijai, sudarytai tam pirkimui atlikti. (Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. guodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 24 punktas).

         

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 17. Ar galima Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje įvedant ir skelbiant suvestinės duomenis juos įvesti tokiu būdu: praėjusių metų suvestinėje pakoreguoti reikiamą informaciją ir ją paskelbti kaip šių metų?

        Atsakymas. Ne. Planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinė einamiesiems biudžetiniams metams rengiama ir suvedama CVP IS naujai, o ne keičiant praėjusių metų planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinės duomenis.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 18. Ar skelbiant einamųjų biudžetinių metų suvestines reikia iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ištrinti praėjusių metų suvestines?

        Atsakymas. Ne. Skelbiant einamųjų biudžetinių metų suvestines iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos neturi būti pašalinamos praėjusių metų suvestinės.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 19. Kur Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia tarptautinio viešojo pirkimo vertės ribas?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų tarnyba tarptautinio viešojo pirkimo vertės ribas skelbia Centriniame viešųjų pirkimų portale (www.cvpp.lt) skiltyje „Naudinga informacija“.

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 20. 2012-10-01 įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neprivalo skelbti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais mažos vertės viešųjų pirkimų ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nurodytų pirkimų (literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų ir t.t.) planų. Ar tai reiškia, kad perkančioji organizacija neprivalo ir skaičiuoti šių paslaugų numatomų pirkimų verčių?

        Atsakymas. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas ir planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planų viešinimas nėra tapatūs dalykai. 2012-10-01 įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai nenumato išimčių dėl numatomos pirkimo vertės skaičiavimo, todėl perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsniu, skaičiuoja visų savo viešųjų pirkimų numatomo pirkimo vertes, taip pat ir mažos vertės pirkimų bei Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nurodytų pirkimų. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas yra svarbus tam, kad perkančioji organizacija tinkamai pasirinktų pirkimo būdą.

        Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2012-10-01, perkančioji organizacija turi teisę neskelbti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais mažos vertės viešųjų pirkimų ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nurodytų pirkimų (literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų ir t.t.) planų, tačiau numatomo pirkimo vertes skaičiuos.

        Atsakyta 2012-10-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 21. Perkančioji organizacija ateinančiais, 2013 metais, vykdys tik mažos vertės pirkimus. Ar reikia jai skelbti 2013 metų pirkimų planus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje?

        Atsakymas. Nereikia.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 22. Ar atlikus viešąjį pirkimą reikia pakoreguoti viešųjų pirkimų suvestinėje skelbtą informaciją apie šį pirkimą, jei ji pasikeitė?

        Atsakymas. Nereikia. Paskelbtos viešųjų pirkimų suvestinės nereikia keisti, kai konkretaus pirkimo metu keičiasi informacija, kuri apie šį pirkimą nurodyta viešųjų pirkimų suvestinėje (Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 17 punktas).

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 23. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje perkančiajai organizacijai yra numatyta pareiga viešųjų pirkimų suvestinę skelbti savo tinklalapyje (jei toks yra). Ar perkančioji organizacija tinkamai įvykdytų šią pareigą, jei savo tinklalapyje patalpintų nuorodą į www.cvpp.lt esančią organizacijos suvestinę?

        Atsakymas. Taip, tačiau perkančioji organizacija gali pasirinkti ir kitokį būdą, kaip paskelbti viešųjų pirkimų suvestinę savo tinklalapyje, pavyzdžiui, atspausdinus viešųjų pirkimų suvestinę ir suformavus atspausdinto dokumento skaitmeninę kopiją, t.y. nuskaičius dokumentą, galima ją įkelti į perkančiosios organizacijos tinklalapį ir panašiai.

        Atsakyta 2013-03-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 24. Ar perkančioji organizacija privalo parengti ir patvirtinti einamųjų biudžetinių metų mažos vertės pirkimų planą?

        Atsakymas. Neprivalo. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 85 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, neprivalo vadovautis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, t.y. turi teisę nerengti ir netvirtinti einamųjų biudžetinių metų mažos vertės pirkimų planų, tačiau pabrėžiame, kad ji vis tiek privalo skaičiuoti numatomo viešojo pirkimo vertes.

        Atsakyta 2013-03-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 25. Ar galima metų eigoje koreguoti viešųjų pirkimų planus ir suvestinėje skelbtą informaciją?

        Atsakymas. Galima. Atsiradus poreikiui patikslinti einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų planus, viešųjų pirkimų suvestinės pakeitimus perkančioji organizacija skelbia nedelsdama. Technines ar gramatines klaidas paskelbtoje suvestinėje perkančioji organizacija gali taisyti visais atvejais (Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtino Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 16 punktas).

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 26. Kaip Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje koreguoti viešųjų pirkimų suvestinėje skelbtą informaciją?

        Atsakymas. Prisiregistravus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt) ir atsidarius langą „Metinis pirkimų planas“, spauskite mygtuką „Prisijungti“ ir suveskite prisijungimo duomenis dar kartą. Atsivėrusiame lange, norėdami į viešųjų pirkimų suvestinę įtraukti informaciją apie naują viešąjį pirkimą, spauskite mygtukas „Naujas“ ir pateikite duomenis apie planuojamą viešąjį pirkimą, o norėdami paskelbti įvestą informaciją, spauskite mygtuką „Paskelbti“. Norėdami pašalinti įrašą apie planuojamą viešąjį pirkimą, po prisijungimo atsivėrusiame lange pažymėkite pageidaujamą pašalinti įrašą ir spauskite mygtuką „Ištrinti“. Norėdami redaguoti jau sukurtą įrašą apie planuojamą viešąjį pirkimą, po prisijungimo atsivėrusiame lange pasirinkite ir pažymėkite norimą koreguoti įrašą arba kairiuoju pelės klavišu 2 kartus spragtelėkite norimo redaguoti įrašo pavadinimą, atsidariusiame lange koreguokite informaciją, išsaugokite spausdami mygtuką „Išsaugoti“ arba „Išsaugoti ir uždaryti“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo atveju pakartotinai spausti mygtuką „Paskelbti“ nereikia, nes pasikeis paskelbimo data.

        Mokomąją medžiagą, kaip CVP IS paskelbti viešųjų pirkimų suvestinę iį ją koreguoti, rasite čia. (nuoroda į aktualijas)

        Atsakyta 2013-03-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 27. Viešojo pirkimo, kuris nurodytas 2016 m. viešųjų pirkimų suvestinėje, perkančioji organizacija nusprendė 2016 m. neatlikti. Ar perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą neatlikti pirkimo, turėtų informaciją apie šį pirkimą pašalinti iš 2016 m. viešųjų pirkimų suvestinės?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, nusprendusi neatlikti planuoto viešojo pirkimo, turi pakeisti savo viešųjų pirkimų planą, t.y. planuotą pirkimą iš jo išbraukti, bei nedelsdama šią informaciją turi pakoreguoti ir viešųjų pirkimų suvestinėje.

        Atsakyta 2013-03-29

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 28. Ar viešųjų pirkimų suvestinėje, nurodant sutarties trukmę, į ją reikia įtraukti ir atsiskaitymo už pristatytas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus terminą?

        Atsakymas. Taip, reikia. Sutarties trukmė turi būti nurodoma atsižvelgiant ne tik į prekių pristatymo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminą, bet ir į numatytus atsiskaitymo terminus.

        Atsakyta 2013-03-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 29. Jeigu perkančioji organizacija įgalioja kitą perkančiąją organizaciją atlikti viešojo pirkimo procedūras, į kurios perkančiosios organizacijos pirkimų planą ir viešojo pirkimo suvestinę turėtų būti įtraukta informacija apie šį pirkimą?

        Atsakymas. Įgaliojusios perkančiosios organizacijos.

        Atsakyta 2013-03-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 30. Ar perkančioji organizacija iki einamųjų biudžetinių metų kovo 15 d. viešųjų pirkimų suvestinėje privalo paskelbti apie planuojamą viešąjį pirkimą, apie kurį dalies informacijos dar nežino, pavyzdžiui, nežino ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmės ir pirkimo būdo?

        Atsakymas. Privalo. Tokiu atveju, kai perkančioji organizacija nežino dalies informacijos apie planuojamą viešąjį pirkimą, rekomenduojama nurodyti preliminarius duomenis, o šiems duomenims pasikeitus, ji turėtų patikslinti viešųjų pirkimų planą ir šiuos pakeitimus nedelsdama paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje (jeigu toks yra). Atkreipiame dėmesį, kad informacija apie konkretų viešąjį pirkimą viešųjų pirkimų suvestinėje tikslinama iki šio viešojo pirkimo pradžios.

        Atsakyta 2013-03-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 31. Ar gali perkančioji organizacija po 2014 m. sausio 1 d. nebeskelbti supaprastintų viešųjų pirkimų techninių specifikacijų projektus?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais nepanaikinta pareiga perkančiosioms organizacijoms skelbti supaprastintų viešųjų pirkimų (išskyrus mažos vertės pirkimų) techninių specifikacijų projektus, todėl ir po 2014 m. sausio 1 d. perkančiosios organizacijos turės juos skelbti (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

        Atsakyta 2013-12-06

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 32. Ar perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, techninių specifikacijų projektus privalo paskelbti iki kovo 15 d.?

        Atsakymas. Ne. Vadovaujantis Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tavrkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 20 punktu, techninių specifikacijų projektai skelbiami ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki pirkimo pradžios.

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 33. Ar privalo perkančioji organizacija iš anksto skelbti neskelbiamų pirkimų techninių specifikacijų projektus?

        Atsakymas. Taip, privalo, išskyrus jei neskelbiamas pirkimas yra mažos vertės arba Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nurodytas supaprastintas pirkimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi (redakcija nuo 2014-01-01), perkančioji organizacija iš anksto taip pat gali skelbti ir šių pirkimų techninių specifikacijų projektus.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 34. Ar visais pirkimų atvejais perkančioji organizacija privalo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, iš anksto skelbti techninių specifikacijų projektus?

        Atsakymas. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, iš anksto privalo paskelbti visų pirkimų techninių specifikacijų projektus, išskyrus mažos vertės pirkimų ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nurodytų supaprastintų pirkimų techninių specifikacijų projektus – šių pirkimų techninių specifikacijų projektus perkančioji organizacija gali, bet neprivalo skelbti (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2014-01-01).

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 35. Kokį pirkimo būdą reikėtų įrašyti pirkimų suvestinėje, kuri skelbiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kai prekių, paslaugų ar darbų planuojama įsigyti centrinės perkančiosios organizacijos kataloge?

        Atsakymas. Jei prekės, paslaugos, darbai įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos katalogu, pirkimų suvestinėje informacija apie pirkimo būdą neteikiama (Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 18.7 punktas).

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 36. Perkančioji organizacija paskelbė techninių specifikacijų projektą ir savo iniciatyva nusprendė jį patikslinti. Ar privalo pakeistą techninių specifikacijų projektą paskelbti papildomam ne trumpesniam kaip 5 darbo dienų iki numatomo pirkimo pradžios terminui?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, nusprendusi savo iniciatyva patikslinti techninės specifikacijos projektą, turi jį paskelbti ten pat, kur skelbė atitinkamą techninės specifikacijos projektą, tačiau ji neprivalo skelbti patikslinto techninių specifikacijų projekto papildomam ne trumpesniam kaip 5 darbo dienų iki numatomo pirkimo pradžios terminui. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja skelbti pakeistą techninės specifikacijos projektą papildomam ne trumpesniam kaip 5 darbo dienų iki numatomo pirkimo pradžios terminui tuomet, kai jis keičiamas iš esmės arba pakeitimai gali turėti įtakos tiekėjų suinteresuotumui.

        Atnaujinta: 2016 02 05

      • 37. Perkančioji organizacija numatomo viešojo pirkimo vertę skaičiuoja einamiesiems finansiniams metams. 2014 metais vykdė pirkimą tos pačios kategorijos paslaugoms įsigyti. Sutartis galioja 1 metus, su galimybe pratęsti 1 kartą 12 mėnesių. Jeigu 2015 metais bus nuspręsta pratęsti 2014 metais sudarytą sutartį dar 12-ai mėnesių, ar skaičiuojant 2015 metų numatomo viešojo pirkimo, tos pačios kategorijos paslaugų, vertę, reikės įskaičiuoti 2014 metais sudarytos sutarties paslaugų kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus sutartį 2015 metams?

        Atsakymas. Ne. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Todėl, jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatoma pirkimo sutarties pratęsimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį. Tokia apskaičiuota numatomo pirkimo vertė turi būti įtraukta į 2014 metų tos pačios kategorijos paslaugų numatomų pirkimų vertę, o 2015 metų tos pačios kategorijos paslaugų numatomų pirkimų vertės yra skaičiuojamos iš naujo.

        Atsakyta 2014-12-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 38. Kaip apskaičiuoti neterminuotų sutarčių pirkimo vertę?

        Neterminuotų sutarčių atveju – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48 (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 19.2. punktas).

        Atsakyta 2014-12-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 39. Kaip perkančioji organizacija turi skaičiuoti numatomo viešojo pirkimo vertę, jeigu dalį prekių, paslaugų ar darbų planuoja įsigyti pati, o dalį – iš arba per centrinę perkančiąją organizaciją?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, planuodama dalį prekių, paslaugų ar darbų įsigyti pati, o kitą dalį iš arba per centrinę perkančiąją organizaciją, privalo atsižvelgti į centralizuotame viešajame pirkime savo pačios sudaromų viešojo pirkimo sutarčių (pagrindinių viešojo pirkimo sutarčių) vertę (pavyzdžiui, perkančioji organizacija per centrinę perkančiąją organizaciją perka nešiojamuosius kompiuterius, kurių vertė – 290 000 Eur be PVM. Perkančioji organizacija taip pat savarankiškai perka nešiojamųjų kompiuterių, kurių vertė – 87 000 Eur be PVM. Kadangi šių prekių pirkimo sutartys yra to paties tipo, jų vertė turi būti sumuojama ir perkančioji organizacija nešiojamuosius kompiuterius privalo pirkti tarptautinio pirkimo būdu.) (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, 7 punktas).

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 40. Jeigu perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją atlikti viešojo pirkimo procedūras, kaip įgaliotoji perkančioji organizacija turi skaičiuoti numatomo viešojo pirkimo vertę: ar turi pridėti savo pačios viešųjų pirkimų plane numatyto viešojo pirkimo vertę?

        Atsakymas. Jeigu perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją atlikti viešojo pirkimo procedūras, pirkimo verte laikoma didžiausia iš šių verčių: kiekvienos perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė; įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kurią sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių arba dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių verčių suma. Perkančioji organizacija, skaičiuodama kitų pirkimų vertes, neatsižvelgia į pagal įgaliojimus vykdomų pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti šių pirkimų metu savo pačios sudaromų sutarčių vertes (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, 8 punktas). Pavyzdžiui, perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją nupirkti nešiojamųjų kompiuterių, kurių vertė – 130 000 Eur be PVM. Įgaliotoji perkančioji organizacija taip pat pati tuo pačiu pirkimu ketina įsigyti nešiojamųjų kompiuterių, kurių vertė – 87 000 Eur be PVM. Tokiu atveju nešiojamų kompiuterių vertė turi būti sumuojama ir perkančioji organizacija nešiojamuosius kompiuterius privalo pirkti tarptautinio viešojo pirkimo būdu. Tuo atveju, jei įgaliotoji perkančioji tuo pačiu pirkimu sau nepirks nešiojamų kompiuterių, o jos pirkimų plane tokie pirkimai numatyti, bet jie bus vykdomi vėliau, tuomet nešiojamų kompiuterių vertės neturi būti sumuojamos ir įgaliotoji perkančioji organizacija nešiojamuosius kompiuterius gali pirkti supaprastinto viešojo pirkimo būdu.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 41. Ar pildant viešųjų pirkimų suvestinę privaloma nurodyti planuojamų įsigyti prekių, paslaugų ar darbų apimtį ar kiekį?

        Atsakymas. Neprivaloma, tačiau siekiant palengvinti tiekėjų pasiruošimą dalyvauti atitinkamuose pirkimuose, pildant viešųjų pirkimų suvestinę, Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja nurodyti apimtį, numatant sumą eurais be pridėtinės vertės mokesčio. Jeigu neįmanoma nurodyti tikslios pirkimo apimties arba kiekio, rekomenduojama nurodyti preliminarius kiekius ar apimtis (Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 18.3 punktas).

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 42. Kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, jeigu metų pradžioje (iki kovo 15 dienos) dar nėra patvirtinusi viešųjų pirkimų plano ir nėra paskelbusi viešųjų pirkimų suvestinės, tačiau turi pradėti vykdyti viešąjį pirkimą?

        Jeigu perkančioji organizacija metų pradžioje turi pradėti vykdyti viešąjį pirkimą, tačiau dar nėra patvirtinusi viešųjų pirkimo plano, rekomenduojame pirkimų planą rengti dalimis ir, jo dalį patvirtinus, skelbti viešųjų pirkimų suvestinę, vėliau ją papildant naujomis pirkimų plano dalimis:

        • tuos viešuosius pirkimus, kuriuos ketina pradėti vykdyti ir kuriuos jau žino, įtraukti į savo viešųjų pirkimų planą, patvirtinti ir paskelbti viešųjų pirkimų suvestinę iki pirkimų pradžios;
        • likusius planuojamus viešuosius pirkimus įtraukti į pirkimų planą, jį patvirtinti ir paskelbti (papildyti paskelbtą) viešųjų pirkimų suvestinę ne vėliau kaip iki kovo 15 d.

        Viešųjų pirkimų suvestinė skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiosios organizacijos tinklapyje (jei toks yra).

         

        Atsakyta 2015-02-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 43. Ar privalo perkančioji organizacija, gavusi iš tiekėjų pastabas ir pasiūlymus dėl paskelbto techninės specifikacijos projekto, juos nagrinėti, įvertinti, priimti atitinkamus sprendimus?

        Atsakymas. Taip. Perkančioji organizacija, gavusi pastabas ir pasiūlymus dėl paskelbto techninių specifikacijų projekto, privalo juos išnagrinėti, įvertinti pateiktų pastabų ir pasiūlymų svarbą, atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Perkančioji organizacija sprendimą dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų turi priimti ne vėliau kaip iki pirkimo pradžios (Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 23 punktas).

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 44. Jeigu perkančioji organizacija gavo iš tiekėjo pastabų ir pasiūlymų dėl paskelbto techninių specifikacijų projekto, ar turėtų ji ką nors informuoti apie savo priimtą sprendimą?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl paskelbto techninių specifikacijų projekto, apie savo priimtą sprendimą, turi nedelsdama raštu informuoti juos pateikusius suinteresuotus asmenis. Perkančioji organizacija informaciją apie gautas pastabas ir pasiūlymus (nenurodant iš ko buvo gautos pastabos ar pasiūlymai) bei priimtą sprendimą dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų skelbia tokiomis pačiomis priemonėmis, kaip ir atitinkamą techninės specifikacijos projektą. (Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-222, 23 punktas).

        Atnaujinta: 2016 02 03

      • 45. Kaip turėtų būti pritaikomas Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas ir 9 straipsnio 14 dalis, kai perkančioji organizacija to paties tipo prekių, paslaugų ar darbų pirkimus skirtus tam pačiam objektui atlieka tiek savarankiškai, tiek ir iš centrinės perkančiosios organizacijos?

        Numatomo viešojo pirkimo vertė, apskaičiuojama pagal Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodiką, patvirtintą Viešųjų pirkimų direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (toliau – Metodika). 1 pavyzdys: klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija ketina savarankiškai įsigyti prekių už 60 000 Eur, bei kitu pirkimu už 10 000 Eur. To paties tipo prekių perkančioji organizacija taip pat ketina įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos už 40 000 Eur. Daugiau to paties tipo prekių tais pačiais finansiniais metais neplanuojama įsigyti. Atsižvelgiant į Metodikos 7, 10, ir 11 punktus, bendra šių (to paties tipo) prekių pirkimo vertė yra 110 000 Eur, tai yra neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribos. Perkančioji organizacija šiuo atveju vykdys supaprastintus pirkimus ir gali pritaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą: vykdant mažos vertės pirkimus įsigyti to paties tipo prekių už ne daugiau kaip 11 000 Eur (pavyzdyje nurodytas pirkimas, kurio sutarties vertė yra 10 000 Eur, gali būti įsigyjamas mažos vertės pirkimu). 2 pavyzdys: klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija ketina įsigyti paslaugų už 110 000 iš centrines perkančiosios organizacijos, taip pat to paties paslaugų savarankiškai ketina įsigyti už 70 000 Eur bei kitu pirkimu už 30 000 Eur. Atsižvelgiant į Metodikos 7, 10 ir 12 punktus, bendra šių (to paties tipo) paslaugų vertė yra 210 000 Eur, tai yra viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Perkančioji organizacija šiuo atveju gali pritaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir vykdant skelbiamus supaprastintus pirkimus, to paties tipo paslaugų įsigyti už ne daugiau kaip 42 000 Eur (pavyzdyje nurodytas pirkimas, kurio planuojama sutarties vertė yra 30 000 Eur, gali būti įsigyjamas supaprastintu skelbiamu pirkimu).

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Procedūrų ypatumai pagal pirkimo būdą 13
      • 1. Koks yra trumpiausias pasiūlymų pateikimo terminas, kai pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja konkretaus pasiūlymų pateikimo termino, kai pirkimas atliekamas skelbiamų derybų būdu. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Ar visais tarptautinio pirkimo vertės atvejais privaloma gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto neskelbiamų derybų pirkimo būdo?

        Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas dėl neskelbiamų derybų pirkimo būdo parinkimo, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimas atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Šiuo atveju perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, nedelsdama turi raštu Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti motyvus, pagrindžiančius šios išimties taikymą.

         

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 3. Perkančioji organizacija planuoja pradėti vykdyti neskelbiamas derybas ir numato paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo bei informaciją apie tai nurodyti pirkimo dokumentuose. Ar privalo perkančioji organizacija pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai kokią nors informaciją apie tokį savo sprendimą?

        Neskelbiamų derybų vykdymas, kai perkančioji organizacija numato paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo bei informaciją apie tai nurodyti pirkimo dokumentuose yra išimtinis atvejis, kai dėl neskelbiamų derybų pirkimo būdo parinkimo nereikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo, nedelsdama turi raštu Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti motyvus, pagrindžiančius šios išimties taikymą.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 4. Kokiu būdu perkančioji organizacija sužino apie Viešųjų pirkimų tarnybos priimtą sprendimą dėl sutikimo pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų tarnyba apie sprendimą dėl sutikimo pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu informuoja perkančiąją organizaciją atskiru pranešimu ir taip pat jį paskelbia elektroninėmis priemonėmis per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (www.cvpp.lt; rubrika Naudinga informacija>Sprendimai dėl neskelbiamų procedūrų).

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Kokias teisines pasekmes vykdant neskelbiamas derybas sukelia pranešimo dėl savanoriško ex ante skaidrumo paskelbimas ir kada jis turėtų būti paskelbtas?

        Atsakymas. Pranešimas dėl savanoriško ex ante skaidrumo turėtų būti paskelbtas ne vėliau, kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Jeigu pranešimas dėl savanoriško ex ante skaidrumo paskelbtas laikantis šių terminų, teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 951 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Viešųjų pirkimų įstatymo 951 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 6. Per kiek laiko perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą viešąjį pirkimą atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio ji negalėjo numatyti ir tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais terminais), turi Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti motyvus, pagrindžiančius šios išimties taikymą?

        Perkančioji organizacija motyvus, pagrindžiančius šios išimties taikymą, Viešųjų pirkimų tarnybai turi pateikti nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintų Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo ir pagrindimų Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai taisyklių 36 punktas).

        Atsakyta 2012-12-03

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 7. Ar reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo norint pradėti neskelbiamą supaprastintą pirkimą vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsniu?

        Atsakymas. Nereikia.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Ar reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo norint pradėti neskelbiamas derybas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 73 straipsniu?

        Atsakymas. Nereikia.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Perkančioji organizacija ketina vykdyti neskelbiamas derybas vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atviras konkursas buvo atliekamas elektroniniu būdu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Ar galėtų perkančioji organizacija neskelbiamų derybų sąlygose nustatyti, kad pasiūlymai pateikiami vokuose?

        Atsakymas. Negali. Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų: jeigu atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus“. Atsižvelgiant į tai, jeigu atviras konkursas vyko CVP IS priemonėmis (pasiūlymai buvo teikiami CVP IS priemonėmis), tuomet ir pasiūlymai derybų metu teikiami CVP IS priemonėmis.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. Kokį trumpiausią pasiūlymų pateikimo terminą perkančioji organizacija privalo nustatyti, vykdydama Viešųjų pirkimų įstatymo 56 ar 73 straipsniuose numatytas neskelbiamas derybas (tarptautinės vertės pirkimas)?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja pasiūlymų pateikimo termino, kai vykdomos neskelbiamos derybos. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką, pasiūlymo parengimui keliamus reikalavimus, privalo nustatyti pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti pasiūlymus.

        Atsakyta 2013-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Perkančioji organizacija pateikė prekių užsakymą centrinės perkančiosios organizacijos kataloge, tačiau nei vienas tiekėjas nepateikė pasiūlymo. Ar, vadovaudamasi šiuo motyvu, perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamas derybas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ar 73 straipsnio 1 dalies 1 punktą ar neskelbiamą pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 1 punktą, laikant, kad „pirkimas neįvyko, nes nebuvo gauta pasiūlymų“?

        Atsakymas. Ne, negali. Jei pateikus prekių užsakymą centrinės perkančiosios organizacijos kataloge pasiūlymų negauta – perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimą pati (tokiu atveju kartu su kitais pirkimo dokumentais privalo saugoti tokį sprendimą pagrindžiančius dokumentus), pirkimo būdą parinkdama pagal apskaičiuotą numatomo viešojo pirkimo vertę.

        Atsakyta 2014-02-26

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 12. Ar vykdant tarptautinės vertės pirkimą skelbiamų ar neskelbiamų derybų būdu, būtina po derybų prašyti tiekėjų pateikti galutinius pasiūlymus, kuriuose tiekėjai turėtų nurodyti galutinę siūlomą kainą, taip pat galutinius techninius duomenis, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, ar užtenka informacijos, užfiksuotos derybų protokoluose?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija po derybų privalo prašyti tiekėjų pateikti galutinius pasiūlymus, kuriuose turėtų būti nurodyta galutinė siūloma kaina, taip pat galutiniai techniniai duomenys, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Pateikti galutinių pasiūlymų gali būti neprašoma vykdant pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ar 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir tuomet, kai pasiūlymą pateikia vienas tiekėjas.

        Atsakyta 2014-11-24

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 13. Ar vykdant tarptautinės vertės pirkimą skelbiamų ar neskelbiamų derybų būdu ir pasiūlymus vertinant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi, pirminius ir galutinius pasiūlymus reikia prašyti pateikti viename voke (kainą ir pasiūlymo techninius duomenis kartu) ar dviejuose vokuose (kainą ir pasiūlymo techninius duomenis atskirai)?

        Atsakymas. Kai vykdomos tarptautinės vertės pirkimas skelbiamų ar neskelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirminiuose pasiūlymuose kainą ir pasiūlymo techninius duomenis turėtų prašyti pateikti viename voke, o dėl galutinių pasiūlymų pateikimo perkančioji organizacija turėtų nuspręsti įvertinusi, ar galutinius pasiūlymus pateikus viename voke, galės užtikrinti objektyvų pasiūlymų vertinimą. Kai atliekamas ekspertinis vertinimas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nėra galimybės išreikšti kiekybiškai, Viešųjų pirkimų tarnyba, siekiant užtikrinti objektyvesnį pasiūlymų vertinimą, rekomenduoja galutinius pasiūlymus prašyti pateikti dviejuose vokuose.

        Atsakyta 2014-11-24

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Procedūrų ypatumai pagal pirkimo vertę (mažos vertės, supaprastinti, tarptautinės vertės pirkimai) 32
      • 1. Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose supaprastintų pirkimų pavyzdinių taisyklių 29 p. nustatyta, kad „Pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, kai apklausa vykdoma žodžiu“. Ar šiuo atveju nereikia ir raštiškos pirkimo užduoties pirkimo vykdytojui (pvz. paraiškos), ir tiekėjų apklausos pažymos?

        Perkančioji organizacija, vykdydama apklausą žodžiu gali nerengti supaprastintų pirkimų pavyzdinių taisyklių 33 p. nurodytų pirkimo dokumentų, nes šią informaciją tiekėjams ji pateiks žodžiu. Perkančioji organizacija privalo turėti dokumentus, kurie pagrįstų atliktas viešojo pirkimo procedūras, todėl ji turi turėti dokumentą, kurioje suformuluota užduotis (pvz., paraiška), dokumentą, kuris patvirtintų, jog buvo kreiptasi į tiekėjus ir kokie jų pasiūlymai gauti (pvz., tiekėjų apklausos pažyma).

        Atsakyta 2008-11-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Ar gali perkančioji organizacija mažos vertės pirkimus skelbti tik savo tinklalapyje?

        Ne. Apie mažos vertės pirkimą, kurį perkančioji organizacija pagal pasitvirtintas taisykles numato skelbti viešai, skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimai gali būti papildomai skelbiami perkančiosios organizacijos tinklalapyje, kitur internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis, tačiau negali būti paskelbti anksčiau negu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

        Atsakyta 2009-01-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Ar gali perkančioji organizacija supaprastintų pirkimų procedūras vykdyti žodžiu?

        Perkančioji organizacija žodžiu gali vykdyti tik mažos vertės pirkimų procedūras savo pasitvirtintų ir paskelbtų Supaprastintų pirkimų taisyklių numatytais atvejais. Kitus supaprastintus pirkimus turi atlikti raštu, laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. reikalavimų.

        Atsakyta 2009-03-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Ar perkančioji organizacija nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėjusi vykdyti supaprastintus viešuosius pirkimus gali nustatyti sąlygą, kad už pirkimo dokumentų kopijavimą ar pateikimą tiekėjams bus imamas tam tikras mokestis?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja, ar perkančioji organizacija gali imti mokestį iš tiekėjų už pirkimo dokumentų kopijavimą ir pateikimą. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. perkančioji organizacija pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, privalės skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tokiu atveju mokesčio už pirkimo dokumentų pateikimą ir kopijavimą tiekėjams perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti.

        Atsakyta 2009-08-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Ar privalės perkančioji organizacija gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl supaprastinto neskelbiamo pirkimo, kurį pradės vykdyti 2012 metais?

        Atsakymas. Ne. Vadovaujantis nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalimi, perkančioji organizacija privalės gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą tik dėl pirkimų, kurie viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas, atlikimo neskelbiamų derybų būdu, išskyrus nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Kaip skaičiuojami pasiūlymų pateikimo terminai vykdant supaprastintą skelbiamą pirkimą?

        Atsakymas. Vykdydama supaprastintą skelbiamą pirkimą perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus turi skaičiuoti nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos. Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje nustatytas minimalus pasiūlymų pateikimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos skaičiuojant nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos (jeigu perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nenustatyti ilgesni pasiūlymų pateikimo terminai). Pavyzdžiui, skelbimas apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2012 m. kovo 22 d., tai (skaičiuojant trumpiausią 7 darbo dienų pasiūlymų pateikimo terminą) anksčiausiai pasiūlymų pateikimo data galėtų būti 2012 m. balandžio 3 d.

        Atsakyta 2012-03-27

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 7. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad supaprastintus pirkimus atliekantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir negalėtų teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Kas laikoma nepriekaištinga reputacija?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta nepriekaištingos reputacijos sąvoka. Nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:

        • asmenys, teisti už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
        • asmenys, teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
        • asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus;
        • asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis;
        • asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;
        • asmenys, kuriems paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą;
        • asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso normas;
        • asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso normas.

         

        Atsakyta 2012-10-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad supaprastintus pirkimus gali atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai, darbuotojai arba Komisija, kaip nustato perkančioji organizacija pasitvirtintose taisyklėse. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad supaprastintus pirkimus atliekantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir negalėtų teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Kaip perkančioji organizacija galėtų užtikrinti šios įstatymo nuostatos taikymą praktikoje?

        Atsakymas. Jeigu supaprastintą viešąjį pirkimą atliks viešojo pirkimo komisija, tuomet vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, kiekvienas komisijos narys ir ekspertas galės dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu supaprastintą viešąjį pirkimą atliks perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, tuomet tai galėtų atlikti keletu būdų:

        • perkančioji organizacija reikalavimus, kad pirkimus vykdysiantis valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkas, neteiks jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus, galėtų nustatyti tame pačiame dokumente, kuriuo paveda pirkimų organizatoriui atlikti viešojo pirkimo procedūras (vadovo įsakyme, potvarkyje ar pan.) ir pasirašytinai supažindinti pirkimus atliksiantį asmenį.
        • šiuos reikalavimus galėtų nustatyti ir darbuotojo ar valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme.
        • galėtų nustatyti, kad pirkimus atliekantys darbuotojai, valstybės tarnautojai pasirašo nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus (tokias, kaip ir komisijų nariai ar ekspertai).

         

        Atsakyta 2012-10-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Kaip perkančiajai organizacijai pranešti tiekėjams, kad netaiko atidėjimo termino?

        Atsakymas. Jeigu perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, netaiko pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino, tuomet, ji informuodama tiekėjus apie pirkimo procedūrų rezultatus (Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), praneša apie priimtą sprendimą sudaryti sutartį ar preliminariąją sutartį, nurodys nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, kitą reikalaujamą informaciją ir taip pat tai, kad netaiko pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino.

        Atsakyta 2012-10-22

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 10. Ar visais supaprastintų pirkimų atvejais, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo?

        Nuo 2012 m. spalio 1 d. įsigaliojo nuostata, kad vykdant Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytus supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija neprivalo kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalis). Pažymime, kad ši nuostata galioja Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytiems supaprastintiems pirkimams, pradėtiems nuo 2012 m. spalio 1 d., kai įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.

        Atsakyta 2012-12-03

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 11. Kuomet reikia paskelbti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 8 d. nurodytą informacinį pranešimą apie sprendimą pirkti prekes, paslaugas ar darbus nepaskelbus apie pirkimą (SK-5 forma)?

        Atlikdama supaprastintą neskelbiamą pirkimą ir priėmusi sprendimą sudaryti sutartį, perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka gali paskelbti informacinį pranešimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 8 d.). 2012 m. spalio 1 d. įsigaliojus Viešųjų pirkimų įsatymo pakeitimams, jame nenustatyta, kokiais konkrečiais neskelbiamų supaprastintų pirkimų atvejais perkančioji organizacija privalo paskelbti informacinį pranešimą, todėl perkančioji organizacija kiekvienu atveju pati sprendžia, ar atlikdama neskelbiamą supaprastintą pirkimą, ji skelbs informacinį pranešimą.

        Jeigu perkančioji organizacija vykdydama supaprastintą neskelbiamą pirkimą nusprendžia skelbti informacinį pranešimą ir jeigu pirkimo sutartis bus sudaryta ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos bei tenkinamos kitos Viešųjų pirkimų įstatymo 951 str. 3 d. nustatytos sąlygos – tuomet teismas negalės pripažinti tokios sutarties negaliojančia pagal 951 str. 1 d. 1 p.

        Jeigu perkančiosios organizacijos vykdomame pirkime dalyvauja keli tiekėjai, rekomenduojama informacinį pranešimą paskelbti po to, kai įvertinti pateikti tiekėjų pasiūlymai ir sudaryta pasiūlymų eilė ar išrinktas laimėjęs pasiūlymas. Atkreipiamas perkančiųjų organizacijų dėmesys į tai, kad jei viešajame pirkime dalyvauja daugiau nei vienas tiekėjas, tuomet pirkimo sutartis gali būti sudaroma ne anksčiau nei pasibaigs sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpis, išskyrus Įstatymo 18 str. 9 d. nustatytus atvejus.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Perkančioji organizacija, atlikdama neskelbiamus supaprastintus viešuosius pirkimus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 92 straipsnio 8 dalies nuostatomis, priėmusi sprendimą pirkti prekių, paslaugų ar darbų gali paskelbti informacinį pranešimą, užpildant SK-5 skelbimo formą. Kuriuo metu skelbiamas informacinis pranešimas?

        Jeigu perkančioji organizacija vykdydama supaprastintą neskelbiamą pirkimą nusprendžia skelbti informacinį pranešimą ir jeigu pirkimo sutartis bus sudaryta ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos bei tenkinamos kitos Viešųjų pirkimų įstatymo 951 str. 3 d. nustatytos sąlygos – tuomet teismas negalės pripažinti tokios sutarties negaliojančia pagal 951 str. 1 d. 1 p. Pvz., jeigu neskelbiant perkama iš vieno tiekėjo, tai skelbimo SK-5 formą galėtų būti teikiama po kvietimo pateikti pasiūlymą tiekėjui išsiuntimo. Jeigu neskelbiant apie pirkimą, siūlymus pateikti kviečiami keli tiekėjai, informacinį pranešimą perkančioji organizacija gali pateikti tik žinant kas iš tiekėjų bus laimėtojas pvz., po pasiūlymų eilės nustatymo.

        Atkreipiamas perkančiųjų organizacijų dėmesys į tai, kad jei viešajame pirkime dalyvauja daugiau nei vienas tiekėjas, tuomet pirkimo sutartis gali būti sudaroma ne anksčiau nei pasibaigs sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpis, išskyrus Įstatymo 18 str. 9 d. nustatytus atvejus.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 13. Jei perkančioji organizacija atlieka tik mažos vertės pirkimus, ar ji privalo užtikrinti, kad viešieji pirkimai, atliekami Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis kiekvienais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų viešųjų pirkimų bendrosios vertės?

        Atsakymas. Privalo. Viešųjų pirkimų įstatymo 151 straipsnio nuostata yra taikoma ir mažos vertės pirkimams, todėl perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis atliekami viešieji pirkimai kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų visų viešųjų pirkimų bendrosios vertės.

        Atsakyta 2013-03-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 14. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies 3 punkte perkančiajai organizacijai yra numatyta galimybė netaikyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino, kai pirkimo sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą, tačiau perkančiosios organizacijos pasitvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse yra nurodyta, kad mažos vertės pirkimo atvejais sutarties sudarymo atidėjimo terminas turi būti taikomas. Ar tokiu atveju perkančioji organizacija, vykdydama mažos vertės pirkimą, gali netaikyti sutarties sudarymo atidėjimo termino?

        Atsakymas. Negali. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – Taisyklės), todėl, jei Taisyklėse numatyta griežtesnė nuostata nei Viešųjų pirkimų įstatyme, tačiau jam neprieštarauja, perkančioji organizacija turi laikytis Taisyklėse nustatytos tvarkos.

        Atsakyta 2013-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 15. Kokią informaciją ir kur turės skelbti perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus, vykdomus nuo 2014 m. sausio 1 d.?

        Atsakymas.
        Jeigu vykdomas skelbiamas mažos vertės pirkimas, tuomet skelbimas apie pirkimą skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, papildomai skelbimas gali būti skelbiamas perkančiosios organizacijos tinklapyje, kitur internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis (Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalis, ši nuostata nėra keičiama nuo 2014-01-01).

        Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2014-01-01) 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija savo tinklapyje turės informuoti apie kiekvieną mažos vertės pirkimą, nurodydama:

        • apie pradedamą pirkimą: pirkimo objektą, pirkimo būdą ir jo pasirinkimo priežastis;
        • apie nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti pirkimo sutartį – pirkimo objektą, numatomą pirkimo sutarties kainą, laimėjusio dalyvio pavadinimą, jo pasirinkimo priežastis ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties įsipareigojimų dalį, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus;
        • apie sudarytą pirkimo sutartį – pirkimo objektą, pirkimo sutarties kainą, laimėjusio dalyvio pavadinimą ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties įsipareigojimų dalį, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus, subteikėjus.

         

        Atsakyta 2013-12-06

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Kaip (kokia forma) perkančioji organizacija savo tinklapyje turi informuoti apie mažos vertės pirkimus, nurodydama Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2014-01-01) 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją? Ar Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtins formas dėl šios informacijos paskelbimo?

        Atsakymas. Perkančiosios organizacijos savo tinklapyje laisva forma, naudodamos nediskriminuojančius, visuotinai prieinamus duomenų failų formatus (pvz., „Word“, „Excel“, „Pdf“ ir kt.) savo tinklapyje informuoja apie mažos vertės pirkimus, nurodydamos Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją. Perkančiosios organizacijos gali skelbti šią informaciją jai patogia forma (pavyzdžiui, tekstinio redaktoriaus Word formatu užpildytą lentelę). Jeigu vykdant mažos vertės pirkimus visa ši informacija įrašoma perkančiosios organizacijos pirkimų žurnale ar tiekėjų apklausos pažymoje – perkančioji organizacija, informuodama savo tinklapyje apie mažos vertės pirkimus, galėtų skelbti šių dokumentų elektronines versijas. Jei mažos vertės pirkimas skelbiamas – perkančiosios organizacijos savo tinklapyje informuodamos apie pradedamą pirkimą, gali skelbti nuorodą į CVP IS paskelbtą skelbimą).

        Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato pareigos Viešųjų pirkimų tarnybai parengti tokios informacijos paskelbimo formų, tvarkos ar nustatyti jos paskelbimo terminų, todėl nenumatoma rengti atitinkamos informacijos skelbimo formų.

        Atsakyta 2013-12-06

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 17. Ar perkančioji organizacija savo tinklapyje turi informuoti apie kiekvieną mažos vertės pirkimą (tiek skelbiamą, tiek neskelbiamą, įskaitant ir žodžiu atliekamą), nurodydama Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2014-01-01) nustatytą informaciją?

        Atsakymas. Taip. Nuo 2014-01-01 perkančiosios organizacijos savo tinklapyje turės informuoti apie kiekvieną mažos vertės pirkimą (tiek skelbiamą, tiek neskelbiamą, įskaitant ir žodžiu atliekamą), nurodant Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją.

        Atsakyta 2013-12-06

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 18. Perkančioji organizacija, vykdydama supaprastintą pirkimą, atmeta visų dalyvių pasiūlymus. Ar tai yra aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir tai laikoma pagrindu nutraukti pirkimą?

        Atsakymas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tokiu atveju pirkimas laikomas savaime pasibaigusiu ir papildomai jo nutraukti nebereikia.

        Atsakyta 2014-11-24

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 19. Ar privalo būti pildomas protokolas, jeigu supaprastintą pirkimą atlieka ne viešojo pirkimo komisija, o perkančiosios organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pavyzdžiui, pirkimo organizatorius?

        Protokolas privalo būti pildomas, kai pirkimą atlieka viešojo pirkimo komisija. Kai supaprastintą pirkimą atlieka perkančiosios organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, protokolas gali būti nepildomas, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisykles, tačiau turi būti pildomi kiti dokumentai, numatyti perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse ir kituose lokaliniuose teisės aktuose, kurie pagrįstų perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, pavyzdžiui, pirkimų pažymos, pirkimų žurnalas ir/ar kiti numatyti dokumentai.

        Atsakyta 2014-12-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 20. Ar Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytos mažos vertės pirkimo ribos (58 000 Eur be PVM prekėms, paslaugoms ir 145 000 Eur be PVM darbams) taikomos tiek klasikinio, tiek komunalinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms?

        Atsakymas. Taip. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta mažos vertės pirkimo sąvoka taikoma tiek klasikinio, tiek komunalinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 21. Kada, kokiais terminais perkančioji organizacija turi informuoti savo tinklapyje apie mažos vertės pirkimą nurodydama Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, kad perkančioji organizacija savo tinklapyje turi informuoti apie mažos vertės pirkimus, nurodydama Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją, nedelsiant, konkrečių terminų nustatyta nėra. Nedelsiant reikėtų aiškinti vadovaujantis protingumo kriterijumi, atsižvelgiant ir į tai, kad vykdant mažos vertės pirkimus gali būti netaikomas sutarties sudarymo atidėjimo terminas, todėl laimėtojas nustatomas ir sutartis sudaroma neretai tą pačią dieną, o kai mažos vertės pirkimas vykdomas žodžiu - neretai sutartis sudaroma tą pačią dieną, kai ir pradedamas pirkimas. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos savo tinklapyje apie mažos vertės pirkimus galėtų informuoti, nurodydamos Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją susistemintai (pavyzdžiui, kartą per mėnesį, paskelbiant tekstinio redaktoriaus Word formatu užpildytą lentelę ir nurodant vykdytų mažos vertės pirkimų informaciją, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis), o tam tikrais atvejais (kai numatomos sudaryti sutarties vertė didelė, pavyzdžiui, 29 000 Eur ir daugiau) informuoti pagal nurodytą Viešųjų pirkimų straipsnį apie tokį pirkimą iš karto.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 22. Ar Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatytą 10 procentų mažos vertės pirkimų vertę prekėms ir paslaugoms pirkti galima skaičiuoti nuo tarptautinių pirkimų?

        Atsakymas. Negalima. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas numato, kad planuojant vykdyti mažos vertės pirkimus vadovaujantis šia nuostata, joje numatyta 10 procentų vertė turi būti skaičiuojami nuo supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės. Pažymime, kad perkančioji organizacija šiuo atveju gali pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyta išimtimi. Pavyzdžiui, klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija planuoja per metus įsigyti tos pačios rūšies prekių už 300 000 Eur (t. y. šių prekių numatomo pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertę). Atitinkamai, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas, kai per finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios perkamos panašios prekės, paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi teisę Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje (supaprastinti pirkimai) nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 80 000 Eur perkant paslaugas ar panašias prekes, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės. Atsižvelgiant į šios nuostatos reikalavimus, perkančioji organizacija (pavyzdyje pateiktu atveju), vykdydama supaprastintus pirkimus, tos pačios rūšies prekių ar paslaugų galėtų įsigyti ne daugiau kaip už 60 000 Eur. Be to, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkto nuostatas (pavyzdyje pateiktu atveju), perkančioji organizacija, vykdydama mažos vertės pirkimus, šių prekių ar paslaugų galėtų įsigyti ne daugiau kaip už 6 000 Eur (10 procentų nuo supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės).

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 23. Supaprastintus pirkimus gali atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai, darbuotojai arba Viešojo pirkimo komisija, kaip nustato perkančioji organizacija pasitvirtintose taisyklėse (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 3 dalis). Kokius pirkimus Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduotų atlikti Viešojo pirkimo komisijai, o kokius – paskirti valstybės tarnautojui ar darbuotojui?

        Atsakymas. Jeigu perkančioji organizacija yra nedidelė, neturi pakankamai darbuotojų, kad sudarytų Viešojo pirkimo komisiją supaprastintų pirkimų vykdymui, ji galėtų visus supaprastintus pirkimus pavesti atlikti pirkimo organizatoriui.

        Kitais atvejais, perkančioji organizacija tuos supaprastintus viešuosius pirkimus, kurių vertės nėra didelės, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų pirkimus, kurių numatomo pirkimo vertės iki 58 000 Eur be PVM, darbų iki 145 000 Eur be PVM, arba nors numatomo pirkimo vertės didesnės, tačiau planuojamos sudaryti sutarties vertė mažesnė, taip pat kai pirkimo objektas nėra sudėtingas ir nereikia specialių žinių (pavyzdžiui, kanceliarinių prekių, popieriaus, maisto produktų, nesudėtingos biuro ir kompiuterinės įrangos ar jos atsarginių dalių, mokymo paslaugų, nesudėtingų remonto darbų ir pan.) galėtų pavesti atlikti pirkimo organizatoriui. Didesnės vertės pirkimus, taip pat pirkimus, kurių vykdymui reikia specialių žinių (pavyzdžiui, įvairių statybos darbų, sudėtingų informacinių sistemų kūrimo/atnaujinimo paslaugų pirkimus ir pan.), galėtų pavesti atlikti Viešojo pirkimo komisijai.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 24. Ar perkančioji organizacija privalo informuoti suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie pirkimo rezultatus, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 000 Eur (be PVM)?

        Atsakymas. Neprivalo. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų atidėjimo terminą.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 25. Perkančioji organizacija planuoja pasitvirtinti mažos vertės pirkimo pažymą ir pirkimų žurnalą. Kokiais atvejais, perkančioji organizacija, galėtų nusistatyti, kad nebus pildoma mažos vertės pirkimo pažyma ir pirkimų žurnalas?

        Perkančiosios organizacijos vadovas gali nustatyti, kad mažos vertės pirkimo pažyma nepildoma, kai pirkimas vykdomas apklausos būdu ir yra apklausiamas tik vienas tiekėjas, o viešojo pirkimo sutartis sudaroma raštu. Taip pat perkančiosios organizacijos vadovas gali nustatyti, kad pirkimas gali būti neregistruojamas pirkimų žurnale, jeigu vykdomas mažos vertės pirkimas apklausos būdu, o pirkimo suma neviršija 29 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), tačiau perkančioji organizacija privalo turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, fiskalinį kvitą ir (ar) sąskaitą faktūrą). Taip pat pirkimas gali būti neregistruojamas pirkimų žurnale, jeigu vykdomo mažos vertės pirkimo apklausos būdu suma viršija 29 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), tačiau neviršija 29 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), ir apklausiamas tik vienas tiekėjas, o pirkimo sutartis sudaroma raštu (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu 1S-174 patvirtintų Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų 5 ir 641 punktai).

        Atsakyta 2015-02-12

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 26. Vykdomas mažos vertės neskelbiamas pirkimas apklausos būdu. Perkančioji organizacija savo nuožiūra atrinko tris tiekėjus, kuriems išsiuntė kvietimus pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija pasiūlymą (pasiūlymas pateiktas laiku) gavo ir iš tiekėjo, kurio nekvietė į mažos vertės neskelbiamą pirkimą. Ar privalo perkančioji organizacija nagrinėti tokio tiekėjo pateiktą pasiūlymą?

        Atsakymas. Jeigu perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatose, kuriomis vadovaujantis perkančioji organizacija atlieka neskelbiamą mažos vertės pirkimą, nenumatyta kokių nors apribojimų, kas gali pateikti pasiūlymus, tokiu atveju, jeigu viešajam pirkimui pasiūlymą pateikia tiekėjas, kuriam kvietimas nebuvo siųstas, tokį pasiūlymą perkančioji organizacija priima ir vertina.

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 27. Ar gali perkančioji organizacija mažos vertės pirkimų atveju nustatydama minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nekelti reikalavimo dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių?

        Atsakymas. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis (aktuali redakcija nuo 2015-06-17) nustato, jog perkančioji organizacija, parinkdama tiekėją ir siekdama įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, vadovaujasi šio įstatymo 32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais (šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų neprivaloma taikyti mažos vertės pirkimų atveju) <...>. Taigi, perkančioji organizacija mažos vertės pirkimų, pradėtų 2015-06-17, atvejais, tikrindama tiekėjų kvalifikaciją, neprivalo patikrinti, ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, nebent perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse būtų nustatyta kitaip.

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 28. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja mažos vertės viešojo pirkimo pažymoje nurodyti ar buvo gautos pretenzijos. Kada perkančioji organizacija turėtų pildyti pažymą (nustačius pasiūlymų eilę ar sudariusi sutartį)?

        Pasibaigus pirkimo procedūroms (sudarius sutartį).

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 29. Ar gali visi mažos vertės pirkimai būti neskelbiami?

        Ne, negali. Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tokią Įstatymo nuostatą bei Įstatymo 3 straipsnyje nustatytus principus, perkančioji organizacija negali numatyti, kad ji apie mažos vertės pirkimus neskelbs visais atvejais ir galimybe neskelbti gali naudotis tik pagrįstais atvejais ir išlaikydama viešųjų pirkimų principus, visų pirma − skaidrumo.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 30. Ar apklausos pažyma gali būti nederinama su perkančiosios organizacijos finansininku?

        Gali, jei perkančioji organizacija numatė tokią tvarką perkančiosios organizacijos priimtuose teisės aktuose. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja parengtus pirkimo dokumentus suderinti su pirkimo iniciatoriumi, perkančiosios organizacijos finansininku ir teisininku (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1S-174 „Dėl perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų 60.1.3 punktas).

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 31. Kokius dokumentus galėtų pildyti pirkimų organizatorius vietoj mažos vertės viešojo pirkimo pažymos? Ar vietoj pirkimo paraiškos galima naudoti tarnybinį pranešimą?

        Perkančioji organizacija savo supaprastintų pirkimų taisyklėse gali nustatyti, kokie dokumentai bus pildomi siekiant pagrįsti perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams: pirkimo inicijavimo metu gali būti pildoma pirkimo paraiška, tarnybinis pranešimas ir pan., pirkimo procedūrų pagrindimui – mažos vertės viešojo pirkimo pažyma, apklausos pažyma ir pan. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimą pagrindžiančiuose dokumentuose nepriklausomai nuo jų pavadinimo, būtų pateikiama informacija, kuri leistų įsitikinti priimamų sprendimų teisėtumu.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 32. Ar perkančioji organizacija gali turėti kelis pirkimų žurnalus (pavyzdžiui, kai perkančioji organizacija sudaryta iš kelių padalinių)?

        Gali. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi numatyti savo pasitvirtintuose teisės aktuose atvejus, kai pildys kelis pirkimų žurnalus.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Skelbimai ir ataskaitos 21
      • 1. Kokiu būdu perkančioji organizacija gali pateikti ataskaitas Viešųjų pirkimų tarnybai?

        Nuo 2009 m. sausio 1 d. pirkimo procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) ataskaita rengiamos ir elektroninėmis priemonėmis pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas formas ir reikalavimus. Tam, kad galėtų elektroninėmis priemonėmis pateikti ataskaitą, perkančioji organizacija turi tapti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) naudotoju. Šią galimybę taip pat turi viešųjų pirkimų monitoringo informacinės sistemos (VPM IS) naudotojai.

        Atsakyta 2009-01-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Kaip komunalinio sektoriaus perkančioji organizacija turės pildyti metinę viešųjų pirkimų ataskaitą pagal tipinę At-7 formą, pasibaigus 2009 kalendoriniams metams?

        Atsakymas. Komunalinio sektoriaus perkančioji organizacija, teikdama 2009 kalendoriniais metais atliktų viešųjų pirkimų ataskaitą, turės nurodyti informaciją tik apie visus supaprastintus pirkimus pradėtus vykdyti iki 2009 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėtus vykdyti mažos vertės pirkimus.

        Atsakyta 2009-08-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Ar Viešųjų pirkimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktuose nurodyta (toliau – komunalinio sektoriaus) perkančioji organizacija turi už supaprastintus viešuosius pirkimus, pradėtus vykdyti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d, pateikti viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitas (tipines At-3, At-4 )?

        Atsakymas. Taip, už supaprastintus viešuosius pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), pradėtus vykdyti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos privalo teikti viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitas, o taip pat įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaitas pagal tipinę At-8 formą.

        Atsakyta 2009-08-31

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Kokią mažos vertės pirkimo metu sudarytos sutarties kainą įtraukti į viešųjų pirkimų ataskaitą, kai sutarties trukmė 2 metai?

        Atsakymas. Į viešųjų pirkimų ataskaitą įrašoma visa mažos vertės pirkimo sutarties (su visais įmanomais pratęsimais) vertė (kaina), t. y. 2 metų.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Kokią sumą įrašyti į viešųjų pirkimų ataskaitą, jeigu mažos vertės pirkimo sutartis yra neterminuota?

        Atsakymas. Į viešųjų pirkimų ataskaitą įtraukiama 48 mėnesių pirkimo sutarties vertė.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Į kurių metų viešųjų pirkimų ataskaitą įrašyti mažos vertės pirkimą, jeigu pirkimo procedūros pradėtos 2010 metais, tačiau sutartis sudaryta 2011 metais?

        Atsakymas. Jeigu mažos vertės pirkimas pradėtas (išsiustas kvietimas, paskelbtas skelbimas) 2010 metais, tačiau sutartis sudaryta 2011 metais, šis mažos vertės pirkimas fiksuojamas viešųjų pirkimų ataskaitoje (At-6 forma, At-7 forma (komunaliniam sektoriui), teikiamoje už 2011 metus.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Į kurių metų viešųjų pirkimų ataskaitą įrašyti mažos vertės pirkimą, jeigu pirkimo sutartis sudaryta 2010 metais, tačiau joje numatytas sutarties pratęsimas 2011 metams?

        Atsakymas. Jeigu mažos vertės pirkimo sutartis sudaryta 2010 metais, o sutartyje numatyta jos pratęsimas ir 2011 metams, visa sutarties suma (įskaitant numatomą pratęsimą) fiksuojama viešųjų pirkimų ataskaitoje (At-6 forma, At-7 forma (komunaliniam sektoriui), teikiamoje už 2010 metus.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Kokiu atveju Viešųjų pirkimų ir pirkimų, nurodytų viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, ataskaitoje (At-6, At-7) pildomas punktas “Supaprastinti pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio reikalavimus”?

        Atsakymas. Ataskaitos At-6, At-7 punktas “Supaprastinti pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio reikalavimus” pildomas tuo atveju, jei perkančioji organizacija vykdė supaprastintus viešuosius pirkimus iš Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje nurodytų įmonių, t.y. iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų arba juos atliko pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas.

        Vykdant pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnį, pirkimo dokumentuose ir skelbime apie pirkimą turi būti pažymėta, kad pirkime gali dalyvauti tik Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai, ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjo įmonė atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Jeigu pirkimo dokumentuose ir skelbime apie pirkimą minėta informacija nebuvo pažymėta, tačiau viešąjį pirkimą laimėjo ir sutartis sudaryta su tiekėju, kuris atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje nurodytas sąlygas, perkančioji organizacija tokio pirkimo neįskaičiuoja į pirkimų, vykdomų vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsniu sąrašą ir jo nenurodo ataskaitos punkte „Supaprastinti pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio reikalavimus”.

        Atsakyta 2012-01-17

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 9. Kaip turi būti nurodomas bendras mažos vertės pirkimų skaičius Viešųjų pirkimų ir pirkimų, nurodytų viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, ataskaitoje (At-6, At-7), jeigu viešųjų pirkimų procedūros buvo vykdomos ir žodžiu (pildant tiekėjų apklausos pažymas, sutartys sudaromos žodžiu)?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija turi suskaičiuoti visus mažos vertės pirkimus ir ataskaitoje įrašyti bendrą mažos vertės pirkimų skaičių (sumuojant pirkimus, kuriuos vykdė raštu ir kuriuos vykdė žodžiu). Perkančioji organizacija, vykdydama viešuosius pirkimus, turi turėti ir saugoti dokumentus, kurie pagrįstų pirkimo procedūras. Vykdydama (tiek raštu, tiek žodžiu) mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija taip pat turi turėti ir saugoti dokumentus, kurie pagrįstų pirkimo procedūras (pavyzdžiui tiekėjų apklausos pažyma ar pirkimų registracijos žurnalas, kuriame užregistruoja kiekvieną mažos vertės pirkimą (įskaitant atliktus žodžiu). Skaičiuodama mažos vertės pirkimų bendrą skaičių perkančioji organizacija suskaičiuoja, kiek mažos vertės pirkimų užregistravo pirkimų registracijos žurnale arba kiek tiekėjų apklausos pažymų pildė dėl mažos vertės pirkimų ir bendrą jų skaičių nurodo ataskaitoje.

        Atsakyta 2012-01-17

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 10. Kokiu atveju Viešųjų pirkimų ir pirkimų, nurodytų viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, ataskaitoje (At-6, At-7) pildoma dalis „Pirkimai pagal preliminariąsias sutartis“?

        Atsakymas. Ataskaitos At-6, At-7 dalis „Pirkimai pagal preliminariąsias sutartis“ pildoma tuomet, kai perkančioji organizacija vykdydama viešuosius pirkimus sudarinėjo preliminariąsias sutartis, taip pat jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų pirkimo per centrinę perkančiąją organizaciją (Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnis).

        Jeigu perkančioji organizacija prekių, paslaugų ar darbų nepirko per centrinę perkančiąją organizaciją bei pati vykdydama viešuosius pirkimus nesudarinėjo preliminariųjų sutarčių, tuomet ataskaitos dalis „Pirkimai pagal preliminariąsias sutartis“ nepildoma.

        Atsakyta 2012-01-17

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 11. Perkančioji organizacija vykdė pirkimus naudodamasi viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros, atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, elektroniniu katalogu CPO.lt™, todėl Viešųjų pirkimų ir pirkimų, nurodytų viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, ataskaitoje (At-6, At-7) pildo dalį „Pirkimai pagal preliminariąsias sutartis“. Kur sužinoti pirkimo, kurį įvykdžius sudaryta preliminarioji sutartis, numerį ir preliminarios sutarties sudarymo datą?

        Atsakymas. Pirkimo, kurį įvykdžius sudaryta preliminarioji sutartis, numerį ir sutarties sudarymo datą galiam sužinoti www.cpo.lt > Klausimai > Bendra informacija > 4.2. Kokias ataskaitas reikia teikti Viešųjų pirkimų tarnybai už pirkimus įvykdytus per CPO?

        Atsidariusiame lange paspaudus aktyvią nuorodą „Pirkimų ataskaita“, įveskite datas laikotarpio, per kurį perkančioji organizacija vykdė pirkimus pagal preliminariąsias sutartis iš CPO ir spauskite „Generuoti ataskaitą“. Atsiradusiame sąraše perkančioji organizacija matys visus nurodyto laikotarpio pirkimus, vykdytus pagal preliminariąsias sutartis. Stulpelio „Pirkimo“ dalyje „Numeris“ bus įrašytas pirkimo, kurį vykdant sudaryta preliminarioji sutartis, numeris, o dalyje „Prelim. sutarties pasirašymo data“ bus įrašyta šios sutarties sudarymo data – šią informaciją ir nurodys ataskaitos At-6 arba At-7 dalyje „Pirkimai pagal preliminariąsias sutartis“.

        Atsakyta 2012-01-17

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 12. Kaip perkančiajai organizacijai pateikti ataskaitas dėl literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintų pirkimų, jeigu 2012 m. spalio 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, numatantys, kad dėl šių paslaugų supaprastintų pirkimų nebereikia teikti kiekvieno pirkimo procedūrų ataskaitos?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalis, kuri įsigaliojo 2012 m. spalio 1 d., reglamentuoja literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintus pirkimus. Išvardintų paslaugų ataskaitos tų supaprastintų viešųjų pirkimų, kurie pradėti 2012 m. spalio 1 d. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams, teikiamos pildant metines ataskaitas. Jeigu šių paslaugų pirkimų supaprastinti viešieji pirkimai (išskyrus mažos vertės pirkimus) pradėti iki 2012 m. spalio 1 d., perkančiosios organizacijos turėjo dėl kiekvieno pirkimo teikti pirkimo procedūrų ataskaitas.

        Atsakyta 2013-01-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 13. Ar gali perkančioji organizacija į pirkimų ataskaitą įtraukti ir tuos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintus pirkimus, kurie pradėti iki 2012 m. spalio 1 d.?

        Atsakymas. Negali. Jeigu literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastinti pirkimai (išskyrus mažos vertės pirkimus) pradėti iki 2012 m. spalio 1 d., perkančiosios organizacijos turėjo dėl kiekvieno pirkimo teikti pirkimo procedūrų ataskaitas.

        Atsakyta 2013-01-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 14. Jeigu perkančioji organizacija pirko prekes šių sričių: literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo ir panašiai, kaip perkančioji organizacija turėtų teikti tokių prekių pirkimų ataskaitas?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato išimčių dėl literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo prekių pirkimo ataskaitų teikimo. Jeigu perkančioji organizacija vykdė mažos vertės prekių pirkimus, tuomet šiuos pirkimus nurodys pirkimų ataskaitoje (At-6, o komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos - At-7). Jeigu perkančioji organizacija atliko tarptautinės vertės ar supaprastintus (išskyrus mažos vertės) pirkimus, tuomet dėl kiekvieno prekių pirkimo teikiama procedūrų ataskaita (At-1, o komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos – At-3).

        Atsakyta 2013-01-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 15. Ar privalo perkančioji organizacija pirkimų ataskaitoje (At-6, At-7) nurodyti pirkimų skaičių?

        Atsakymas. Privalo. Pirkimų skaičius nurodomas pirkimų ataskaitos III dalies 3 punkte esančios lentelės 3 stulpelyje.

        Atsakyta 2013-01-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Kokiu atveju Viešųjų pirkimų ir pirkimų, nurodytų viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, ataskaitoje (At-6, At-7) pildoma dalis „Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti pirkimai“?

        Atsakymas. Ataskaitos At-6, At-7 dalis „Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti pirkimai“ pildoma tuo atveju, jeigu per ataskaitinius kalendorinius metus perkančioji organizacija yra sudariusi sutartį (sutartis) vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, t. y. su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį perkančioji organizacija kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 80 procentų pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Jeigu perkančioji organizacija tokių sutarčių nėra sudariusi, tuomet ataskaitos dalis „Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti pirkimai“ nepildoma.

        Atsakyta 2013-12-23

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 17. Kokį prekių, paslaugų ir darbų pirkimų skaičių ir kokią vertę metinėje pirkimų ataskaitoje (At-6, At-7 ataskaitose) dėl įvykdytų mažos vertės pirkimų perkančioji organizacija turi nurodyti, jeigu numatomo pirkimo vertė skiriasi nuo faktinės sutarties vertės?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija turi suskaičiuoti visus mažos vertės pirkimus ir ataskaitoje įrašyti bendrą mažos vertės pirkimų skaičių (2006 m. sausio 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu 1S-4 patvirtinto aprašo „Dėl Viešųjų pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos“ 25.3.1.1. ir 26.3.1.1. punktai), sumuojant pirkimus, kuriuos vykdė raštu ir kuriuos vykdė žodžiu. Skaičiuodama mažos vertės pirkimų bendrą skaičių, perkančioji organizacija suskaičiuoja, kiek mažos vertės pirkimų užregistravo pirkimų registracijos žurnale arba kiek tiekėjų apklausos pažymų pildė dėl mažos vertės pirkimų (arba kituose dokumentuose, jei mažos vertės pirkimai nebuvo registruojami pirkimų registracijos žurnale bei nebuvo pildomos tiekėjų apklausos pažymos) ir bendrą jų skaičių nurodo ataskaitoje. Pirkimų skaičius nurodomas pirkimų ataskaitos (At-6, At-7 forma) III dalyje.
        At-6, At-7 ataskaitose nurodoma per kalendorinius metus atliktų mažos vertės pirkimų bendra sutarčių vertė atskirai prekėms, paslaugoms ir darbams (įskaitant mažos vertės pirkimus, atliktus vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsniu, 85 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei preliminariąsias sutartis), pateikiant bendras sudarytų sutarčių vertes ir bendrą pirkimų skaičių. Sutarties vertė apskaičiuojama pagal sutartyje nurodytą sutarties kainą, o jeigu sutartyje nurodyti įkainiai ar kitos kainodaros taisyklės, vadovaujamasi jomis bei galimai didžiausiu ketinamu išpirkti kiekiu per visą sutarties vykdymo (galiojimo) laikotarpį (2006 m. sausio 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu 1S-4 patvirtinto aprašo „Dėl Viešųjų pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos“ 25.3.1.1. ir 26.3.1.1. punktai). Pavyzdžiui, jeigu pirkimo sutartyje nurodyta konkreti prekių, paslaugų ar darbų kaina, tokia sutarties vertė (t.y. faktinė vertė) ir bus įrašoma į minėtas ataskaitas, o jeigu pirkimo sutartyje nurodyti tik įkainiai – sutarties vertės bus apskaičiuojama vadovaujantis maksimaliais (-iomis) kiekiais (apimtimis), įskaitant visą pirkimo sutarties laikotarpį su visais galimais joje numatytais pratęsimais.

        Atsakyta 2014-01-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 18. Ar metinėje pirkimų ataskaitoje (At-6, At-7 forma) prekių, paslaugų ir darbų vertė turi būti nurodoma su visais mokesčiais ?

        Atsakymas. Į pirkimo sutarties vertę įeina visi privalomi mokesčiai, t.y., tie mokesčiai, kurie perkamų prekių, paslaugų ar darbų atžvilgiu pagal nustatytus atitinkamus teisės aktus yra privalomi sumokėti. Todėl metinėse pirkimų ataskaitose (tiek At-6, tiek At-7) fiksuojama bendra prekių, paslaugų, darbų sutarčių vertė su visais privalomais mokesčiais (2006 m. sausio 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu 1S-4 patvirtinto aprašo „Dėl Viešųjų pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos“ 25.3.1.1. ir 26.3.1.1. punktai).

        Atsakyta 2014-01-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 19. Kada ir kokias ataskaitas perkančioji organizacija turi pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, jei prekes, paslaugas, darbus įsigyja naudodamasi centrinės perkančiosios organizacijos katalogu?

        Atsakymas. Už prekes, paslaugas, darbus, įsigytus centrinės perkančiosios organizacijos kataloge, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, turi pateikti tik vieną, Viešųjų pirkimų ir pirkimų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, ataskaitą (At-6, At-7 forma), užpildant dalį „Pirkimai pagal preliminariąsias sutartis“. Ji teikiama per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.

        Atsakyta 2014-02-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 20. Kokį prekių, paslaugų ir darbų pirkimų skaičių ir kokią vertę metinėje ataskaitoje (At-6, At-7 forma) dėl įvykdytų mažos vertės pirkimų perkančioji organizacija turi nurodyti, jeigu sudarius viešojo pirkimo sutartį, galiausiai prekės/paslaugos/darbai dėl nenumatytų aplinkybių yra nebenuperkami (t.y. sutartis nevykdoma)?

        Atsakymas. Tokiu atveju, jeigu mažos vertės viešasis pirkimas įvyko (nors ir sudaryta pirkimo sutartis nebuvo pradėta vykdyti), kadangi minėtose pirkimų ataskaitose privaloma įrašyti bendrą mažos vertės pirkimų skaičių (2006 m. sausio 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-4 patvirtinto aprašo „Dėl Viešųjų pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos“ 25.3.1.1. ir 26.3.1.1. punktai), toks viešasis pirkimas taip pat būtų įskaičiuojamas į bendrą mažos vertės pirkimų skaičių ir nurodomas šiose ataskaitose.
        Kadangi At-6, At-7 ataskaitose nurodoma per kalendorinius metus atliktų mažos vertės pirkimų bendra sutarčių vertė atskirai prekėms, paslaugoms ir darbams (įskaitant mažos vertės pirkimus, atliktus vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsniu, 85 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei preliminariąsias sutartis), pateikiant informaciją apie bendras sudarytų sutarčių vertes, į minėtas ataskaitas turėtų būti įrašyta faktinė pirkimo sutarties (kuri nors ir buvo sudaryta, bet nevykdyta) vertė (šiuo atveju - 0 Eur 0 ct) (2006 m. sausio 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-4 patvirtinto aprašo „Dėl Viešųjų pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos“ 25.3.1.1. ir 26.3.1.1. punktai). Taip užtikrinama, kad ataskaitoje teikiama informacija atspindėtų tikslią perkančiosios organizacijos atliktų mažos vertės pirkimų statistiką.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 21. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminarios sutarties) ataskaitą, išskyrus ataskaitą, sudarytą atliekant mažos vertės pirkimus, šio įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus ar pirkimus pagal sudarytą preliminariąją sutartį. Jei buvo taikomas atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas, perkančioji organizacija pildydama ataskaitą turėtų nurodyti faktinę sutarties vertę su ar be PVM?

        Atsakymas. Nurodyti sumą su PVM.

        Atsakyta 2015-07-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Specializuoti pirkimai (centralizuoti, žalieji, inovatyvūs, pirkimai iš socialinių įmonių, literatūros, mokslo ir meno pirkimai) 50
      • 1. Kokias lėšas perkančiosios organizacijos turi įskaičiuoti į Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nustatytą 5 procentų supaprastintų pirkimų dalį, kurią jos privalo skirti pirkimams iš 91 str. nurodytų įmonių?

        Įskaičiuojamos visos lėšos, už kurias bus vykdomi supaprastinti pirkimai: biudžeto asignavimai, parama, perkančiosios organizacijos pajamos ir kt.

        Atsakyta 2010-03-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Ar galima pirkimus iš Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nurodytų įmonių vykdyti neskelbiant?

        Pirkimai iš Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nurodytų įmonių vykdomi juos skelbiant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir skelbime apie pirkimą turi būti pažymėta, kad pirkime gali dalyvauti tik Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nurodyti tiekėjai, ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjo įmonė atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija).

        Neskelbiant pirkimus, vykdomus iš Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nurodytų įmonių, galima atlikti kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklių nustatytais atvejais.

        Atsakyta 2010-03-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Kur rasti informaciją apie Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nurodytų įmonių siūlomas prekes/paslaugas/darbus?

        Informaciją apie Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nurodytų įmonių siūlomas prekes/paslaugas/darbus galima rasti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pasiekiamoje adresu: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt , skiltyje VPĮ 91 str. 1 d. nurodytų įmonių prekių, paslaugų ar darbų sąrašai.

        Atsakyta 2010-03-08

        Atnaujinta: 2016 03 24

      • 4. Ar galima perkant pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str., nurodyti, kad pirkime gali dalyvauti tik dalis šiame straipsnyje nurodytų įmonių?

        Negalima. Perkant pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str., pirkime turi teisę dalyvauti visos šiame straipsnyje nurodytos įmonės.

        Atsakyta 2010-03-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Ar gali Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nurodytos įmonės pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkti subrangovus/ subtiekėjus/ subteikėjus?

        Taip, gali pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus pasitelkti tik tokį pat statusą turinčias įmones ir įstaigas.

        Atsakyta 2010-03-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Kaip perkančiajai organizacijai įvykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. reikalavimą 5 procentus supaprastintų pirkimų vertės vykdyti iš 91 str. nurodytų įmonių, jeigu šios įmonės nesiūlo viso asortimento prekių/paslaugų/darbų, reikalingų perkančiajai organizacijai?

        Rekomenduojama planuojant pirkimus iš Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nurodytų įmonių, išsiaiškinti, ką jos siūlo ir atsižvelgiant į tai sudaryti pirkimo dalis, dėl kurių kiekvienos tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus.

        Atsakyta 2010-03-08

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Ar perkančioji organizacija gali vykdyti „socialinius pirkimus“ iš Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje nurodytų įmonių, jeigu jų veikla įtraukta į neremtinų veiklos rūšių sąrašą?

        Atsakymas. Taip. Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad reikalavimas pirkti prekes, paslaugas ar darbus iš socialinių įmonių ir neįgaliųjų socialinių įmonių netaikomas, kai šios įmonės prekes tiekia, paslaugas teikia ar darbus atlieka vykdydamos veiklą, kuri įtraukta į neremtinų veiklos rūšių sąrašą, nuo 2011 m. sausio 6 d. neteko galios.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Kodėl Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos sąlygos, sudarančios galimybę viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms arba ir kitoms socialinėms įmonėms, taip pat nustatyti socialinės apsaugos reikalavimus?

        Atsakymas. Pirkimo dokumentuose nustatant sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms arba ir kitoms socialinėms įmonėms, taip pat socialinės apsaugos reikalavimus siekiama paskatinti socialiai remtinų žmonių socialinę bei ekonominę integraciją, sugrįžimo į darbą galimybes ir pan.

        Atsakyta 2011-11-07

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Ar privalo perkančioji organizacija, rengdama, pildydama ir skelbdama planuojamų vykdyti pirkimų suvestinę, joje pažymėti, kurie pirkimai bus vykdomi iš socialinių ir kitų Viešųjų pirkimų įstatymo 13 ir 91 straipsniuose nurodytų įmonių?

        Atsakymas. Taip. Perkančioji organizacija, planuodama vykdyti pirkimus, turi atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje nustatytą prievolę 5 procentus visų supaprastintų pirkimų vertės vykdyti iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių.
        Apie tai, ar pirkimas vykdomas iš socialinių ir kitų Viešųjų pirkimų įstatymo 13 ir 91 straipsniuose nurodytų įmonių, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimų suvestinėje, kuri skelbiama kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos. Rekomenduojama pirkimų suvestinę paskelbti ne vėliau kaip likus bent 30 dienų iki numatomo pirmojo pirkimo iš socialinių ir kitų Viešųjų pirkimų įstatymo 13 ir 91 straipsniuose nurodytų įmonių dienos.

        Atsakyta 2011-11-07

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. Perkančioji organizacija vykdė rezervuotą pirkimą, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 13 straipsnyje. Ar ji gali šį pirkimą įskaičiuoti į 5 procentus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnį privalomų atlikti pirkimų?

        Atsakymas. Negali.

        Atsakyta 2011-11-07

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Kas yra inovatyvūs viešieji pirkimai?

        Inovatyvūs viešieji pirkimai – tokie viešieji pirkimai, kai perkančioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, į viešojo pirkimo sąlygas įtraukia kriterijus, skatinančius tiekėjus kurti ir pasiūlyti inovatyvių produktų (Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija, patvirtinta Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1332 (Žin., 2009, Nr. 127-5496).

        Atsakyta 2011-11-07

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Kokį viešojo pirkimo būdą perkančiajai organizacijai reikėtų pasirinkti, norint atlikti inovatyvų viešąjį pirkimą?

        Perkančioji organizacija, norėdama įsigyti inovatyvių produktų, galėtų vykdyti atvirą konkursą (tarptautinio pirkimo atveju), nustatyti reikalavimus techninei specifikacijai (apibūdinti norimą rezultatą arba nurodyti pirkimo objekto funkcinius reikalavimus), taip pat gali nustatyti galimybę tiekėjams teikti alternatyvius pasiūlymus (tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus). Perkančioji organizacija taip pat galėtų vykdyti konkurencinį dialogą (tarptautinio pirkimo atveju), jeigu tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos sąlygos. Konkurencinis dialogas sudaro galimybę perkančiajai organizacijai dar pradiniame pirkimo etape konsultuotis su tiekėjais dėl šiuolaikiškiausių projekto įgyvendinimo sprendinių. Vykdydamos supaprastintus pirkimus, perkančiosios organizacijos renkasi tokius pirkimo būdus, kokie nustatyti supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse.

        Atsakyta 2011-11-07

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 13. Kur galima rasti informacijos apie inovatyvius viešuosius pirkimus, jų vykdymo praktiką?

        Informaciją apie inovatyvius viešuosius pirkimus galite rasti Inovatyvių sprendimų viešuosiuose pirkimuose geros praktikos 10 elementų vadove (angl. k. Guide on dealing with Innovative solutions in Public procurement. 10 elements of good practice), kurį parengė Europos Komisija. Jame pateikiama 10 gerosios patirties pavyzdžių, kaip galima skatinti inovacijas vykdant viešuosius pirkimus.

        Atsakyta 2011-11-08

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 14. Koks viešasis pirkimas pripažįstamas „žaliuoju“?

        Viešasis pirkimas pripažįstamas „žaliuoju“, kai perkančioji organizacija įrašo bent minimalius Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4110) į viešojo pirkimo dokumentus, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus (toliau – Produktas) ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse, taip skatindama kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų, o įsigyjamas Produktas atitinka visus tam Produktui nustatytus aplinkos ministro įsakymu patvirtintus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus.

        Atsakyta 2011-11-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 15. Kas šiuo metu reglamentuoja žaliuosius pirkimus?

        Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ), kuriame išskiriamos šios pagrindinės nuostatos, susijusios su žaliųjų pirkimų vykdymu:

        • VPĮ 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;
        • VPĮ 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Sąjungos teisės aktus;
        • VPĮ 24 straipsnio 6 dalis nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti atitinkamą informaciją apie šalyje ar pirkimo atlikimo vietoje galiojančius reikalavimus, susijusius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo sąlygomis, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar paslaugoms, teikiamoms sutarties vykdymo metu;
        • VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 6 dalis nustato reikalavimus techninei specifikacijai;
        • VPĮ 26 straipsnis nurodo, kad perkančioji organizacija gali nustatyti galimybę tiekėjams teikti alternatyvius pasiūlymus (tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus);
        • perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 37 straipsnio 2 dalies reikalavimais, pirkimo dokumentuose gali nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus;
        • VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato galimybę vertinti pasiūlymus taikant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nustatant su pirkimo objektu susijusias aplinkos apsaugos charakteristikas.

        Žaliuosius pirkimus taip pat reglamentuoja:
        Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2010, Nr. 91-4824);
        Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-08 nutarimas Nr. 1023 „Dėl Prekių, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir šių prekių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4600);
        LR aplinkos ministro 2011-06-28 įsakymas Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 84-4110);
        LR energetikos ministro 2011-10-27 įsakymas Nr. 1-266 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir jų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 131-6249);
        LR susisiekimo ministro 2011-02-21 įsakymas Nr. 3-100 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 23-1110).

         

        Atsakyta 2011-11-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Ar perkančioji organizacija, vykdydama žaliuosius pirkimus, gali savarankiškai nusistatyti, kokius aplinkos apsaugos kriterijus, t. y. minimalius ar išplėstinius, taikys minėtam viešajam pirkimui?

        Atlikdama žaliuosius pirkimus, perkančioji organizacija privalo taikyti numatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus. Išplėstinius kriterijus gali taikyti pasirinktinai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4110)).

        Atsakyta 2011-11-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 17. Kaip perkančiajai organizacijai apskaičiuoti įvykdytų žaliųjų pirkimų procentą?

        Perkančioji organizacija įvykdytų žaliųjų pirkimų procentą skaičiuoja nuo tų prekių, paslaugų ar darbų viešųjų pirkimų, kuriems yra nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, skaičiaus ir vertės pagal formules:

         

        R1 = ŽVPs x 100%
        VPs


        R1 – žaliųjų viešųjų pirkimų reikšmė %,
        ŽVPs – vykdytų žaliųjų pirkimų skaičius,
        VPs – vykdytų viešųjų pirkimų, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, skaičius,

        ir

         

         

        R2 = ŽVPv x 100%
        VPv


        R2 – žaliųjų viešųjų pirkimų reikšmė %,
        ŽVPv– vykdytų žaliųjų pirkimų vertė,
        VPv – vykdytų viešųjų pirkimų, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, vertė.

         

        Atsakyta 2011-11-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 18. Kuo pasižymi Produktas, įgytas vykdant žaliąjį viešąjį pirkimą, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, įsigytu viešajame pirkime, kuriame nebuvo taikomi minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai?

        Atlikus žaliąjį pirkimą, įgyjamas Produktas pasižymi tuo, kad;

        • jam pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir mažiau teršiama aplinka;
        • suvartojama mažiau elektros energijos, naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai;
        • jis turi mažiau ar visai neturi pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų;
        • jis tvirtas, ilgaamžis, funkcionalus, neteršia aplinkos ir nepavojingas sveikatai;
        • virtęs atlieka, jis tinkamas perdirbti ar antriniam naudojimui.

         

        Atsakyta 2011-11-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 19. Kokias sąlygas perkančioji organizacija galėtų įrašyti pirkimo dokumentuose, jei nėra tikra, ar rinkoje yra žaliųjų prekių, o vertinimo kriterijus – ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas?

        Perkančioji organizacija, vykdydama žaliuosius pirkimus ir vertindama pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, gali tiekėjų prašyti pateikti alternatyvų žaliąjį pasiūlymą, jeigu ji nėra tikra, ar rinkoje yra žaliųjų prekių; gali įvertinti prekės būvio ciklo sąnaudas – produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo trukmę, taikant moksliškai pagrįstą būvio ciklo išlaidų apskaičiavimo metodiką, ir neperkelti poveikio aplinkai iš vieno būvio ciklo etapo į kitą.

        Atsakyta 2011-11-10

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 20. Perkančioji organizacija vykdo „socialinius pirkimus“ iš Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje nurodytų įmonių. Ar gali tokiame pirkime dalyvauti jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti tiekėjų grupė, kurios ne visi nariai turi Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą įmonės ar įstaigos statusą?

        Atsakymas. Ne, visi nariai turi atitikti šį statusą.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 21. Kokius dokumentus tiekėjas turėtų pateikti, siekdamas įrodyti, jog jis yra įmonė, kurioje dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba įmonė, kurios dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kurioje darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų?

        Atsakymas. Vadovaujantis Socialinės apsaugos reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1S-95 (Žin., 2010, Nr. 82-4371), tiekėjas, siekdamas įrodyti, jog jis yra įmonė, kurioje dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba įmonė, kurios dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kurioje darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, turi pateikti tiekėjo patvirtintą deklaraciją (laisvos formos).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 22. Kokias paslaugas perkančioji organizacija galėtų įsigyti „žaliai“ ?

        Leidybos, spausdinimo ir su spausdinimu susijusias paslaugas, visuomeninio transporto paslaugas (M2 ir M3 klasių transporto priemonėmis), atliekų surinkimo paslaugas (N2 ir N3 klasių transporto priemonėmis), valymo paslaugas, renginių organizavimo paslaugas, projektavimo paslaugas, viešojo maitinimo paslaugas ir t. t. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. D1-508 „Dėl produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4110).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 23. Kokias prekes perkančioji organizacija galėtų įsigyti „žaliai“?

        Atsakymas. Rašymui, spausdinimui, kopijavimui naudojamą popierių, kitus raštinės reikmenis iš popieriaus ir kartono, įstaigos įrangą (spausdintuvus, faksimilinius aparatus, kopijavimo aparatus, skenerius ir kt.), spausdintuvų, faksimilinių aparatų, kopijavimo aparatų kasetes, kopijavimo miltelius ir rašalus, informacinių technologijų priemones: kompiuterius, monitorius, valymo priemones, elektros lemputes, baldus, buitinę techniką, mobiliuosius telefonus, kelio ženklus ir t. .t (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. D1-508 „Dėl produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4110).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 24. Ar privalo perkančioji organizacija įsigydama kompiuterius „žaliai“, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, nustatyti minimalų arba išplėstinį aplinkos apsaugos kriterijų?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi būti nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai. Taigi, jeigu perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2010, Nr. 91-4824, 2011, Nr. 132-6285) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4110), nusprendžia atlikti „žaliąjį“ kompiuterių pirkimą, ji turi nustatyti nors minimalius aplinkos apsaugos kriterijus (minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai yra taikomi privalomai). Priešingu atveju toks viešasis pirkimas nebus pripažįstamas „žaliu“. Išplėstiniai aplinkos apsaugos kriterijai taikomi pasirinktinai (jie nėra taikomi privalomai).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 25. Kur galima rasti informacijos, kada ir kurios perkančiosios organizacijos planuoja vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus?

        Atsakymas. Informacija yra viešai prieinama ir skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale (www.cvpp.lt) skiltyje Planuojami pirkimai. Spustelėjus Rodyti detalią paiešką pažymėti langelį esantį prie Pirkimui bus taikomi aplinkos apsaugos kriterijai ir paspausti Ieškoti.

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 26. Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2012-10-01) 85 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintų pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ar perkančioji organizacija turi pagal šią tvarką pasirengti savo taisykles, ar jas reikia skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje?

        Atsakymas. Perkančiajai organizacijai pačiai nereikia rengti jokių taisyklių, tvarkų dėl minėtų paslaugų supaprastintų pirkimų vykdymo. Perkančiosios organizacijos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo supaprastintus viešuosius paslaugų pirkimus nuo 2012-10-01 atlieka vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta šių paslaugų pirkimų tvarka.

        Atsakyta 2012-10-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 27. Ar gali perkančioji organizacija literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintus pirkimus atlikti vadovaudamasi savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta šių paslaugų pirkimų tvarka?

        Atsakymas. Negali. Perkančiosios organizacijos visus literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintus pirkimus, kuriuos pradeda po 2012-10-01 atlieka vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta šių paslaugų pirkimų tvarka.

        Atsakyta 2012-10-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 28. Ar nuo 2012-10-01 perkančioji organizacija gali nerengti, netvirtinti ir neskelbti viešųjų pirkimų planų dėl visų einamaisiais metais planuojamų atlikti literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2012-10-01) 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija atlikdama mažos vertės pirkimus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje numatytus pirkimus (t.y. literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų) neprivalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. 85 straipsnis yra Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje, kuris taikomas tik supaprastintiems pirkimams. Jeigu numatoma šių paslaugų vertė neviršys tarptautinio pirkimo vertės ribos, tuomet perkančioji organizacija turės teisę nerengti, netvirtinti ir neskelbti šių paslaugų pirkimų planų.

        Jeigu literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų numatomo pirkimo vertė viršytų tarptautinio pirkimo vertės ribą, tačiau paslaugos priklausytų Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedelio B paslaugoms, tokie pirkimai būtų laikomi supaprastintais pirkimais neatsižvelgiant į jų vertę (Viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnio 2 punktas), todėl perkančioji organizacija turėtų teisę nerengti, netvirtinti ir neskelbti šių paslaugų pirkimų planų.

        Jeigu literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų numatomo pirkimo vertė viršytų tarptautinio pirkimo vertės ribą, o paslaugos priklausytų Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedelio A paslaugoms, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi privalėtų rengti, tvirtinti ir skelbti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais šių paslaugų pirkimų planus.

        Atsakyta 2012-10-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 29. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintų pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ar pagal šią tvarką minėtas paslaugas perka visos perkančiosios organizacijos, ar tik meno, kultūros, mokslo įstaigos?

        Atsakymas. Visos perkančiosios organizacijos supaprastintus viešuosius literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų pirkimus atlieka vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta šių paslaugų pirkimų tvarka.

        Atsakyta 2012-10-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 30. Kokį vertinimo kriterijų perkančiajai organizacijai rekomenduotina pasirinkti, norint atlikti inovatyvų viešąjį pirkimą?

        Atsakymas. Tarptautinio pirkimo atveju perkančiajai organizacijai patartina pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Atliekant supaprastintus pirkimus perkančiajai organizacijai patartina pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų arba pagal perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus su pirkimo objektu susijusius kriterijus, kurie negali nepagrįstai ir neobjektyviai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar nesudaro išskirtinių sąlygų konkretiems tiekėjams, pažeidžiant šio Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

        Atsakyta 2012-12-20

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 31. Kaip perkančioji organizacija gali suformuluoti aplinkos apsaugos kriterijus?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija aplinkos apsaugos kriterijus gali suformuluoti:

        • apibūdindama pirkimo objektą;
        • nustatydama minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus;
        • techninėse specifikacijose;
        • nustatydama tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijus (vertinant pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų);
        • nustatydama pirkimo sutarties sąlygas.

        Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2011, Nr. 84-4110; 2012, Nr. 134-6842 ).

         

        Atsakyta 2012-12-20

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 32. Nuo kada įsigalios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. D1-925 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. Įsakymo Nr. D1-508 „Dėl produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ?

        Atsakymas. Šis aplinkos ministro įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. (Žin., 2012, Nr. 134-6842).

        Atsakyta 2012-12-20

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 33. Ar privalo perkančioji organizacija įsigyti elektros energiją „žaliai“?

        Atsakymas. Nuo 2013-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymui Nr. D1-925 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. Įsakymo Nr. D1-508 „Dėl produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, perkančioji organizacija neprivalo pirkimo dokumentuose nustatyti aplinkos apsaugos kriterijų įsigyjant elektros energiją.

        Atsakyta 2012-12-20

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 34. Kur galima rasti aplinkos apsaugos kriterijus produktų grupėms?

        Atsakymas. Aplinkos apsaugos kriterijai (1-osios, 2-osios ir 3-osios produktų grupių) nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. D1-508 „Dėl produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4110) (galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.).

        Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. D1-925 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. Įsakymo Nr. D1-508 „Dėl produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 84-4110; 2012, Nr. 134-6842), kuriame galima rasti aplinkos apsaugos kriterijus produktų grupėms.

        Atsakyta 2012-12-20

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 35. Ar vykdant mažos vertės pirkimus reikia taikyti aplinkos apsaugos kriterijus?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, atlikdama ne tik mažos vertės pirkimus, bet ir literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintus pirkimus (tai yra, Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus), neprivalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimais, t. y. perkančioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose neprivalo nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalis).

        Atsakyta 2012-12-20

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 36. Kur galima rasti informacijos, kada ir kurios perkančiosios organizacijos planuoja vykdyti socialinius pirkimus, atliekamus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 13 straipsnį ir/ar 91 straipsnį?

        Atsakymas. Informacija yra viešai prieinama ir skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale (www.cvpp.lt) skiltyje „Planuojami pirkimai“. Spustelėjus „Rodyti detalią paiešką“ reikia pažymėti langelį, esantį prie „Pirkimas bus atliekamas pagal VPĮ 13 str.“ ir/ar „Pirkimas bus atliekamas pagal VPĮ 91 str.“, ir paspausti „Ieškoti“.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 37. Ar galima perkant pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnį, pirkti socialinių įmonių negaminamas prekes?

        Atsakymas. Negalima. Vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio išimtimi, iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti perkamos tik jų gaminamos prekės. VPĮ 91 straipsnyje nustatytos socialiai atsakingo viešojo pirkimo sampratos neatitiks atvejai, kai socialinė įmonė tik perparduoda kokias nors prekes. Pažymėtina, kad pagal protingumo principą negalima reikalauti, kad tiekėjas užtikrintų absoliučiai visą prekių gamybos procesą nesinaudojant pusfabrikačiais, tačiau ši dalis turi būti palyginti nedidelė, kitaip tiekėjas galimai piktnaudžiautų savo teisėmis. Taip pat socialinė įmonė, dalyvaujanti viešajame pirkime, bet negaminanti perkančiosios organizacijos perkamos prekės, galėtų pasitelkti prekės gamintoją kaip subtiekėją, tačiau šis gamintojas taip pat turi būti socialinė įmonė, atitinkanti VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

        Atsakyta 2012-12-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 38. Supaprastinto viešojo paslaugų pirkimo laimėtoju nustatytas tiekėjas, atitinkantis Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą įmonės statusą. Ar perkančioji organizacija gali laikyti, kad šį pirkimą įvykdė pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio nuostatas, jei pirkimo dokumentuose ir skelbime apie pirkimą (jei pirkimas buvo skelbiamas) nebuvo pažymėjusi, kad pirkime gali dalyvauti tik Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai ir nereikalavo pagrįsti, kad tiekėjo įmonė atitina Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio reikalavimus?

        Atsakymas. Negali. Tam, kad pirkimas būtų laikomas atliktas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnį, turi būti įvykdytos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos – pirkimo dokumentuose ir skelbime apie pirkimą pažymėta, kad pirkime gali dalyvauti tik Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjo įmonė atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio reikalavimus.

        Atsakyta 2013-10-07

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 39. Perkančioji organizacija vykdo pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnį. Ar gali tokiame pirkime dalyvauti neįgaliojo pažymėjimą turintis fizinis asmuo, kuris vykdo individualią veiklą?

        Atsakymas. Negali. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalimi, pirkime gali dalyvauti neįgaliųjų socialinės įmonės, socialinės įmonės, įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, ir įmonės, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų. Atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo neatitinka įmonės, t. y. juridinio asmens, statuso, jo pasiūlymas (jei fizinis asmuo dalyvautų viešajame pirkime) turėtų būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

        Atsakyta 2013-10-07

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 40. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nebuvo nustačiusi aplinkos apsaugos kriterijų. Tačiau tiekėjas, kuriam siūloma sudaryti sutartį, pasiūlė prekes, kurios atitinka minimalius aplinkos apsaugos kriterijus. Ar tokį pirkimą perkančioji organizacija galėtų įskaičiuoti į viešųjų pirkimų vykdytų „žaliai“ procentą?

        Atsakymas. Negalės, nes pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai.

        Atsakyta 2013-10-09

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 41. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija rengia ir tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus (toliau – Suvestinė) ir skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra. Kaip perkančioji organizacija turi nurodyti informaciją apie pirkimus, atliekamus taikant aplinkos apsaugos kriterijus, CVP IS skelbiamoje Suvestinėje?

        Atsakymas. Skelbiamos Suvestinės skilties Ypatumai dalyje Pirkimui bus taikomi aplinkos apsaugos kriterijai žymėti „taip“ tik tais atvejais, kai pirkimams bus taikomi žaliesiems pirkimams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai. Jeigu perkančioji organizacija planuoja vykdyti viešąjį pirkimą, kuriam nebus taikomi minėti aplinkos apsaugos kriterijai, minėtoje skiltyje žymi „ne“.

        Atsakyta 2013-10-09

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 42. Ar perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nustačiusi aplinkos apsaugos kriterijus, turi prašyti tiekėjų pateikti konkretų ekologinį ženklą, kad įrodytų, kad perkama prekė atitinka jai nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti kurį nors ekologinį ženklą kaip įrodymą, kad prekė atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau taip pat turi priimti ir kitus tinkamus įrodymus: gamintojo techniniai dokumentai, arba paskelbtos (notifikuotos) įstaigos bandymų protokolas, arba kiti lygiaverčiai įrodymai.

        Atsakyta 2013-10-09

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 43. Ar kaupiami statistiniai duomenys apie atliktus žaliuosius pirkimus, kur juos būtų galima rasti?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų tarnyba kaupia statistinius duomenis apie atliktus žaliuosius pirkimus. Juos galite rasti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje www.vpt.lt skiltyje Statistika>Teminės viešųjų pirkimų analizės>Žalieji pirkimai.

        Atsakyta 2013-10-09

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 44. Kokiais kriterijais vadovaudamasi perkančioji organizacija gali įvertinti, ar efektyvesnis būdas yra atlikti viešąjį pirkimą pačiai, ar visgi įsigyjant prekių, paslaugų ar darbų centrinės perkančiosios organizacijos kataloge?

        Atsakymas. Kriterijų sąrašo, apibrėžiančio pirkimo „efektyvumą“ nėra – perkančioji organizacija kiekvienu konkrečiu atveju turi pagrindime nurodyti objektyvias priežastis, dėl ko, jos manymu, pirkimą atlikti pati gali efektyvesniu būdu, pavyzdžiui, perkančioji organizacija, atlikdama viešąjį pirkimą, gali nupirkti prekę pigiau pati, nei siūlo mažiausią kainą centrinės perkančiosios organizacijos kataloge nurodęs tiekėjas.

        Atsakyta 2014-02-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 45. Kokiame dokumente perkančioji organizacija turėtų nurodyti motyvus, dėl ko neįsigyja prekių, paslaugų ar darbų per centrinės perkančiosios organizacijos katalogą?

        Atsakymas. Jeigu sprendimą prekių, paslaugų ar darbų neįsigyti centrinės perkančiosios organizacijos kataloge priima viešojo pirkimo komisija, ji savo sprendimą, kartu nurodydama ir motyvus, turėtų įforminti protokolu (Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalis), o jeigu šį sprendimą priima perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas – motyvai gali būti išdėstomi paraiškoje, apklausos pažymoje, pirkimų žurnale, tarnybiniame pranešime ar kitame dokumente, kuris turi būti saugomas kartu su kitais pirkimo dokumentais perkančiojoje organizacijoje.

        Atsakyta 2014-02-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 46. Ar perkančioji organizacija galėtų neįsigyti jos poreikius atitinkančių paslaugų centrinės perkančiosios organizacijos kataloge, jeigu šių paslaugų viešąjį pirkimą ketina vykdyti pati pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnį (centrinė perkančioji organizacija paslaugų pirkimo nevykdė pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnį)?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija turėtų įsivertinti, ar Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje nustatytą pareigą galėtų įvykdyti pirkdama šias paslaugas, ar šią pareigą galėtų įvykdyti pirkdama kitas prekes, paslaugas ar darbus, kurių nėra siūloma centrinės perkančiosios organizacijos kataloge arba kurie neatitinka perkančiosios organizacijos poreikio. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, jeigu nėra kitų alternatyvų (pavyzdžiui, kitų perkančiosios organizacijos perkamų paslaugų, prekių ar darbų Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje nurodyti tiekėjai nesiūlo), perkančioji organizacija minėtas paslaugas turėtų nupirkti atlikusi viešąjį pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio reikalavimus.
        Tačiau, jeigu perkančioji organizacija gali Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje numatytą pareigą įvykdyti pirkdama kitas prekes, paslaugas ar darbus, kurių nėra centrinės perkančiosios organizacijos kataloge, tuomet minėtas paslaugas turėtų įsigyti centrinės perkančiosios organizacijos kataloge (jei šių paslaugų pirkimo perkančioji organizacija negali atlikti pati efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas).

        Atsakyta 2014-02-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 47. Kadangi, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi (redakcija nuo 2014-01-01), perkančioji organizacija privalo įsigyti prekes, paslaugas ir darbus iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją (kai centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas), ar perkančiajai organizacijai reikia nutraukti viešojo pirkimo sutartis, kurios sudarytos atlikus viešuosius pirkimus, pradėtus iki 2014 m. sausio 1 d.?

        Atsakymas. Viešojo pirkimo sutarčių, sudarytų atlikus viešuosius pirkimus, pradėtus iki 2014 m. sausio 1 d., nutraukti nereikia, jei jos sudarytos laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

        Atsakyta 2014-02-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 48. Kokia žaliųjų pirkimų nauda?

        Didėjant žaliųjų pirkimų skaičiui, didėja aplinkai palankių prekių, paslaugų ar darbų paklausa, produktų rinka, pramonė skatinama plėtoti aplinkosaugines technologijas, skatinami prekių gamintojai, paslaugų tiekėjai kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų.

        Atsakyta 2014-05-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 49. Kokie pasiūlymų vertinimo kriterijai taikytini vykdant žaliuosius pirkimus?

        Vykdant žaliuosius pirkimus taikytini tie patys pasiūlymų vertinimo kriterijai kaip ir įprastinių pirkimų atveju, t. y. ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijus. Kuris iš šių kriterijų taikytinas konkrečiame pirkime, perkančioji organizacija nusprendžia atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką.

        Atsakyta 2014-05-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 50. Ar perkančioji organizacija turi motyvuoti, kodėl neįsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos katalogo, kai jame nėra prekių, paslaugų ar darbų, reikalingų perkančiajai organizacijai?

        Atsakymas. Taip, turi motyvuoti, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Motyvuotas sprendimas neatlikti centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siūlomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Sutarčių sudarymas, keitimas, sutarčių ir pasiūlymų viešinimas 52
      • 1. Ar mažos vertės pirkimo atveju, perkančioji organizacija, gavusi sąskaitą faktūrą mažesnei sumai nei numatyta sutartyje, gali ją apmokėti?

        Atsakymas. Kadangi buvo vykdomas mažos vertės pirkimas, pati perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad keičiant sutartį nebus pažeisti viešųjų pirkimų principai bei pasiektas tikslas. Kadangi tiekėjas kainą sumažino, toks sutarties pakeitimas užtikrintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir sąskaitą faktūrą mažesnei sumai, perkančioji organizacija apmokėti gali.

        Sutarties pakeitimai turi būti viešinami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje per 10 d. nuo jos pakeitimo.

        Atsakyta 2016-09-29

        Atnaujinta: 2016 09 29

      • 2. Sutartyje dėl statybos darbų, kuriems taikomas atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas, nustatyta, jog sutarties vykdymas užtikrinamas vienu iš Civiliniame kodekse nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, kurio dydis išreikštas tam tikra procentine išraiška nuo konkrečios sumos su PVM. Ar reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, norint pakeisti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį skaičiuojant jį nuo sumos be PVM?

        Ne, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo dėl pirkimų sutarties sąlygų keitimo šiuo atveju gauti nereikia.

        Atsakyta 2015-08-06

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 3. Ar mažos vertės pirkimų metu sudaryta pirkimo sutartis gali būti neterminuota?

        Pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 432 „Dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau nei 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo patvirtinimo“. Jeigu mažos vertės pirkimų metu sudaroma pirkimo sutartis neatitinka šiame nutarime nustatytų kriterijų, ji galės būti ne ilgesnės trukmės nei 3 metai.

        Atsakyta 2008-09-04

        Atnaujinta: 2016 10 27

      • 4. Ar galima padidinti viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje (toliau – pirkimo sutartis) nustatytą kainą (su PVM), nuo 2009-01-01 pasikeitus PVM dydžiui?

        Sprendžiant dėl galimybės pakeisti pirkimo sutarties kainą, svarbu atsižvelgti į sudarytos pirkimo sutarties sąlygas. Jeigu pirkimo sutartyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos ar kaina (su mokesčiais) negali būti keičiama, kainos (su mokesčiais) pakeitimai pažeistų viešųjų pirkimų principus.

        Tais atvejais, kai pirkimo sutarties sąlygos nedraudžia keisti kainos, PVM mokesčio pasikeitimo atveju kainos (su mokesčiais) pakeitimas, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, viešųjų pirkimų principams neprieštarautų. Prašymą gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, abiems pirkimo sutarties šalims sutarus (perkančiajai organizacijai įvertinus galimybes mokėti daugiau nei buvo nustatyta pirkimo sutartyje), teikia perkančioji organizacija.

        Atsakyta 2009-01-09

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Ar galima keisti pirkimo sutarties, sudarytos pradėjus viešojo pirkimo procedūras iki 2008-09-15, sąlygas?

        Sprendžiant dėl galimybės pakeisti pirkimo sutarties sąlygas, svarbu atsižvelgti į pirkimo sutarties sudarymo aplinkybes: privalomus Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus sudarant pirkimo sutartį, taip pat pirkimo sutartyje nustatytas sąlygas.

        Pirkimo sutartyse, kurios sudarytos atlikus viešojo pirkimo procedūras pagal 2005 m. gruodžio 22 d. Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją (įsigaliojo nuo 2006 m. sausio 31 d.) iki 2008-09-15, turėjo būti numatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos negali būti keičiamos (išskyrus pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, kuriems Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. buvo neprivaloma). Ši sąlyga laikoma esmine pirkimo sutarties sąlyga, todėl viešojo pirkimo sutarties keitimai negalimi.

        Kitos pirkimo sutartys, jei jose nebuvo numatytos sąlygos dėl pirkimo sutarties sąlygų ar kainos nekeitimo, gali būti keičiamos šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. nustatytomis sąlygomis.

        Atsakyta 2009-01-09

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Ar reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, norint po vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros pakeisti sutarties projektą, pridėtą prie pirkimo dokumentų?

        Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatyta galimybė pakeisti pirkimo sutarties sąlygas, jei jas pakeitus nebus pažeisti minėto įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslas ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad gavus Tarnybos sutikimą gali būti keičiamos sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu, t.y. Viešųjų pirkimų tarnybai nesuteikta teisė ar funkcija nagrinėti perkančiųjų organizacijų prašymus dėl sutarties projekto ir laimėjusio tiekėjo pasiūlyme nurodytos kainos keitimo. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus gali keisti iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

        Atsakyta 2009-01-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Ar reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo norint nutraukti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį?

        Nereikia.

        Atsakyta 2009-01-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Pirkimo dokumentuose yra numatyta kainos dėl pasikeitusių mokesčių perskaičiavimo galimybė. Jeigu tiekėjai yra pateikę pasiūlymus su 19 proc. PVM, ar gali perkančioji organizacija jau pasirašydama viešojo pirkimo sutartį perskaičiuoti sutarties kainą pritaikydama naują 21 proc. PVM?

        Ne. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d. numatyta, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio teikėjo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Tai yra imperatyvioji Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata ir jos privalu laikytis visais atvejais. Pirkimo dokumentuose numatytas kainos dėl pasikeitusių mokesčių perskaičiavimas atliekamas pasirašius sutartį.

        Atsakyta 2009-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Pirkimo dokumentuose nėra numatytos kainos dėl pasikeitusių mokesčių perskaičiavimo galimybės. Jeigu tiekėjai yra pateikę pasiūlymus su 19 proc. PVM, koks PVM tarifas turi būti įrašomas viešojo pirkimo sutartyje, jeigu prieš sutarties pasirašymą įsigalioja naujas 21 proc. PVM tarifas?

        Jei pirkimo dokumentuose sutarties kainos perskaičiavimo galimybė nebuvo numatyta, pasirašant sutartį įrašomas pasirašymo dieną galiojantis PVM, tačiau pirkimo sutarties kaina (su mokesčiais) nekeičiama, t.y., PVM suma, taikant naują PVM tarifą, išskaičiuojama iš galutinės sutartyje numatytos sumos su PVM.

        Atsakyta 2009-10-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad kainą galima perskaičiuoti dėl kainų pokyčio, kurį fiksuoja Statistikos departamentas. Ar norint perskaičiuoti kainą pakanka tokios sutarties nuostatos?

        Atsakymas. Nepakanka. Vadovaujantis Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21, 24 punktu, turi būti nustatyta tiksli kainos perskaičiavimo tvarka: 1) kokiais duomenimis remiamasi vertinant kainų lygio kitimą (apie kainų lygį skelbia Statistikos departamentas, kitos oficialios institucijos), aiškiai nurodant duomenų šaltinį; 2) nurodomas kainų pokytis (pvz., 10 proc.), kuriam esant kaina bus perskaičiuojama; 3) nurodoma data, kada vykdomas perskaičiavimas; 4) pateikiama formulė, pagal kurią bus perskaičiuojama kaina; 5) nurodoma kaip šalys įformina pagal kainodaros taisykles perskaičiuotą kainą ar įkainį.

        Atsakyta 2011-07-01

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Ar gali perkančioji organizacija, vykdydama tarptautinį pirkimą, sudaryti preliminariąją sutartį su trimis geriausią kainą pasiūliusiais tiekėjais?

        Atsakymas. Gali. Viešųjų pirkimų įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais, tokia galimybė turėtų būti numatyta pirkimo dokumentuose, aiškiai aptariant šalių įsipareigojimus bei atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą. Perkančioji organizacija, sudarydama pagrindines sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis Įstatymo 63 straipsnio 7, 8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų ir šios sutartys gali būti sudaromos tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis (Viešųjų pirkimų įstatymo 63 straipsnio 3 dalis).

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Viešojo pirkimo sutartyje nustatyti tikslūs darbų kiekiai ir fiksuota kaina, kurią perkančioji organizacija sumoka tiekėjui už visus sutartyje numatytus darbus. Tiekėjas atliko tokių pačių, tačiau daugiau nei numatyta sutartyje darbų. Ar gali perkančioji organizacija sumokėti tiekėjui už viršytus pagal sutartį darbų kiekius?

        Atsakymas. Ne. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos 2011 m. rugpjūčio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105, 24 punkte nustatyta, kad kai sutartyje numatytas fiksuotos kainos apskaičiavimo būdas ir rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje, daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Tokiu atveju didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai nelaikomi papildomais darbais.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 13. Viešojo pirkimo sutartyje nustatyta kainos ir kainodaros taisyklės. Ar privalo perkančioji organizacija jose nusimatyti kainos ar įkainių perskaičiavimą teisės aktais pakeitus taikomą pridėtinės vertės mokestį sutartyje nurodytoms prekėms, paslaugoms ar darbams?

        Atsakymas. Taip. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos 2011 m. rugpjūčio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105, 34 punkte nustatyta, kad kainos ir kainodaros taisyklėse turi būti numatytas kainos ar įkainių perskaičiavimas teisės aktais pakeitus taikomą pridėtinės vertės mokestį sutartyje nurodytoms prekėms, paslaugoms ar darbams.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 14. Ar privalo perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatydama fiksuotą įkainį ir preliminarius kiekius, numatyti kainos didėjimo / mažėjimo ribas?

        Atsakymas. Vadovaujantis Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos 2011 m. rugpjūčio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105, 12 punktu pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, turi būti nustatyta arba viršutinė ir apatinė ribos (pavyzdžiui, nuo <...> iki <...>; ne mažiau kaip <...>, bet ne daugiau kaip <...>), arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba (pavyzdžiui, ne daugiau kaip <...>).

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 15. Sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje numatyti konkretūs prekių kiekiai, tai yra 100 vienetų, ir numatyta galimybė papildomai įsigyti dar 10 prekių vienetų. Įsigijus 100 vienetų atsirado poreikis nupirkti dar 20 prekių vienetų. Ar gali perkančioji organizacija pagal sudarytą sutartį, kurioje numatyta galimybė papildomai įsigyti tik 10 prekių vienetų, iškilus poreikiui nupirkti 20 prekių vienetų?

        Atsakymas. Ne. Jeigu viešojo pirkimo sutartyje yra numatyta galimybė papildomai įsigyti 10 prekių vienetų, tokiu atveju daugiau prekių kiekių (nei 10) perkančioji organizacija pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį negalėtų įsigyti. Perkančioji organizacija, norėdama įsigyti daugiau nei nurodyta sutartyje, tai yra išpirkus 110 prekių vienetų, turėtų vykdyti naujas viešojo pirkimo procedūras.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Perkančioji organizacija įsigyja darbus pagal projektą. Apskaičiavusi papildomų darbų sąmatą nustato, kad sutarties kaina kartu su papildomais darbais viršys statinio statybos skaičiuojamąją kainą, nustatytą vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ aktualia redakcija. Ar gali tokiu atveju perkančioji organizacija papildomus darbus įsigyti pagal sudarytą sutartį?

        Atsakymas. Ne. Vadovaujantis Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos 2011 m. rugpjūčio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105, 30 punktu, perkančioji organizacija papildomiems darbams įsigyti turi vykdyti atskirą pirkimą.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 17. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartyje nenumatė sutarties kainos perskaičiavimo dėl pasikeitusių mokesčių. Ar tokiu atveju pasikeitus mokesčiams galėtų perkančioji organizacija perskaičiuoti kainą?

        Atsakymas. Jeigu viešojo pirkimo sutartyje nenumatyta kainos perskaičiavimas dėl pasikeitusių mokesčių, tokiu atveju, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, perkančioji organizacija perskaičiuoti kainą galėtų tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 18. Ar reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo pakeisti mažos vertės pirkimo sutartį, jeigu viešojo pirkimo sutartis sudaryta iki 2012-10-01?

        Atsakymas. Nereikia. 2012-10-01 įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, numatantys, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas norint pakeisti sutartį, sudarytą atlikus mažos vertės pirkimą. Ši Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata taikoma ir toms pirkimo sutartims, kurios, atlikus mažos vertės pirkimą, sudarytos iki 2012-10-01. Perkančioji organizacija keisdama sutartį, sudarytą atlikus mažos vertės pirkimą, turi užtikrinti, kad nebus pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai.

        Atsakyta 2012-10-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 19. Ar reikės gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, norint pakeisti mažos vertės pirkimų metu sudarytą pirkimo sutartį?

        Ne. (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d.). Ši nuostata taikoma nuo 2012 m. spalio 1 d.

        Atsakyta 2012-12-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 20. Pirkimo sutarties rekvizituose atsiskaitymams nurodytas banko pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Ar galima jį pakeisti be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo.

        Atsakymas. Taip, galima.

        Atsakyta 2013-02-13

        Atnaujinta: 2016 03 25

      • 21. Jeigu tiekėjas nesilaiko pirkimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir už šių įsipareigojimų nesilaikymą pirkimo sutartyje jam nustatyta bauda, ar perkančioji organizacija privalo pareikalauti sumokėti baudą?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija privalo laikytis pirkimo sutartyje nustatytų sąlygų ir pareikalauti sumokėti baudą.

        Atsakyta 2014-12-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 22. Sudarytos viešojo pirkimo sutarties kaina yra 3 mln. Eur. Joje numatyta galimybė ir kainodara įsigyti papildomų darbų kiekių, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų, skaičiuojamų nuo 3 mln. Eur (tai yra, dar už 300 tūkst. Eur). Perkančioji organizacija tokią galimybę išnaudojo ir papildomų darbų kiekių įsigijo pagal sudarytą sutartį už 300 tūkst. Eur (iš viso už 3,3 mln. Eur). Paaiškėjo, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Perkančioji organizacija tokius papildomus darbus ketina įsigyti vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu. Nuo kurios sumos, nuo 3 mln. Eur ar nuo 3,3 mln. Eur perkančioji organizacija turės skaičiuoti minėtame straipsnyje numatytus 30 procentų?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytus 30 procentų, kurie neturi viršyti pradinės pirkimo sutarties kainos, perkančioji organizacija turėtų skaičiuoti nuo galutinės sutarties kainos, tai yra, nuo 3,3 mln. Eur.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 23. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta kainos perskaičiavimo pasikeitus mokesčiams mechanizmas (konkretūs mokesčiai, kuriems pasikeitus bus perskaičiuojama kaina, kada vykdomas perskaičiavimas, kokia yra šio perskaičiavimo formulė ir panašiai), tačiau tai nebuvo perkelta į viešojo pirkimo sutartį. Ar pasirašius viešojo pirkimo sutartį gali perkančioji organizacija į ją perkelti kainos perskaičiavimo tvarką nesikreipiant į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo pakeisti sutarties sąlygas?

        Atsakymas. Negali. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, perkančioji organizacija, turi kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo pakeisti sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 24. Planuojama supaprastinto pirkimo vertė buvo 4 000 Eur (be PVM), tačiau įvykus pirkimui sutarties vertė (kaina) yra 2 500 Eur (be PVM). Ar tokiu atveju gali būti netaikomas sutarties atidėjimo terminas?

        Atsakymas. Gali. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies 3 punktas numato galimybę supaprastintų pirkimų atveju, kai pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 000 Eur (be PVM), netaikyti sutarties atidėjimo termino.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 25. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos prekių ar paslaugų pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be PVM). Jeigu perkančioji organizacija įvykdė supaprastintą pirkimą ir nusipirko prekių už 2800 Eur (be PVM), ar gali perkančioji organizacija tų pačių finansinių metų eigoje atlikti supaprastintą pirkimą tokios pat rūšies prekių įsigijimui už 2800 Eur (be PVM) ir sutartį sudaryti žodžiu?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 10 dalis nustato, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tuomet, kai supaprastintų pirkimų sutarties vertė yra mažesnė kaip 3000 Eur be PVM. Šioje Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoje akcentuojama pačios pirkimo sutarties, o ne konkrečių paslaugų numatomo pirkimo vertė. Kadangi abiem atvejais pirkimo sutarties vertė neviršija 3000 tūkst. Eur be PVM, gali būti sudaromos atskiros sutartys žodžiu.
        Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo, t. y. perkančioji organizacija negali skaidyti supaprastinto pirkimo į dalis ar atlikti atskirus pirkimus dėl tos pačios rūšies prekių vien tam, kad galėtų sudaryti sutartis žodžiu.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 26. Ar reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas norint pakeisti atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos viešojo pirkimo sutarties, kurios vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), sąlygas?

        Atsakymas. Nereikalingas. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be PVM). Tačiau net ir nedidelės vertės pirkimo sutarties pakeitimai neturi pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 27. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje, kurios vertė yra 200 000 Eur, buvo numatytas 7 mėnesių sutarties galiojimo terminas, pratęsimų nebuvo numatyta. Ar gali viešojo pirkimo–pardavimo sutartis būti pratęsiama abiejų šalių susitarimu dar vienam mėnesiui?

        Atsakymas. Negali. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Sutarties galiojimo terminas šalių sutarimu galėtų būti pratęsiamas tik tokiu atveju, jeigu pačioje viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje būtų aiškiai numatyta galimybė pratęsti sutartį tam tikram laikotarpiui (šiuo atveju − vienam mėnesiui) arba gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 28. Ar reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl PVM padidėjimo viešojo pirkimo sutartyje?

        Jei kainos perskaičiavimo taisyklės dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio buvo numatytos pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje, kaina perskaičiuojama pagal šias taisykles ir tokiam perskaičiavimui Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas.

        Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas taip pat nereikalingas tais atvejais, kai pirkimo sutarties kaina (su mokesčiais) nekeičiama, t. y., PVM suma, taikant naują PVM tarifą, išskaičiuojama iš galutinės sutartyje numatytos sumos su PVM. Pavyzdžiui, sutarties kaina su PVM yra 121 000 Eur (PVM 21% - 21 000 Eur). PVM padidėjus, pavyzdžiui, iki 22 %, galutinė sutarties kaina su PVM (121 000 Eur) negalėtų būti keičiama. Nauja 22 % PVM suma būtų išskaičiuojama iš galutinės sutartyje numatytos sumos su PVM (121 000 Eur) ir naujo 22 % PVM suma būtų 21 819 Eur 67 ct (sutarties kaina be PVM išskaičiavus naują 22 % PVM būtų 99 180 Eur 33 ct).

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 29. Kokie nauji reikalavimai keliami informacijos apie viešuosius pirkimus viešinimui –paskelbimui Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) nuo 2015-01-01 įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatoms?

        Atsakymas. Nuo 2015-01-01 perkančioji organizacija per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo privalo skelbti CPV IS:

        • laimėjusio dalyvio pasiūlymą (kai pirkimo sutartis sudaryta po 2015-01-01);
        • vėliau nei 2015-01-01 sudarytą pirkimo sutartį (kuriais metais prasidėjo pirkimas neturi reikšmės) visa apimtimi su sutartyje nurodytais priedais;
        • vėliau nei 2015-01-01 atliktus pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus tuo atveju, kai pirkimo sutartis sudaryta iki 2015-01-01.

        Viešindama aukščiau nurodytus dokumentus, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebus atskleista informacija, kuri prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje.

         

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 30. Perkančioji organizacija prekes įsigijo pagal pagrindines sutartis preliminariosios sutarties, sudarytos vykdant viešąjį pirkimą centralizuotai, pagrindu. Kas tokiu atveju viešina susijusią informaciją Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje?

        Atsakymas. Centralizuotų pirkimų atveju laimėjusio dalyvio pasiūlymą ir sudarytą preliminariąją sutartį viešina centralizuotą pirkimą atlikusi perkančioji organizacija (pavyzdžiui, centrinė perkančioji organizacija), o pagrindines sutartis - jas sudariusi ir (ar) jas keičianti perkančioji organizacija.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 31. Perkančioji organizacija sudarė preliminariąją sutartį bei vėliau jos pagrindu – pagrindines sutartis. Ar tokiu atveju ji turi viešinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje preliminariąją sutartį ar tik jos pagrindu sudarytas pagrindines sutartis ir (ar) pirkimo sutarčių keitimus?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija viešina laimėjusio dalyvio pasiūlymą, savo pačios sudarytą preliminariąją sutartį, jos pagrindu sudarytas pagrindines sutartis ir (ar) pirkimo sutarčių keitimus.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 32. Kas yra laikytina laimėjusio dalyvio pasiūlymu, kurį būtina paskelbti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatas – ar duomenų visuma ar tik forma, kurią tiekėjams reikia užpildyti, pavyzdžiui, nurodant kontaktinius tiekėjo duomenis ir siūlomą kainą?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) turi būti paskelbtas laimėjusio dalyvio pasiūlymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 19 dalis nustato, kad pasiūlymas: tai – ,,tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas sąlygas“.
        Taigi, skelbiama CVP IS turi būti ne tik pasiūlymo forma, kurioje pateikiama kaina, o pasiūlymas visa apimtimi, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 33. Ar Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatos taikomos mažos vertės pirkimams?

        Atsakymas. Taip. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatose nenustatyta išimtis mažos vertės pirkimams. Todėl laimėjusio dalyvio pasiūlymas bei po 2015-01-01 sudaryta pirkimo sutartis ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimai, jei tokie pakeitimai buvo atlikti, mažos vertės pirkimu atveju turi būti viešinami, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaryta žodžiu.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 34. Kaip perkančioji organizacija turėtų paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, pateiktą žodžiu?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nėra techninių galimybių informacijos atgaminti ir paskelbti, tos pasiūlymo dalys neskelbiamos. Vadovaujantis šia nuostata, pasiūlymas, pateiktas žodžiu, neviešinamas.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 35. Ar derybų atveju, perkančioji organizacija, skelbdama laimėjusio dalyvio pasiūlymą, turi paskelbti pirminį ir galutinį pasiūlymus?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, derybų atveju, turi paskelbti tik galutinį laimėjusio dalyvio pasiūlymą.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 36. Ar sudaryta pirkimo sutartis reiškia, kad turi būti viešinama sutartis su šalių parašais, ar užtenka paviešinti sutarties projektą?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija turi paviešinti šalių pasirašytą pirkimo sutartį.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 37. Ar perkančioji organizacija, viešindama sudarytą pirkimo sutartį, turi paskelbti ir tiekėjo pateiktą sutarties įvykdymo užtikrinimą?

        Atsakymas. Neturi, išskyrus atvejus, kai sudarytoje pirkimo sutartyje yra nustatyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas yra sutarties dalis.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 38. Perkančioji organizacija vykdė pirkimo procedūras raštu, o pirkimo sutartį sudarė žodžiu. Ar tokiu atveju, perkančioji organizacija turi paskelbti tik laimėjusio dalyvio pasiūlymą?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostata netaikoma pirkimams, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, todėl perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymo (nors jis buvo gautas raštu) taip pat neskelbia.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 39. Perkančioji organizacija pirkimo procedūras atliko nesinaudodama Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Ar tokiu atveju, perkančioji organizacija gali neskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimų?

        Atsakymas. Ne. Nepriklausomai nuo to, kad pirkimo procedūros buvo atliktos nesinaudojant Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, laimėjusio dalyvio pasiūlymas, sudaryta pirkimo sutartis ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimai, turi būti viešinami, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaryta žodžiu.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 40. Perkančioji organizacija pagal sutartyje numatytas sąlygas su tiekėju po 2015-01-01 pasirašė papildomą susitarimą dėl sutarties sąlygų keitimo. Ar sutarties sąlygų koregavimas sutartyje numatytomis aplinkybėmis laikytinas pirkimo sutarties sąlygų keitimu, kurį reikia viešai paskelbti?

        Atsakymas. Taip. Visi sutarties sąlygų pakeitimai, kurie atlikti pagal sutartyje numatytas aplinkybes ir (ar) kuriems, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi nereikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, turi būti viešai paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (išskyrus sąlygų pakeitimus, sudarytus žodžiu).

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 41. Perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją atlikti pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo. Kuri, įgaliota ar įgaliojusi perkančioji organizacija, turi paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir sutarties pakeitimus?

        Atsakymas. Laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir sutarties pakeitimus skelbia sutartį sudariusi perkančioji organizacija.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 42. Ar Viešųjų pirkimų tarnyba tikrina Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje perkančiųjų organizacijų teikiamą informaciją apie laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus prieš ją paskelbiant?

        Atsakymas. Viešinant laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytas pirkimo sutartis ir jų sąlygų pakeitimus, Viešųjų pirkimų tarnyba netikrina, ar viešinamuose dokumentuose nėra informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų interesams, arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, taip pat informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tačiau tai iš Viešųjų pirkimų tarnybos neatima teisės pareikšti pastabas perkančiajai organizacijai dėl paskelbtų laimėjusių dalyvių pasiūlymų, sudarytų pirkimo sutarčių ir jų pakeitimų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1S-199 „Dėl laimėjusių dalyvių pasiūlymų ir viešojo pirkimo sutarčių bei jų pakeitimų viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktas).

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 43. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad ,,perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje “ turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS). Kaip perkančioji organizacija galėtų įvertinti, kokia informacija atitinka aukščiau išvardintus požymius ir užtikrinti, kad ji nebūtų paviešinta?

        Atsakymas. Laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, perkančioji organizacija:

        • Viešina vadovaudamasi Laimėjusių dalyvių pasiūlymų ir viešojo pirkimo sutarčių bei jų pakeitimų viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014-10-30 įsakymu Nr. 1S-199.
        • Už informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas, paviešinimą, yra atsakinga perkančioji organizacija (Aprašo 6 p.). Todėl perkančioji organizacija kiekvienu atveju pati privalo įsitikinti, kad nepaviešins informacijos, kurios atskleidimas prieštarauja teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų interesams, arba trukdo laisvai konkuruoti tarpusavyje.

        Perkančioji organizacija jau pirkimo dokumentuose galėtų nurodyti, kad tiekėjų pasiūlymai būtų teikiami aiškiai nurodant, kurios pasiūlymo dalys yra konfidencialios (Aprašo 8 p.).

        Tais atvejais, kai perkančiajai organizacijai kyla abejonių, kad laimėjusio dalyvio pasiūlyme yra informacijos, kurios atskleidimas galėtų turėti neigiamos įtakos teisėtiems tiekėjų interesams bei pažeistų konfidencialios informacijos apsaugą, tačiau tiekėjas minėtos informacijos nenurodė kaip konfidencialios, perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją, prašydama patvirtinti, kad visa jo pateikta informacija nėra konfidenciali“ (Aprašo 10 p.)

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 44. Kaip perkančioji organizacija turėtų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje laimėjusio dalyvio pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad visas pasiūlymas yra konfidencialus?

        Atsakymas. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad ,,tais atvejais, kai laimėjusio dalyvio pasiūlyme nurodyta, kad visas pasiūlymas yra konfidencialus, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų įstatymo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas dėl informacijos konfidencialumo, turi kreiptis į laimėjusį dalyvį, prašydama nurodyti, kokia konkrečiai jo pasiūlymo dalis yra konfidenciali“.

        Atsakyta 2015-02-25

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 45. Kokius dokumentus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatas turi skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) perkančioji organizacija, kai pirkimo sutartis sudaryta vėliau nei 2015-01-01?

        Atsakymas. Kai pirkimo sutartis sudaryta vėliau nei 2015-01-01, perkančioji organizacija CVP IS privalo skelbti:

        • laimėjusio dalyvio pasiūlymą,
        • pirkimo sutartį visa apimtimi su sutartyje nurodytais priedais,
        • pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, jei tokie buvo atlikti.

        Viešindama aukščiau nurodytus dokumentus, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebus atskleista informacija, kuri prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje.

        Atsakyta 2015-03-03

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 46. Ar perkančioji organizacija, viešindama laimėjusio dalyvio pasiūlymą, turi paviešinti ir informaciją, kuri vadovaujantis Viešųjų pirkimų statymo 33 straipsnio 3 dalimi yra neatlygintinai prieinama perkančiajai organizacijai?

        Atsakymas. Ne, išskyrus atvejus, kai pats tiekėjas tokią informaciją yra pateikęs kartu su pasiūlymu.

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 47. Perkančioji organizacija sudarė viešojo pirkimo sutartį už 100 tūkst. Eur. Vykdant šią sutartį, perkančioji organizacija, sutartyje nustatytomis sąlygomis atsisakė darbų už 10 tūkst. Eur. Vėliau atsirado poreikis, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu įsigyti papildomų darbų. Nuo kurios sumos, 100 tūkst. ar 90 tūkst. Eur, perkančioji organizacija turės skaičiuoti minėtame straipsnyje numatytus 30 procentų?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija papildomai darbų galėtų nusipirkti neviršydama 30 procentų nuo galutinės sutarties kainos, t.y. nuo 90 tūkst. Eur, jeigu tenkinamos kitos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos.

        Atsakyta 2015-06-30

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 48. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos PVM įstatymo 96 straipsnio nuostatos, pagal kurias už atliktus statybos darbus PVM į biudžetą turės mokėti ne tiekėjas, o darbų užsakovas. Kurios perkančiosios organizacijos privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už tiekėjo jiems atliktus statybos darbus?

        Atsakymas. Atvirkštinis statybos darbų apmokestinimas PVM taikomas, kai šių statybos darbų pirkėjai (užsakovai) yra: 1) PVM mokėtojais įsiregistravę juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys tik ekonominę veiklą (PVM apmokestinamą, PVM neapmokestinamą, tiek tokią ekonominę veiklą, kai pagal PVM įstatymo nuostatas prekių tiekimo (paslaugų teikimo) vieta nelaikoma Lietuva, nes persikelia į atitinkamą užsienio valstybę); 2) PVM mokėtojais įsiregistravę juridiniai asmenys, vykdantys ekonominę ir neekonominę veiklą (pvz. veikia viešojo intereso tam tikroje srityje pagrindu nesiekiant ekonominės naudos), kuri nėra PVM objektas (pvz., asociacijos, viešosios įstaigos ir pan.).

        Atsakyta 2015-07-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 49. Perkančioji organizacija darbų pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje nenumatė sąlygos dėl atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymo. Ar perkančioji organizacija vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, turi kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (kai, vadovaujantis minėta nuostata Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas reikalingas) dėl sutikimo pakeisti sutarties sąlygas įtraukiant sąlygą dėl atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymo?

        Atsakymas. Ne, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo dėl pirkimų sutarties sąlygų keitimo šiuo atveju gauti nereikia.
        Pavyzdžiui sutartyje nustatyta, jog statybos darbų galutinė kaina yra 100.000 EUR su PVM, tai šiuo atveju perkančioji organizacija atvirkštiniu būdu turės išskaičiuoti iš atliktų darbų kainos PVM sumą ir pati sumokėti į biudžetą, tokiam išskaičiavimui Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikia.

        Atsakyta 2015-07-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 50. Kas viešinama kaip tiekėjo pasiūlymas derybų atveju, kai nėra teikiamas galutinis pasiūlymas, o deramasi tik dėl kainos, kurios pokytis fiksuojamas derybų protokole?

        Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad pasiūlymas - tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. Šiuo atveju turėtų būti viešinamas pirminis tiekėjo pasiūlymas, taip pat ta derybų protokolo dalis, kurioje matomas derybų rezultatas, t. y. galutinė tiekėjo siūloma kaina.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 51. Ar neįprastai mažos kainos pagrindimas viešinamas kartu su kitais pasiūlymą sudarančiais dokumentais?

        Neįprastai mažos kainos pagrindimas yra pasiūlymo dalis, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalimi, turi būti viešinama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 52. Ar pirkimo paraiškoje/pažymoje ir sąskaitoje faktūroje turi būti nurodomas identiškas prekės pavadinimas (pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose - kiaulienos dešra, sąskaitoje faktūroje - dešra)?

        Taip. Pirkimo sutarties vykdymą pagrindžiantys dokumentai neturėtų kelti abejonių dėl pirkimo sutarties tinkamo vykdymo. Jeigu paraiškoje/pažymoje pateikiami konkretūs prekių pavadinimai, pirkimo sutarties vykdymą pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, sąskaitos faktūros) turėtų aiškiai nurodyti, ar perkančioji organizacija įsigyja konkrečias pirkimo sutartyje nurodytas prekes. Jeigu nėra kitų duomenų, galinčių įrodyti, kad prekės, nurodytos pirkimo sutartyje yra tokios pat kaip nurodyta sąskaitoje faktūroje, vienas iš būdų tai įrodyti yra identiško pavadinimo nurodymas minėtuose dokumentuose.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Tiekėjų kvalifikacijos vertinimas 35
      • 1. Ar perkančioji organizacija privalo tiekėjo prašyti patikslinti kvalifikaciją, kai jis pasiūlyme nepateikė nei vieno kvalifikacijos dokumento?

        Atsakymas. Taip. Perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją ir prašyti pateikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

        Atsakyta 2016-10-21

        .

         

        Atnaujinta: 2016 10 21

      • 2. Ar gali tiekėjas remtis subtiekėjo pajėgumais, siekdamas atitikti vidutinio metinio grynojo pelno per pastaruosius 3 finansinius metus kriterijų?

        Atsakymas. Negali. Tiekėjas galėtų remtis kito ūkio subjekto pajėgumais, jei galėtų realiai naudotis jo turimais ištekliais sutarties vykdymo metu. Tuo tarpu tiekėjas negali naudotis kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti (pavyzdžiui, apyvartos, pelno rodikliai).

         

        Atsakyta. 2016 08 17

        Atnaujinta: 2016 08 17

      • 3. Kokį maksimalų terminą gali nustatyti perkančioji organizacija tiekėjų pateiktiems dokumentams patikslinti?

        Atsakymas. Maksimalus terminas tiekėjų pateiktiems dokumentams tikslinti teisės aktuose nenustatytas. Perkančioji organizacija turėtų vadovautis savo nuožiūra, atsižvelgdama į tai, kokių, kiek dokumentų prašoma, kiek gali užtrukti juos gauti ar parengti, į pirkimo objekto sudėtingumą.

         

        Atsakyta. 2016 08 17

        Atnaujinta: 2016 08 17

      • 4. Perkančioji organizacija siekdama įsitikinti tiekėjų ekonominės ir finansinės būklės pajėgumais nustato reikalavimą dėl tiekėjo vidutinių metinių veiklos pajamų per pastaruosius 3 finansinius metus. Tiekėjas pirkime dalyvauja jungtinės veiklos pagrindu. Ar atitikti šį kvalifikacinį reikalavimą turi kiekvienas ūkio subjektas, veikiantis jungtinės veiklos pagrindu?

        Atsakymas. Ne. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  6.969 straipsnio 1 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata apibrėžiama, kaip sutartimi dviejų ar daugiau asmenų (partnerių), kurie kooperuoja savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigojimas veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai pasiekti. Atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties sampratą, Tarnybos nuomone, atitiktis nustatytam reikalavimui turi būti sumuojama. Pavyzdžiui perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjo vidutinė metinės veiklos pajamos būtų ne mažesnės nei 300 000 Eur, todėl atitinkant nustatytą reikalavimą, jungtinės veikos partnerių pajamos galėtų būti sumuojamos 100 000 Eur + 200 000 Eur ir pan.

        Atsakyta 2016-07-12

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 5. Kokie kvalifikacijos reikalavimai nuo 2016-01-01 yra privalomi vykdant tarptautinius, supaprastintus, supaprastintus mažos vertės pirkimus?

        Tarptautinių pirkimų atvejai

        Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose visais atvejais privalo nustatyti, kad tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas, jeigu yra Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatyti pagrindai:

        1) fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

        2) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų (Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

        3) fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą (Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

        Supaprastintų (išskyrus mažos vertės) pirkimų atvejai

        Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse (toliau – Taisyklės) gali nustatyti atvejus, kuriais tiekėjų kvalifikacija netikrinama.

        Kai Taisyklėse nustatytais atvejais supaprastintame pirkime nėra tikrinama tiekėjų kvalifikacija, nė vienas kvalifikacinis reikalavimas nėra privalomas.

        Kai vadovaujantis Taisyklių nuostatomis supaprastintame pirkime yra tikrinama tiekėjų kvalifikacija (keliamas bent vienas kvalifikacinis reikalavimas), visais atvejais yra privaloma nustatyti, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu yra Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatyti pagrindai:

        1) fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

        2) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų (Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

        3) fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą (Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

        Mažos vertės pirkimų atvejai

        Mažos vertės pirkimų atveju neprivaloma patikrinti Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

        Pavyzdžiui, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, pirkimo dokumentuose nėra privaloma nustatyti reikalavimo, kad tiekėjas būtų atsiskaitęs su valstybės biudžetu ir kt.

        Atsakyta 2015 12 31

        Atnaujinta: 2015 12 31

      • 6. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, jog perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų. Ar įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai sumuojami?

        Taip, sumuojami. Pavyzdžiui, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai siekia 26 EUR, o įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai 25 EUR. Kadangi bendra įsiskolinimų suma viršija 50 EUR, tiekėjo pasiūlymas atmetamas.

        Atnaujinta: 2016 01 22

      • 7. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga draudžianti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiekėjui, kurio dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą. Jei toks dalyvis, kuris turi balsų daugumą, yra juridinis asmuo arba jei paprastosios balsų daugumos (t.y. 50 proc. + 1 balsas) neturi nei vienas akcininkas, kokią informaciją, apie savo akcininkus tiekėjas turėtų pateikti?

        Tiekėjas teikdamas pasiūlymą turėtų pats patvirtinti, jog balsų daugumą turintis dalyvis, yra juridinis asmuo arba kad paprastosios balsų daugumos neturi nei vienas akcininkas. Turėtų būti laikoma, jog tiekėjai, teikdami duomenis veikė sąžiningai ir pateikė realius bei teisingus duomenis, ir nereikalauti iš tiekėjų kokių nors papildomų dokumentų ar įrodymų. Tačiau, jei perkančioji organizacija įvertina pateiktus duomenis ir suabejoja dėl duomenų teisingumo gali pati kreiptis į kompetentingas institucijas, prašydama iš jų informacijos apie tiekėją (Įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 8. Kaip turėtų būti taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga draudžianti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiekėjui, kurio dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą?

        Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata taikoma  juridinio asmens dalyviui, kuris yra fizinis asmuo ir turi paprastą balsų daugumą (50 proc. + 1 balsas). Ši nuostata taikoma tik fiziniam asmeniui, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnis už nusikalstamą bankrotą numato laisvės atėmimo bausmę, t. y. sankcijos pobūdis lemia, kad ji gali būti pritaikyta tik fiziniam asmeniui. Jeigu nei vienas juridinio asmens dalyvis neturi tokios balsų daugumos arba toks dalyvis yra juridinis asmuo, minėta paraiškos ar pasiūlymo atmetimo sąlyga netaikoma.

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 9. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Ar perkančioji organizacija, vadovaudamasi minėta pirkimo dokumentų sąlyga, turėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad tiekėjas, vykdydamas profesinę veiklą, yra padaręs bet kokį profesinį pažeidimą?

        Atsakymas. Ne. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.

        Atsakyta 2011-09-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas. Ar žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir leidėjai pažeidę Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą ir panašiai, būtų laikomi padarę rimtą profesinį pažeidimą kaip jis apibrėžtas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte?

        Atsakymas. Viešosios informacijos rengėjas ir leidėjas būtų laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą (kaip jis apibrėžtas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte) tuo atveju, jeigu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, remiantis Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 71 str., viešosios informacijos rengėją būtų priskyrusi profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

        Atsakyta 2011-10-12

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Perkančioji organizacija, norėdama įsitikinti tiekėjų techniniu ir profesiniu pajėgumu pirkimo dokumentuose nustatė reikalavimą pateikti pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių sąrašus, nurodant prekių bendras sumas, datas ir prekių gavėjus. Ar minėtus sąrašus reikia pateikti įskaičiuojant tuos metus, kuriais vykdomas pirkimas?

        Atsakymas. Taip. Šiuo atveju tiekėjas turi pateikti patiektų prekių sąrašus per paskutinius tris metus, kurie skaičiuojami iki pasiūlymų pateikimo termino dienos. Pavyzdžiui, jeigu viešasis pirkimas vykdomas 2011 m. spalio mėn., tokiu atveju patiektų prekių sąrašus tiekėjas turi pateikti įskaičiuojant 2011 m., t.y. patiektų prekių sąrašai pateikiami už 2008 (nuo spalio 1 d.) – 2011 m. (iki einamųjų metų rugsėjo 30 d.), o jeigu tiekėjas įregistruotas arba veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, tokiu atveju nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios.
        Rekomenduojame perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius mėnesius, už kuriuos tiekėjas turėtų pateikti patiektų prekių sąrašus.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Tiekėjas, siekdamas įrodyti, kad yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą pažymą, kurioje aiškiai pažymėta, kad tiekėjas yra skolingas daugiau kaip 50 eurų. Perkančioji organizacija, patikrinusi Valstybinio socialinio draudimo įstaigos duomenis nustatė, kad tiekėjas nėra skolingas. Ar tokiu atveju privalo perkančioji organizacija prašyti tiekėjo patikslinti duomenis apie kvalifikaciją?

        Atsakymas. Neprivalo. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją prašyti tiekėjo papildyti ar paaiškinti duomenis apie kvalifikaciją, jeigu tiekėjas pateikė neišsamius ar netikslius duomenis apie savo kvalifikaciją. Jeigu tiekėjo pateiktoje pažymoje yra aiškiai pažymėta, kad jis yra skolingas daugiau nei 50 eurų, (vadinasi, neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacijos reikalavimų), tokiu atveju, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi, jo pasiūlymas turėtų būti atmestas.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 12 31

      • 13. Perkančiajai organizacijai svarbu, kad tiekėjas nebūtų padaręs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimo. Ar gali perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kelti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą ir nustatyti, kad tiekėjo pasiūlymas bus atmetamas, jeigu jis yra padaręs tik darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimą, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai?

        Atsakymas. Ne. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Perkančioji organizacija nustato tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, todėl „profesinio pažeidimo“ sąvoka nesiaurinama, t.y. „profesinis pažeidimas“ įvardijamas pilnai - taip, kaip nurodyta Viešųjų pirkimų įstatyme.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 14. Ar privalo perkančioji organizacija kelti subrangovams kvalifikacijos reikalavimus?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymas neįpareigoja perkančiosios organizacijos kelti subrangovams kvalifikacijos reikalavimų. Todėl perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pasirinkti, kelti subrangovams kvalifikacijos reikalavimus ar ne. Jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose prašo nurodyti subrangovus, rekomenduojama, atsižvelgiant į subrangos mąstą, atitinkamai nurodyti kvalifikacijos reikalavimus, kurie jiems bus taikomi bei prašyti pateikti šiuos reikalavimus įrodančius atitinkamus dokumentus (Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (Žin., 2003, 103-4623; 2012, Nr. 1S-196) 23 punktas).

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 15. Ar gali tiekėjas, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, tikslindamas duomenis apie savo kvalifikaciją, nurodyti naują subrangovą, kurio nebuvo nurodęs pasiūlyme?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje, kuri taikoma tarptautinių viešųjų pirkimų atveju, nustatyta, kad tiekėjas savo pasiūlymą gali pakeisti tik iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose turėtų būti elgiamasi analogiškai. Todėl, jeigu tiekėjas savo pasiūlyme nenurodė, kad sutarties vykdymo metu jis pasitelks subrangovą ir nepateikė reikalaujamos informacijos apie jį, tokiu atveju, suėjus pasiūlymų pateikimo terminui, tiekėjas negalės tikslindamas duomenis apie savo kvalifikaciją nurodyti naują subrangovą, kurio nebuvo nurodęs teikiant pasiūlymą.

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, jeigu pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui (bet dar nesudarius viešojo pirkimo pardavimo sutarties) paaiškėjo, jog viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas tik po pasiūlymų pateikimo termino yra pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir jam paskirta ekonominė sankcija, o nuo sprendimo paskirti tokią sankciją įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnyje numatytos sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, pirkimo dokumentuose nustatomos, siekiant valstybės lėšas naudoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartis su patikimais ir sąžiningais tiekėjais. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, tai, kad aplinkybė, dėl kurios draudžiamas ir ribojamas tiekėjo dalyvavimas viešajame pirkime, atsirado po pasiūlymų pateikimo termino, fakto, jog tiekėjas yra nepatikimas, nekeičia. Atsižvelgiant į tai bei viešųjų pirkimų tikslą (vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas), Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, paaiškėjus, jog viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas po pasiūlymų pateikimo termino yra pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir jam paskirta ekonominė sankcija, o nuo sprendimo tokią sankciją įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai, tokio tiekėjo pasiūlymas turėtų būti atmestas. Priešingu atveju perkančioji organizacija galimai sudarytų viešojo pirkimo sutartį su nesąžiningu ūkio subjektu bei būtų neužtikrintas viešųjų pirkimų tikslo pasiekimas. Tiekėjams padarius minėtus pažeidimus gali būti apsunkinamas arba tapti neįmanomas viešojo pirkimo sutarties tinkamas vykdymas, kadangi už minėtą pažeidimą tiekėjui skiriama tam tikro dydžio ekonominė sankcija.

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 17. Kokius tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išduota pažyma dėl tiekėjo įrašymo į oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus?

        Atsakymas. Vadovaujantis nuo 2012 m. balandžio 29 d. įsigaliojusiais Tiekėjų įrašymo į oficialius tiekėjų sąrašus taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1S-80, pakeitimais (Žin., 2006, Nr. 140-5383; 2012, Nr.50-2519) Viešųjų pirkimų tarnybos išduota pažyma dėl tiekėjo įrašymo į oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus patvirtina teisę verstis deklaruojamomis ūkinėmis veiklomis.

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 18. Ar gali perkančioji organizacija priimti tiekėjo pavėluotai pateiktus kvalifikacijos patikslinimus ar pasiūlymo paaiškinimus?

        Atsakymas. Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi, perkančioji organizacija neturi priimti tiekėjo pavėluotai pateiktų kvalifikacijos patikslinimų ar pasiūlymo paaiškinimų. Jeigu tiekėjas nespėja iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino pateikti kvalifikacijos patikslinimus ar pasiūlymo paaiškinimus, jis turėtų prašyti perkančiosios organizacijos nustatytus terminus pratęsti.

        Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė dėl konkrečios situacijos šiuo klausimu yra paskelbta 2013-06-05 VPT tinklapio skiltyje Geroji praktika > VPT pataria

        Atsakyta 2012-06-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 19. Kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, jeigu vertinant tiekėjų pasiūlymus sužino, kad pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikacija pasiūlymų pateikimo dieną (tai yra, perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymo pateikimo termino paskutinę dieną) tapo nebeatitinkančia pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams (pavyzdžiui, tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu (yra skolingas daugiau nei 50 eurų)), nors pasiūlyme pateikti dokumentai liudijo, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus?

        Atsakymas. Kilus abejonių dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties viešojo pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, perkančioji organizacija turėtų paprašyti tiekėją duomenis apie kvalifikaciją patikslinti arba pati galimomis teisėtomis priemonėmis juos patikrinti ir, jeigu tiekėjo kvalifikacija iš tikrųjų pasiūlymų pateikimo termino paskutinę dieną (tai yra, perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymo pateikimo termino paskutinę dieną) tapo neatitinkančia viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, jo pasiūlymas turėtų būti atmestas, kaip neatitinkantis kvalifikacijos reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad tiekėjo su pasiūlymu pateiktos pažymos išdavimo data atitiko pirkimo dokumentuose nustatytą terminą, ir joje buvo nurodyta, kad tiekėjas tai dienai yra atitinkantis nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

        Pavyzdžiui, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė reikalavimą, kad „Tiekėjas turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Laikoma, kad įsipareigojimai, susiję su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų, mokėjimu, yra įvykdyti, kai tiekėjo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų. Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas dokumentas arba valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotas dokumentas, išduotas ne anksčiau kaip 30 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei dokumentas išduotas anksčiau, tačiau jo galiojimo terminas ilgesnis nei pasiūlymų pateikimo terminas, toks dokumentas jo galiojimo laikotarpiu yra priimtinas. Pateikiama skaitmeninė dokumento kopija.“ Perkančiosios organizacijos nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2015-12-15 9:00 val. Tiekėjas, grįsdamas atitikimą šiam reikalavimui, pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-01 išduotą dokumentą, kuriame patvirtinta, kad pažymos išdavimo dieną, tiekėjas neturi įsiskolinimo daugiau nei už 50 eurų. Jeigu perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, sužino, kad šis tiekėjas 2015-12-15 (tai yra perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymo pateikimo termino paskutinę dieną) yra įsiskolinęs Valstybinei  mokesčių inspekcijai daugiau nei 50 eurų, turėtų tiekėjo prašyti patikslinti duomenis apie kvalifikaciją arba pati teisėtomis priemonėmis juos patikrinti.

        Atsakyta 2012-10-29

        Atnaujinta: 2015 12 31

      • 20. Ar perkančioji organizacija, paprašiusi patikslinti dalyvio neišsamius duomenis apie kvalifikaciją, gali priimti dalyvio kvalifikaciją įrodančius dokumentus, kurie yra išduoti po pasiūlymų pateikimo termino?

        Atsakymas. Gali, tačiau kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino paskutinės dienos (tai yra, iki perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymo pateikimo termino paskutinės dienos) ir tai turėtų būti užfiksuota pačiame dokumente. Pavyzdžiui, tikslindamas duomenis apie tiekėjo įsiskolinimus valstybei, tiekėjas gali pateikti pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, išduotą po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau pažymoje pateikti duomenys turi būti aktualūs pasiūlymų pateikimo termino paskutinę dieną (tai yra, perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymo pateikimo termino paskutinę dieną).

        Pavyzdžiui, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė, kad pasiūlymų pateikimo terminas 2012-10-15 9:00 val. Tiekėjas, tikslindamas duomenis apie kvalifikaciją, gali pateikti dokumentus, išduotus po 2012-10-15, tačiau juose teikiami duomenys turi būti aktualūs 2012-10-15 dienai.

        Atsakyta 2012-10-29

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 21. Jeigu pirkimo dokumentuose nurodomas reikalavimas tiekėjams pasiūlyme nurodyti sutarties vykdymui reikalingus ekspertus ir atitinkamą informaciją apie juos, ar tiekėjas teikdamas pasiūlymą privalo pasiūlyme nurodomus ekspertus būti įdarbinęs (sudaręs darbo sutartį)?

        Atsakymas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais, šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ryšiai jam bus prieinami. Todėl tiekėjas, kuris pasiūlyme nurodo (ketina nurodyti) sutarties vykdymui ketinamus pasitelkti ekspertus, gali, tačiau neprivalo iki teikiant pasiūlymą jų įdarbinti.

        Jeigu tiekėjas ketina sutarties vykdymui kaip ekspertą pasitelkti fizinį asmenį, tačiau neplanuoja jo įdarbinti, tokiu atveju ekspertas (fizinis asmuo) pasiūlyme nurodomas kaip tiekėjo subteikėjas. Tiekėjas, pagrįsdamas atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, pateikia perkančiajai organizacijai konkretaus viešojo pirkimo dokumentuose reikalaujamą informaciją apie ekspertą, taip pat, jeigu perkančioji organizacija reikalauja - sutartį ar preliminariąją sutartį ar ketinimų protokolą dėl sutarties sudarymo su ekspertu laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju. Svarbu, kad susitarimas (pavyzdžiui, preliminarioji sutartis, ketinimų protokolas) būtų sudaryti iki tiekėjui pateikiant pasiūlymą.

        Jeigu tiekėjas pasiūlyme nurodo ekspertą (fizinį asmenį), kurį laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju ketina įdarbinti, tokiu atveju, tiekėjas iki pateikiant pasiūlymą turėtų sudaryti su ketinamu sutarties vykdymo metu pasitelkti ekspertu susitarimą arba ketinimų protokolą arba kitą dokumentą, kuris pagrįstų, kad toks ketinimas buvo iki tiekėjui pateikiant pasiūlymą perkančiajai organizacijai ir kad konkurso laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju ekspertai bus įdarbinti. Šiuos dokumentus tiekėjas pasiūlyme pateikia kartu su konkretaus viešojo pirkimo dokumentuose reikalaujama informacija apie ekspertą.

        Atsakyta 2012-12-14

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 22. Nuo kurio momento Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo ūkio subjektui paskirta ekonominė sankcija, sukelia teisines pasekmes ir ūkio subjektas gali būti laikomas padariusiu profesinį pažeidimą Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto atžvilgiu ir jo paraiška ar pasiūlymas turi būti atmetami?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone tiekėjo paraiška ar pasiūlymas atmetami (kai pirkimo dokumentuose tiekėjų kvalifikacijai keltas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas) tais atvejais, kai tiekėjas Konkurencijos tarybos nutarimu, turinčiu res judicata galią (tai yra privalomi vykdyti bei nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų), yra pripažintas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Tokią galią Konkurencijos tarybos nutarimas įgyja tada, kai: jis per nustatytą terminą nuo jo priėmimo dienos nėra apskundžiamas teismui arba, jei nutarimas apskųstas teismui, kai teismas įsiteisėjusiu sprendimu patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nutarimas yra teisėtas.

        Atsakyta 2013-03-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 23. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą. Ar gali perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatyti už kuriuos konkrečiai, pavyzdžiui, 2011, finansinius metus tiekėjai pateiktų įmonės balansą?

        Atsakymas. Negali. Perkančioji organizacija turi prašyti tiekėjo paskutinių finansinių metų įmonės balanso.
        Pavyzdžiui, jei perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato, kad pasiūlymų pateikimo terminas 2013 m. vasario 5 d. 9 val. 00 min., ji, siekdama įsitikinti, ar tiekėjo kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, turi vertinti tiekėjo, kurio finansiniai ir kalendoriniai metai sutampa, 2012 m. įmonės balansą. Jei tiekėjo balansas dar nėra patvirtintas tiekėjo akcininkų susirinkime ir nėra viešai paskelbtas, perkančioji organizacija turėtų nustatyti, kad tokiu atveju teikiamas tiekėjo vadovo ir buhalterio ar galinčio tvarkyti apskaitą kito asmens pasirašytas paskutinių finansinių metų balansas.

        Atsakyta 2016-01-27

        Atnaujinta: 2017 01 11

      • 24. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirkimo dokumentuose nustatė tiekėjo ekonominės ir finansinės būklės reikalavimą ir nurodė pateikti paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą. Kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, jei tiekėjas pateikė kitą dokumentą, pavyzdžiui, nepaskelbtą paskutinių finansinių metų įmonės balansą, nors pagal šalies, kurioje tiekėjas registruotas, įstatymus yra reikalaujama skelbti balansą?

        Atsakymas. Jei tiekėjas paskutinių finansinių metų paskelbto balanso nepateikė dėl pateisinamų priežasčių (pavyzdžiui, pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra reikalaujama skelbti balansą, bet tiekėjas dar nepaskelbė balanso, kadangi balanso paskelbimo terminas dar nėra pasibaigęs), perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, turėtų spręsti dėl kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka keltą kvalifikacijos reikalavimą, priimtinumo.

        Atsakyta 2014-05-16

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 25. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, pirkimo dokumentuose nustatė pagrindinius darbus, kuriuos turės atlikti pats tiekėjas ir prie kvalifikacijos reikalavimų nurodė reikalavimą turėti pagrindinių darbų vadovą, turintį 3 metų panašių darbų patirties. Ar tiekėjas gali šiuo atveju pasitelkti subrangovą ir kaip pagrindinių darbų vadovą pasiūlyme nurodyti ne savo darbuotoją?

        Atsakymas. Negali, išskyrus atvejį, kai tiekėjas pasiūlyme nurodo, kad asmenį sutarties vykdymui įdarbins. Kadangi pagrindinius darbus turi atlikti pats tiekėjas, jiems vadovauti gali taip pat tik tiekėjo darbuotojas.

        Atsakyta 2014-08-26

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 26. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse gali nusistatyti atvejus, kuriais tiekėjų kvalifikacija netikrinama pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Ar perkančioji organizacija supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse gali nusistatyti atvejus, kuriais tiekėjų kvalifikacijos netikrins pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių reikalavimus, tačiau tikrins pagal savo pačios nustatytus kriterijus, tvarką ir panašiai?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse gali nusistatyti atvejus, kuriais tiekėjų kvalifikacijos netikrins pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių reikalavimus, tačiau negali nustatyti, kad tikrins tiekėjų kvalifikaciją pagal savo pačios nustatytus kriterijus, tvarką ir panašiai.

        Atsakyta 2014-11-24

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 27. Ar visais supaprastintų pirkimų atvejais privalo būti tikrinama tiekėjų kvalifikacija?

        Atsakymas. Ne. Perkančioji organizacija savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse gali nustatyti atvejus, kuriais tiekėjų kvalifikacija netikrinama (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis), tačiau, jei atvejų, kada tiekėjų kvalifikacija netikrinama, perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nėra nurodyta, tiekėjų kvalifikacija, vykdant supaprastintą viešąjį pirkimą, privalo būti tikrinama visais atvejais.

        Atsakyta 2014-11-24

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 28. Kaip perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacijos reikalavimą turėti įvykdytų panašių sutarčių (sutarčių, kurios dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios į perkamo objekto), galėtų nurodyti sutarčių vertę, kai tiekėjų pasiūlymus ketina vertinti pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir siekdama išvengti, kad atplėšus pirmą voką būtų sužinomos tiekėjų siūlomos kainos, kvalifikacijos reikalavime dėl įvykdytų panašių sutarčių (sutarčių, kurios dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios į perkamo objekto) turėjimo, galėtų sutarčių vertę nurodyti absoliučiu dydžiu, pavyzdžiui, tiekėjas turi turėti įvykdytų panašių sutarčių už nemažiau kaip 10 000 Eur.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 29. Kaip turėtų būti praktikoje taikomas Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas (redakcija nuo 2014-01-01): daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jeigu reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jeigu ši informacija turima. Mažiausia reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomo pirkimo vertę. Jeigu pirkimo objektas skaidomas į dalis, šio punkto reikalavimas dėl mažiausios reikalaujamos metinės tiekėjo veiklos pajamų sumos taikomas kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai? Ar perkančioji organizacija keldama reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, gali reikalauti tik du kartus nei numatomo pirkimo vertė didesnę pajamų sumą?

        Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad minimali reikalaujama ūkio subjektų metinė pajamų suma negali daugiau kaip 2 kartus viršyti numatomą pirkimo vertę. Šia nuostata siekiama išvengti pernelyg griežtų reikalavimų tiekėjams dėl ekonominio ir finansinio pajėgumo, kurie galėtų būti kliūtis smulkioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pavyzdžiui, jeigu numatoma pirkimo vertė - 30 000 tūkst. Eur, tai perkančioji organizacija gali nustatyti, kad pirkime gali dalyvauti tiekėjai, kurių veiklos pajamos 60 000 tūkst. Eur ir daugiau (ji taip pat gali nustatyti, pavyzdžiui, „15 000 tūkst. Eur ir daugiau“, „30 000 tūkst. Eur ir daugiau“, bet negali nustatyti „70 000 tūkst. Eur ir daugiau“).

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 30. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui per paskutinius 3 metus būti įvykdžius bent 1 panašią pirkimo sutartį (pirkimo sutartį, kurios dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios į perkamo objekto) ir nurodė, kad 1 įvykdytos sutarties vertė turi būti ne mažesnė nei 6 000 Eur. Tiekėjas, siekdamas įrodyti, kad atitinka keliamą kvalifikacijos reikalavimą, pateikė duomenis apie 2 įvykdytas panašias pirkimo sutartis, kurių vienos vertė 3 000 Eur, o kitos 4 000 Eur, t. y. įvykdytų panašių pirkimo sutarčių bendra vertė yra 7 000 Eur. Ar perkančioji organizacija gali priimti sprendimą, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka perkančiosios organizacijos keliamą reikalavimą?

        Atsakymas. Negali. Jei perkančioji organizacija, atsižvelgusi į pirkimo objekto specifiką ir apimtį, mano, kad tiekėjas kvalifikacijos reikalavimo atitikties įrodymui gali pateikti ir 1 sutartį, kurios vertė būtų ne mažesnė nei 6 000 Eur, ir kelias sutartis, kurių bendra vertė būtų ne mažesnė nei 6 000 Eur, ji turėtų pirkimo dokumentuose kelti kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus turi būtų įvykdęs panašią (panašių) pirkimo sutartį (sutarčių) už 6 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo dokumentai po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos negali būti keičiami.

        Atsakyta 2015-01-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 31. Tiekėjas teikdamas pasiūlymą, jame nurodė, kad sutarties vykdymui pasitelks subteikėją, tačiau nenurodė pirkimo dokumentuose reikalauto eksperto ir informacijos apie jį. Ar gali tiekėjas, kai perkančioji organizacija paprašo patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, nurodyti ne pasiūlymą pateikusio tiekėjo ekspertą, o pasiūlyme nurodyto subteikėjo turimą darbuotoją?

        Atsakymas. Jeigu tiekėjo pasiūlyme buvo nurodytas subteikėjas, tuomet tiekėjas, tikslindamas duomenis apie kvalifikaciją, gali nurodyti šio subteikėjo turimą darbuotoją.
        Tokiu atveju svarbu, kad perkančiajai organizacijai būtų pateikti įrodymai, jog tiekėjo kvalifikacija įgyta iki pateikiant pasiūlymą, t. y., ekspertas subteikėjo įmonėje buvo įdarbintas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
        Pavyzdžiui, perkančioji organizacija perka mokymų organizavimo ir seminarų skaitymo paslaugas. Pirkimo dokumentuose reikalaujama nurodyti lektorių ir jo patirtį patvirtinančius dokumentus. Tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad mokymus organizuos jis pats, o seminarus skaitys jo pasitelktas subteikėjas (juridinis asmuo), tačiau pasiūlyme nenurodė lektoriaus.
        Šiuo atveju tiekėjas, tikslindamas duomenis apie kvalifikaciją, gali nurodyti pasiūlyme nurodyto subteikėjo darbuotoją bei pagrįsti, kad subteikėjas jį įdarbino iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

        Atsakyta 2015-02-18

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 32. Tiekėjas savo pasiūlyme nenurodė pirkimo dokumentuose reikalauto eksperto ir atitinkamos informacijos apie jį. Ar tikslinant kvalifikaciją tiekėjas gali nurodyti ekspertą, kurį laimėjimo atveju planuoja įdarbinti?

        Atsakymas. Negali. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-3-475/2014) teikiamu išaiškinimu, tiekėjas asmenį, kurį laimėjimo atveju ketina įdarbinti, privalo išviešinti teikiant pasiūlymą. Kitu atveju remtis šio asmens kvalifikacija tikslinant kvalifikacinius duomenis negalės.

        Atsakyta 2015-02-18

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 33. Ar perkančioji organizacija, norėdama įsitikinti tiekėjų techniniu ir profesiniu pajėgumu (VPĮ 36 straipsnis), pirkimo dokumentuose gali reikalauti tiekėjų pateikti duomenis tik apie įvykdytą sutartį, ar gali reikalauti ir tebevykdomos sutarties?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija reikalavimus dėl tiekėjų techninio ir profesinio pajėgumo nustato atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį.
        Kai perkančioji organizacija ketina sudaryti sutartį dėl galutinio produkto sukūrimo, ji pirkimo dokumentuose gali nustatyti kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui per paskutinius 3 metus būti įvykdžius bent 1 panašią pirkimo sutartį (pirkimo sutartį, kurios dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios į perkamo objekto) ir nurodyti jos vertę.
        Kai perkančioji organizacija ketina sudaryti sutartį dėl tęstinio pobūdžio paslaugų (pavyzdžiui, atliekų išvežimas, valymo paslaugos) ir panašiai, ji pirkimo dokumentuose gali nustatyti kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui per paskutinius 3 metus būti įvykdžius bent 1 panašią pirkimo sutartį (pirkimo sutartį, kurios dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios į perkamo objekto) ir nurodyti jos vertę, o jei sutartis neterminuota arba dar nėra užbaigta – tuomet per pastaruosius 3 metus būti įvykdžius jos dalį, kurios vertė ne mažesnė nei nurodyta pirkimo dokumentuose.
        Pavyzdžiui, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuos keldama kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus turi būtų įvykdęs ir (ar) vykdytų valymo paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 20 000 Eur kartu pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą valymo paslaugų sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis per paskutinius 3 metus yra ne mažesnė nei 20 000 Eur.

        Atsakyta 2015-02-18

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 34. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją. Atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama tik iš tiekėjo, kuris gali būti pripažintas laimėjusiu. Jei tiekėjo pasiūlyta kaina yra neįprastai mažai, ar pirmiausia reikėtų prašyti pateikti mažos kainos pagrindimą ar kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus?

        Atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu (po vokų atplėšimo procedūros, įvertinus pasiūlymus). Pirmiausia perkančioji organizacija turėtų įvertinti ar tiekėjo siūloma kaina nėra neįprastai maža, jei neįprastai maža - paprašyti tiekėjo ją pagrįsti. Priėmus sprendimą, jog mažos kainos pagrindimas tinkamas ir pakankamas, prašyti (jei tiekėjas atitinka kitus pirkimo dokumentų reikalavimus ir jo pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu) tiekėjo pateikti dokumentus patvirtinančius atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 35. Ar galima atvejus, kai vykdant supaprastintus pirkimus gali būti netikrinama kvalifikacija, apibūdinti konkrečia verte, pavyzdžiui nustatant, kad tiekėjų kvalifikacija galės būti netikrinama tais atvejais, kai numatomo pirkimo vertė yra ne didesnė nei 15 000 eurų.

        Galima. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perkančioji organizacija gali numatyti atvejus, kai atliekant supaprastintus pirkimus tiekėjų kvalifikacija gali būti netikrinama pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tokie atvejai galėtų būti apibrėžiami verte, pavyzdžiui, nurodant, kad tiekėjų kvalifikacija gali būti netikrinama mažos vertės pirkimų atveju arba tais atvejais, kai numatomo pirkimo vertė yra ne didesnė nei pavyzdžiui, 15 000 eurų.

        Atsakyta 2015-07-22

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • VPĮ išimtys 6
      • 1. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta išimtis, kai įstatymo reikalavimai netaikomi ir į reguliavimo sritį nepatenka paskolų, susijusių ar nesusijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, pirkimai. Ar ši įstatymo išimtis taikytina visų rūšių paskolų pirkimams?

        Taip, įstatymo išimtis taikoma visų rūšių paskolų pirkimams. Atkreipiame dėmesį, kad paskolos turėtų būti traktuojamos kaip įvairių rūšių kreditai, tačiau į šią išimtį nepatektų lizingas, nuoma ar pirkimas išsimokėtinai – tai jau būtų laikoma prekių pirkimu.

        Atnaujinta: 2015 09 23

      • 2. Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-25 nutarimo Nr. 841 „Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos taikomos tik esamiems pastatams, ar ir būsimiems, t. y, tiems, kurie pirkimo metu dar nėra pastatyti?

        Tik esamiems pastatams. Nutarimas parengtas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata. Šiame punkte nustatyta išimtis netaikyti Įstatymo procedūrų esamiems pastatams pirkti ar nuomoti. Siekiant nuomotis planuojamus pastatyti pastatus (patalpas), turi būti atliekamas viešasis pirkimas vadovaujantis Įstatymu.

        Atsakyta 2009-05-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Valstybės žiniose 2011 m. spalio 13 d. buvo paskelbtas 2011 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7, 8, 10, 22, 24, 25, 56, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 81, 82 straipsniais Įstatymas Nr. XI-1605, kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytas pirkimas gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. To paties įstatymo 9 straipsnyje taip pat numatyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnis papildomas 5 dalimi, kurioje numatyta, kad pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo. Nuo kada perkančioji organizacija turi kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu (išskyrus numatytus atvejus) arba vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtimi netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų privalės nuo 2012 m. sausio 1 d.

        Atsakyta 2011-11-28

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Perkančioji organizacija ketina pirkimą atlikti vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtimi. Ar gali perkančioji organizacija tokį pirkimą pradėti be Viešųjų pirkimų Tarnybos sutikimo?

        Atsakymas. Ne. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viešasis pirkimas Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

        Atsakyta 2011-12-27

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Jei rinkoje yra veikiantis tik vienas tiekėjas, kuris gali suteikti reikalingas paslaugas, ar perkančioji organizacija gali taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkto išimtį?

        Atsakymas. Norint vykdyti pirkimą taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punktą, turi būti tenkinamos dvi būtinosios sąlygos (taikomos kartu): 1) paslaugos turi būti perkamos iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų asociacijos ir 2) perkančioji organizacija, iš kurios bus perkamos paslaugos, tokioms paslaugoms teikti privalo turėti išimtinę teisę, suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, t.y. nacionalinis teisės aktas, kuriuo perkančiosios organizacijos statusą turinčiam ūkio subjektui suteikiama išimtinė teisė, apribojanti kitų ūkio subjektų veiklos laisvę, negali būti prieštaraujantis Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatoms. Tai, kad tiekėjas yra vienintelis rinkoje, kuris gali teikti perkančiajai organizacijai reikalingas paslaugas, nėra pakankama sąlyga, kad pirkimas galėtų būti atliekamas remiantis Viešųjų pirkimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkto išimtimi.
        Jeigu vienintelis rinkoje veikiantis tiekėjas neatitinka dvejų aukščiau minėtų sąlygų, tokiu atveju perkančioji organizacija vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis turėtų vykdyti viešojo pirkimo procedūras.

        Atsakyta 2014-05-19

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi 2014 metų pabaigoje į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo sudaryti vidaus sandorį. Grįsdama atitikimą reikalavimui dėl jos kontroliuojamo subjekto pardavimo pajamų, duomenis teikė už 2013 metus. Ar perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, galėtų vidaus sandorį sudaryti 2015 metais?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą 2014 metais, galėtų vidaus sandorį sudaryti 2015 metais, tačiau tokiu atveju perkančiajai organizacijai tenka pareiga užtikrinti ir įsitinkinti prieš sudarant vidaus sandorį, kad jos kontroliuojamas subjektas ir 2014 metais ne mažiau kaip 80 procentų pardavimo pajamų gavo iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.
        Vidaus sandorio vykdymo metu perkančioji organizacija turi užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies sąlygų laikymąsi, t.y., kad subjektas, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ne mažiau kaip 80 procentų pardavimo pajamų gautų iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

        Atsakyta 2014-12-12

        Atnaujinta: 2015 09 07

  • Tiekėjams 47
    • Elektroninis parašas 5
      • 1. Kaip perkančiajai organizacijai nustatyti CVP IS sukurtame elektroniniame pirkime, kad tiekėjų teikiami pasiūlymai būtų pasirašyti saugiu elektroniniu parašu?

        CVP IS sukurto pirkimo lange ties klausimu „Reikalauti, kad teikiamas pasiūlymas būtų pasirašytas skaitmeniniu parašu“ turi būti nustatyta „XadES“.

        Atsakyta 2009-11-24

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė reikalavimą, jog CVP IS priemonėmis teikiamas pasiūlymas būtų pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Ar tokiu atveju tiekėjas saugiu el. parašu turi pasirašyti kiekvieną dokumentą, ar visą CVP IS priemonėmis siunčiamą pasiūlymą?

        Jeigu perkančioji organizacija nenustatė papildomų reikalavimų, kad pasiūlymą teikiant CVP IS priemonėmis kiekvienas dokumentas privalo būti pasirašytas saugiu el. parašu, tuomet tiekėjui pakanka saugiu el. parašu pasirašyti visą siunčiamą pasiūlymą.

        Atsakyta 2009-11-24

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Ar perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad CVP IS priemonėmis teikiamas pasiūlymas būtų pasirašytas saugiu elektroniniu parašu?

        Taip, privalo (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 5 d. 2 p.).

        Šie reikalavimai gali būti netaikomi tik atliekant mažos vertės pirkimus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytus supaprastintus pirkimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 1 d.).

        Atsakyta 2012-12-03

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Kur galima tiekėjui gauti kvalifikuotą sertifikatą elektroniniam parašui?

        Atsakymas. Kvalifikuotą sertifikatą elektroniniam parašui Jūs galite gauti iš bet kurios ES valstybės narės įstaigos, kuri yra sertifikuota teikti kvalifikuotų sertifikatų išdavimo paslaugas. Informaciją apie Lietuvoje esančius tokių paslaugų tiekėjus galite gauti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje adresu:
        http://www.rrt.lt/lt/verslui/elektroninis-parasas/paslaugu_teikejai.html

        Atsakyta 2014-12-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Ar gali tiekėjas CVP IS priemonėmis pateikti pasiūlymą naudodamas mobilųjį elektroninį parašą?

        Atsakymas. Informuojame, kad CVP IS nepalaiko mobilaus el. parašo. Jeigu reikalaujama, kad pasiūlymas būtų pasirašytas saugiu el. parašu, tiekėjas, naudodamas mobilųjį el. parašą, negalės jo pateikti.

        Atsakyta 2014-12-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Nepatikimų tiekėjų sąrašas 1
    • Pasiūlymų šifravimas 1
    • Tiekėjų užduoti klausimai dėl CVP IS 19
      • 1. Ar pasiūlymus elektroniniam pirkimui gali teikti tik CVP IS registruoti tiekėjai?

        Taip, elektroninėmis priemonėmis pasiūlymus gali teikti tiktai tiekėjai registruoti CVP IS pasiekiamoje adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/. Registracija CVP IS yra nemokama.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Ar gali tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos keisti elektroninėmis priemonėmis pateiktą pasiūlymą?

        Taip gali. CVP IS priemonėmis pateiktą pasiūlymą tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos gali atsiimti, jį pakeisti ir teikti iš naujo, o perkančioji organizacija vokų atplėšimo procedūros metu susipažins su paskutiniu tiekėjo pateiktu variantu. Mokomąją medžiagą rasite čia.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Ar dalyvavimas elektroniniuose pirkimuose yra mokamas?

        Registracija CVP IS ir jos naudojimas dalyvaujant elektroniniuose viešuosiuose pirkimuose yra nemokamas. Kvalifikuoto skaitmeninio sertifikato suformavimo ir išdavimo paslaugos dažniausia teikiamos privačių įmonių bei yra mokamos.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Parengiau pasiūlymą, tačiau neaktyvus pasiūlymo pateikimo mygtukas, nors pasiūlymų pateikimo terminas dar nesibaigė. Ką daryti?

        Reikia uždėti varnelę, kad organizacijos CVP IS naudotojui, teikiančiam pasiūlymą, galima pasirašyti organizacijos vardus:

        1. organizacijos CVP IS naudotojas, turintis administratoriaus teises prisijungia prie CVP IS;

        2. viršutiniame meniu „Navigacija“ rinkitės „Naudotojų profiliai“;

        3. atsiradusiame „Naudotojų sąraše“ spauskite ant reikiamo naudotojo pavadinimo aktyvios nuorodos ;

        4. „Informacijos apie naudotoją lange“ spauskite „Naudotojo profilis“;

        5. „Naudotojo nustatymuose“ uždėkite varnelę langelyje ties „Naudotojui leidžiama pasirašyti organizacijos vardu“.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Ar perkančioji organizacija mato visus tiekėjus, ar tik registruotus CVP IS, kuomet neskelbiamo pirkimo metu vykdo tiekėjų paiešką?

        Tik tuos tiekėjus, kurie užsiregistravę CVP IS.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Jeigu tiekėjas buvo registruotas CVPP, ar jo registracija automatiškai persikėlė į CVP IS?

        Ne, nepersikelia. Tiekėjas turi registruotis CVP IS.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Kaip parengti ir pateikti pasiūlymą CVP IS priemonėmis?
      • 8. Tiekėjas iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pakeitė CVP IS priemonėmis pateiktą pasiūlymą. Ar perkančioji organizacija matys visus pasiūlymų variantus?

        Perkančioji organizacija matys tik paskutinį pateiktą pasiūlymą.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Ar tiekėjas CVP IS priemonėmis matys kitus tiekėjus po vokų atplėšimo procedūros?

        Ne.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. CVP IS skelbimų sąraše pasirinktame skelbime paspaudžiau aktyvią pirkimo pavadinimo nuorodą. Matau pirkimo dokumentų piktogramą, tačiau jų neįmanoma atsisiųsti. Kodėl?

        Perkančioji organizacija nustatė, kad su pirkimo dokumentais galėtų susipažinti tik prie pirkimo prisijungę tiekėjai. Turite paspausti funkciją „Priimti kvietimą“, tuomet galėsite atsisiųsti visus pirkimo dokumentus.

        Atsakyta 2009-08-04

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Kokią informaciją registruojantis CVP IS fiziniam asmeniui kaip tiekėjui įrašyti langeliuose „Organizacijos pavadinimas“ ir „Juridinio asmens kodas“?

        Fizinis asmuo kaip tiekėjas pildydamas registracijos CVP IS prašymą, langelyje „Organizacijos pavadinimas“ rašo savo vardą ir pavardę, o langelyje „Juridinio asmens kodas“ rašo „nėra numerio“ arba deda brūkšnį.

        Atsakyta 2009-09-02

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 12. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė reikalavimą, jog CVP IS priemonėmis teikiamas pasiūlymas būtų pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Ar tokiu atveju tiekėjas saugiu el. parašu turi pasirašyti kiekvieną dokumentą, ar visą CVP IS priemonėmis siunčiamą pasiūlymą?

        Jeigu perkančioji organizacija nenustatė papildomų reikalavimų, kad pasiūlymą teikiant CVP IS priemonėmis kiekvienas dokumentas privalo būti pasirašytas saugiu el. parašu, tuomet tiekėjui pakanka saugiu el. parašu pasirašyti visą siunčiamą pasiūlymą.

        Atsakyta 2009-09-21

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 13. Kaip CVP IS priemonėmis teikiamą pasiūlymą pasirašyti saugiu elektroniniu parašu?
      • 14. Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis vykdo mažos vertės pirkimą. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad perkančioji organizacija nereikalauja teikiamo pasiūlymo pasirašyti elektroniniu parašu, tačiau, tiekėjams teikiant pasiūlymą, CVP IS reikalauja, kad tiekėjas pasiūlymą pasirašytu elektroniniu parašu. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis perkančioji organizacija ir tiekėjas?

        Atsakymas. Tiekėjas turėtų prašyti perkančiąją organizaciją paaiškinti pirkimo sąlygas, nes jų reikalavimai dėl elektroninio parašo ir CVP IS nustatymai pirkime skiriasi. Jei perkančioji organizacija mažos vertės pirkime elektroninio parašo nereikalauja, ji privalo suvienodinti pirkimo sąlygų reikalavimus ir CVP IS nustatymus:

        • CVP IS sukurto pirkimo „Darbų sąrašo“ apačioje spaudžia „Redaguoti“;
        • Pirkimo lango eilutėje „Reikalauti, kad teikiamas pasiūlymas būtų pasirašytas saugiu elektroniniu parašu“ pasirenka „Nėra parašo“ ir pirkimo lango apačioje paspaudžia „Išsaugoti“.

        Atsakyta 2011-10-14

        Atnaujinta: 2015 09 07

      • 15. Norime peržiūrėti techninės specifikacijos dokumentus www.cvpp.lt internetinėje svetainėje, tačiau negalime priimti kvietimo ir peržiūrėti prisegtų dokumentų, nes matomas sistemos klaidos pranešimas. Gal žinote kodėl?

        Po centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos atnaujinimo šiek tiek pasikeitė techninių specifikacijų (toliau – TS) projekto paskelbimo procedūra. Jei nematote TS dokumentų greičiausiai perkančioji organizacija dar nespėjo atlikti papildomų veiksmų reikalingų TS paskelbimui (mokomąją medžiagą dėl techninių specifikacijų paskelbimo galima rasti internetinėje svetainėje).
        Pastebėjus, kad perkančiosios organizacijos TS dokumentai nepasiekiami, prašome informuoti viešųjų pirkimų tarnybą e-paštu pagalba@vpt.lt arba susisiekti su perkančiąja organizacija.

        Atsakyta 2014-03-18

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 16. Norėdami pateikti pasiūlymą pasiūlymų pateikimo lange matome, kad naudotojui nėra suteikta teisė pasirašyti organizacijos vardu: „Pateikti pasiūlymą galėsite tik tuo atveju, jei jums leista pasirašyti organizacijos vardu. Jeigu Jums neleidžiama pasirašyti įmonės vardu, mygtukas "Pateikti siūlymą" bus neaktyvus. Suteikti Jums teisę pateikti pasiūlymą gali Jūsų organizacijos administratorius, naudotojo profilyje pažymėdamas, kad Jums leidžiama pasirašyti organizacijos vardu.“ Patikrinus naudotojo profilio nustatymus laukelis varnelei pažymėti ties „Naudotojui leidžiama pasirašyti organizacijos vardu (leidžiama pateikti pasiūlymą)“ yra neaktyvus (pilkas), kodėl?

        Jūsų įmonės administratoriaus teises turintis CVP IS naudotojas turėtų pataisyti organizacijos nustatymus ir suteikti teisę pasirašyti organizacijos vardu kitiems naudotojams. Norėdami pataisyti organizacijos nustatymus, prisijunkite administratoriaus teisėmis prie CVP IS paskyros ir atlikite šiuos veiksmus:

        • Dešinės pusės viršuje iš „Profilio administravimas“ pasirinkite „Organizacijos nustatymai“;
        • Lango apačioje spauskite mygtuką „Redaguoti“;
        • Atsidariusio lango apačioje uždėkite varneles ties „Leisti pasirašyti organizacijos įgaliotam asmeniui“ ir „Aktyvuoti išsiuntimo / atsiuntimo funkciją“;
        • Spauskite mygtuką „Išsaugoti“.


        Norėdami suteikti teisę pasirašyti naudotojui organizacijos vardu, prisijunkite administratoriaus teisėmis prie CVP IS paskyros ir atlikite šiuos veiksmus:

        • Dešinės pusės viršuje iš „Profilio administravimas“ pasirinkite „Naudotojų profiliai“;
        • Spauskite ant naudotojo vardo ir pavardės;
        • Skiltyje „Naudotojo profilis“ dešinėje spauskite „Redaguoti“;
        • Uždėkite varnelę ties „Naudotojui leidžiama pasirašyti organizacijos vardu (leidžiama pateikti pasiūlymą)“;
        • Spauskite mygtuką „Išsaugoti“.

         

        Atsakyta 2014-03-18

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 17. Kokios apimties dokumentus galime prisegti prie pirkimo norėdami pateikti pasiūlymą?

        Rekomenduojame, kad vienos dokumentų rinkmenos dydis neviršytų 100 MB, o suminis visų įkeliamų dokumentų rinkmenų dydis neviršytų 1 GB. Dokumentų rinkmenų dydį galima mažinti:

        • Pasirenkant mažesnę skenuojamų dokumentų raišką;
        • Skaidant dalimis didelės apimties rinkmenas;
        • Archyvuojant įkeliamas rinkmenas.

         

        Atsakyta 2014-03-18

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 18. Kodėl teikiant pasiūlymą po mygtuko „Siųsti“ paspaudimo sistema išmeta Java langą?

        Jeigu teikiant pasiūlymą po prisijungimo duomenų suvedimo ir mygtuko “Siųsti” paspaudimo tiekėjas mato Java tinklapio langą, tokiu atveju reikėtų pataisyti naudojamos naršyklės nustatymus. Mokomąją medžiagą rasite čia.

        Atsakyta 2015-05-14

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 19. Kaip pateikęs pasiūlymą Tiekėjas gali patikrinti ar pasiūlymas pasirašytas tinkamu elektroniniu parašu?

        Informaciją, kaip tiekėjas gali patikrinti savo elektroninio parašo informaciją rasite čia.

        Atsakyta 2015-05-14

        Atnaujinta: 2016 04 08

    • Tiekėjų užduoti klausimai dėl VPĮ 21
      • 1. Pateikėme pasiūlymą, tačiau negalėjome dalyvauti vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje. Ar galime prašyti perkančiosios organizacijos, susipažinti su atplėšimo metu paskelbta informacija?

        Atsakymas. Galite. Tarptautinių pirkimų atveju (supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija atlieka pagal pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, kuriose, Tarnybos nuomone, galėtų būti analogiška nuostata) perkančioji organizacija, gavusi Jūsų pageidavimą, turi raštu (apima ir elektroninėmis priemonėmis perduotą ir saugomą informaciją) pateikti vokų atplėšimo procedūros metu paskelbtą informaciją. Perkančioji organizacija, sudarydama tiekėjui ar jo įgaliotam asmeniui sąlygas susipažinti su vokų atplėšimo metu viešai paskelbta informacija, turi užtikrinti, kad tokio susipažindinimo metu nebus atskleista informacija, kuri, pasiūlymus pateikusių tiekėjų, buvo nurodyta kaip konfidenciali.

        Atsakyta 2016-05-13

        Atnaujinta: 2016 05 13

      • 2. Su pasiūlymu nepateikiau pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, ar galiu ji pateikti po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos?

        Atsakymas. Tiekėjai (tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atveju), kurie kartu su pasiūlymu nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, gali pateikti tik iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos išduotus / suformuotus dokumentus. Tokiu atveju galėsite pateikti tik tokį pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, kuris buvo išduotas ir įsigaliojęs iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

        Atsakyta 2016-05-13

        Atnaujinta: 2016 05 13

      • 3. Kokią informaciją perkančioji organizacija turi paskelbti per vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija tarptautinių pirkimų atveju (supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija atlieka pagal pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, kuriose, Tarnybos nuomone, galėtų būti analogiška nuostata) vokų atplėšimo procedūros metu turi paskelbti:

        1. Kai pasiūlymai yra vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų,

        1.1.  Pirmo voko (su techniniais duomenimis) atplėšimo metu: tiekėjo pavadinimą; pagrindines technines charakteristikas; nurodyti ar yra pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo yra reikalaujama); informuoti ar pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutiniojo lapo pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto parašu, ir nurodyti įgalioto asmens vardą, pavardę, pareigas ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičių. Jeigu nors vienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas pageidauja, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus

        1.2. Antro voko (su kaina) atplėšimo metu: tiekėjo pavadinimą, pasiūlyme nurodyta kainą.

        2. Kai pasiūlymai yra vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų,

        Pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimą; kainą; nurodyti ar yra pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo yra reikalaujama); informuoti ar pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu; ir nurodyti įgalioto asmens vardą, pavardę, pareigas ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičių.

        Tai atvejais, kai pirkimas susideda iš atskirų dalių (vertinant ekonominio naudingumo ir mažiausios kainos vertinimo kriterijais), turi paskelbti kiekvienos pirkimo dalies pasiūlytą kainą.

        Atsakyta 2016-05-13

        Atnaujinta: 2016 05 13

      • 4. Ar galiu prašyti perkančiosios organizacijos susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais?

        Atsakymas. Jei esate viešojo pirkimo dalyvis, t. y pasiūlymą pateikęs tiekėjas, susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais galėsite, tačiau perkančioji organizacija, gavusi Jūsų prašymą susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, negalės paviešinti tos informacijos, kurią pirkime dalyvaujantys tiekėjai nurodė kaip konfidencialią. Daugiau informacijos kas nėra laikoma konfidencialia informacija galite susipažinti Tarnybos tinklalapyje www.vpt.lrv.lt, skyrelyje Konsultacinė medžiaga > Perkančiosioms organizacijoms > VPĮ > Geroji praktika >  Ar tiekėjo siūlomos įrangos gamintojų bei įrangos modelių pavadinimai yra laikytini konfidencialia informacija (VPĮ 6 str.). Paskelbta 2014-05-12

        Atsakyta 2016-05-13

        Atnaujinta: 2016 05 13

      • 5. Ar perkančioji organizacija gali mano pasiūlymą parodyti kitiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams?

        Atsakymas. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymą susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, turi juos supažindinti, išskyrus tą informaciją, kurią tiekėjai nurodė kaip konfidencialią. Tais atvejais, kai tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad visas pasiūlymas yra konfidencialus, arba kai perkančiajai organizacijai kyla pagrįstų abejonių dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo apimties,  ji privalo kreiptis į tiekėją, kad jis pagrįstų informacijos konfidencialumą.

        Atsakyta 2016-05-13

        Atnaujinta: 2016 05 13

      • 6. Perkančioji organizacija paskelbė techninės specifikacijos projektą. Ar galiu teikti pretenziją dėl joje nustatytų techninių reikalavimų ir prašyti, kad jie būtų pakeisti?

        Kadangi pirkimas nėra paskelbtas, tiekėjai dėl techninės specifikacijos projekte nustatytų techninių parametrų ir kitų reikalavimų gali teikti pasiūlymus ir pastabas iki techninės specifikacijos projekte numatyto termino. Perkančioji organizacija privalo atsakyti į tiekėjų prašymus, klausimus dėl techninės specifikacijos projekto iki pirkimo pradžios. Sprendimą, ar keis techninės specifikacijos projektą atsižvelgdama į tiekėjų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, priima pati perkančioji organizacija.

        Atnaujinta: 2016 03 18

      • 7. Teikdamas pasiūlymą nurodžiau du subtiekėjus, tačiau tikslindamas kvalifikaciją nusprendžiau vieno iš jų atsisakyti. Ar perkančioji organizacija atmes mano pasiūlymą?

        Perkančioji organizacija neatmes Jūsų pasiūlymo, jei Jūsų kvalifikacija su likusiais pasitelktais subtiekėjais atitiks visus pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

        Atnaujinta: 2016 03 18

      • 8. Jei mano pasiūlyme nurodytas ekspertas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytos kvalifikacijos, ar galiu, tikslindamas kvalifikaciją, nurodyti kitą ekspertą, kurio kvalifikacija būtų tinkama?

        Tiekėjas tikslindamas kvalifikacinius duomenis gali nurodyti kitą ekspertą tik tada,  jei tas ekspertas yra jo darbuotojas, t. y. asmuo, dirbęs jo įmonėje pasiūlymo pateikimo metu. Tuo atveju, kai tiekėjas nori nurodyti asmenį, kurį laimėjimo atveju ketina įdarbinti, tačiau jo nebuvo nurodęs teikdamas pasiūlymą, to padaryti jau negalės.

        Atnaujinta: 2016 03 18

      • 9. Ar perkančioji organizacija atmes mano pasiūlymą jei pateikiau ne visus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus?

        Jeigu pateikėte ne visus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus perkančioji organizacija Jūsų paprašys šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą terminą. Duomenys, kuriuos tikslinate, turi būti aktualūs paskutinei pasiūlymų pateikimo dienai. Nepatikslinus kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą arba iš patikslintų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų perkančioji organizacija nustatys, kad Jūsų kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, tokiu atveju perkančioji organizacija atmes Jūsų pasiūlymą.

        Atnaujinta: 2016 03 18

      • 10. Ar galiu remtis subrangovo ISO ir kitais kokybės vadybos ar aplinkos apsaugos vadybos standartais dalyvaudamas viešajame pirkime?

        Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jei jis realiai disponuos tais ištekliais sutarties vykdymo metu. Dėl savo pobūdžio subrangovo sertifikatai, liudijantys jo atitiktį kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams, negali būti faktiškai perduoti tiekėjui naudotis. Jei minėti sertifikatai yra reikšmingi atliekant visus darbus, dėl kurių sudaroma pirkimo sutartis, neturintis šių sertifikatų ar kitų įrodymų dėl taikomų kokybės vadybos ar aplinkosauginių standartų, tiekėjas negali būti laikomas atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, nepaisant to, kad buvo pasitelktas reikiamus sertifikatus turintis subrangovas. Tuo atveju, jeigu minėtus standartus patvirtinantys sertifikatai reikalingi atliekant tik tuos darbus, kuriuos vykdys subrangovas, tiekėjas, pasitelkęs subrangovą, turintį pirkimo dokumentuose reikalaujamus sertifikatus, būtų laikomas atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

        Atnaujinta: 2016 03 18

      • 11. Koks pagrindinis skirtumas tarp subrangos ir jungtinės veiklos dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose?

        Pasiūlymą perkančiajai organizacijai teikia ir viešojo pirkimo sutartį sudaro bei už jos vykdymą atsako tik pasiūlymą pateikęs tiekėjas – dalyvis. Jungtinės veiklos partneriai veikia kaip vienas dalyvis ir už visas prievoles perkančiajai organizacijai atsako kartu (solidari atsakomybė). Tuo tarpu, subrangovas vykdo dalyviui tenkančių prievolių dalį, tačiau pasiūlymo perkančiajai organizacijai neteikia (nėra dalyvis), ir perkančiajai organizacijai už prievoles neatsako.

        Atnaujinta: 2016 03 18

      • 12. Ar galiu sutarties vykdymo metu pasitelkti kitą subtiekėją nei buvau nurodęs savo pasiūlyme arba pasitelkti subtiekėją, jei jo nebuvau nurodęs pasiūlyme?

        Norint pakeisti ar pasitelkti subtiekėją vykdant sutartį,  subtiekėjo keitimo, pasitelkimo sąlygos ir tvarka turi būti numatytos pačioje sutartyje (subtiekėjo keitimo, pasitelkimo sąlygos turi būti pagrįstos objektyviomis priežastimis (pavyzdžiui, subtiekėjo bankrotas)). Kitais atvejais, tokiems sutarties sąlygų pakeitimams reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3000 Eur  (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. Tokiu atveju, keičiant sutarties nuostatas turi būti užtikrinamas viešųjų pirkimų principų laikymąsis.

        Atnaujinta: 2016 03 18

      • 13. Ar galiu vykdydamas sutartį pristatyti kitokių parametrų ar kitokio modelio prekes nei buvau nurodęs pasiūlyme?

        Negalite. Vykdydamas sutartį tiekėjas turi laikytis joje nustatytų sąlygų. Perkančioji organizacija, gavusi kitokių parametrų ar modelio prekes, nei buvo nurodyta sutartyje, privalo jas grąžinti/nepriimti ir reikalauti pristatyti tokių parametrų ir modelio prekes, kokios buvo numatytos sutartyje.

        Atnaujinta: 2016 03 18

      • 14. Ar galiu susipažinti su tiekėjų pasiūlymais, pateiktais pirkimui, jei pats jame nedalyvauju?

        Negalite. Tais atvejais, kai tiekėjas nepateikė pasiūlymo, jis neįgyja teisės susipažinti su pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymais.

        Atnaujinta: 2016 03 18

      • 15. Ar galiu dalyvauti vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje?

        Atsakymas. Tarptautinės vertės viešųjų pirkimų vokų atplėšimo procedūroje, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar konkurencinio dialogo būdu, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai. Jei tiekėjas išvis nebuvo pateikęs pasiūlymo konkrečiame pirkime, tai toks tiekėjas neįgyja teisės dalyvauti vokų atplėšimo procedūroje. Atliekant supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija vadovaujasi savo pasitvirtintomis supaprastintų pirkimų taisyklėmis, kuriose gali būti nustatytas kitoks reglamentavimas dėl tiekėjų dalyvavimo vokų atplėšimo procedūroje.

        Atsakyta 2015-10-01

        Atnaujinta: 2015 10 09

      • 16. Ar galiu pateikti pasiūlymą, jei pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas?

        Atsakymas. Negalima. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nustatyti pasiūlymų pateikimo terminus ir nurodyti pasiūlymų pateikimo termino datą, valandą ir minutę. Pasiūlymai pateikti po perkančiosios organizacijos nustatytų terminų nėra priimami. Jeigu pasiūlymas yra gaunamas pavėluotai, tokiu atveju neatplėštas vokas su pasiūlymu yra grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui. Jei pirkimas vykdomas CVP IS priemonėmis, pasibaigus CVP IS nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui sistema tiesiog nesudaro techninių galimybių tiekėjui pateikti pasiūlymą.

        Atsakyta 2015-10-01

        Atnaujinta: 2015 10 09

      • 17. Dalyvauju viešajame pirkime ir perkančioji organizacija nurodė, kad nori įsigyti tam tikrų parametrų prekę. Ar teikiant pasiūlymą galiu siūlyti kitokių parametrų prekę (pavyzdžiui, jei perkančioji organizacija nori įsigyti stalą, kurio ilgis nuo 1,5 iki 1,9 m., ar galėčiau siūlyti 2,00 m. stalą)?

        Atsakymas. Negalite, jeigu pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija nurodė prekei keliamus reikalavimus (šiuo atveju matmenų ribas), tuomet tiekėjo siūloma prekė turi juos atitikti. Jeigu Jūs pasiūlyme nurodysite kitokių parametrų prekę - Jūsų pasiūlymas neatitiks pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

        Atsakyta 2015-10-01

        Atnaujinta: 2015 10 09

      • 18. Kokie yra nustatyti terminai dėl viešojo pirkimo ieškinio padavimui teisme?

        Atsakymas. Iki pirkimo sutarties sudarymo tiekėjas pirmiausia turi pateikti pretenziją. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą nuo pretenzijos gavimo dienos neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos arba išnagrinėja, tačiau perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas tiekėjo netenkina, jis per 15 kalendorinių dienų turi teisę pareikšti ieškinį teismui. Pirkime dalyvavęs tiekėjas taip pat turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

        Atsakyta 2015-10-01

        Atnaujinta: 2015 10 09

      • 19. Kokie yra nustatyti terminai pateikti pretenziją?

        Atsakymas. Pretenzijos dėl paskelbtų pirkimo dokumentų sąlygų perkančiajai organizacijai pateikiamos, jei tai yra tarptautinės vertės pirkimas - per 10 kalendorinių dienų, supaprastinto pirkimo atveju per 5 darbo dienas. Pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teikiamos per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (pavyzdžiui, dėl pasiūlymo vertinimo, dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir pan.).

        Atsakyta 2015-10-01

        Atnaujinta: 2015 10 09

      • 20. Ką turėčiau daryti, jei manau, kad pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų?

        Atsakymas. Jeigu suabejojote nustatytomis pirkimo sąlygomis, pirmiausia turėtumėte kreiptis į pirkimą vykdančią perkančiąją organizaciją teikdami:
        a)  prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, jeigu manote, kad pirkimo dokumentai nėra aiškūs, tikslūs ar be dviprasmybių);
        arba
        b)  pretenziją su reikalavimu pakeisti pirkimo dokumentų nuostatas, argumentus, motyvus.

        Atsakyta 2015-10-01

        Atnaujinta: 2015 10 09

      • 21. Kur turėčiau kreiptis dėl konkretaus viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimų?

        Atsakymas. Pirkimo dokumentus aiškina pati perkančioji organizacija, kuri vykdo viešąjį pirkimą. Klausimus, prašymus, paaiškinimus reikia teikti perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti būdus, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Gavusi tiekėjo prašymą, perkančioji organizacija paaiškinimus siunčia visiems tiekėjams.

        Atsakyta 2015-10-01

        Atnaujinta: 2015 10 09

  • VP gynybos ir saugumo srityje 32
    • Įslaptinti sandoriai 5
      • 1. Kaip perkančioji organizacija turi įsitikinti, kad užsienio valstybės tiekėjas (subtiekėjas) atitinka kvalifikacinius reikalavimus susijusius su galimybe dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija?

        Perkančioji organizacija turi kreiptis į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir tik gavusi šio patvirtinimą, leisti tokiam tiekėjui (subtiekėjui) dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose.

        Atsakyta 2016-02-25

        Atnaujinta: 2016 02 25

      • 2. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia vykdyti atvirą konkursą tik supaprastintų pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, atvejais. Ar galima pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu, kai įslaptinta informacija yra atskleidžiama ne pirkimo procedūrų, o sutarties vykdymo metu?

        Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų nurodytu atveju įslaptinta informacija tiekėjui procedūrų metu nėra atskleidžiama, o atskleidžiama tik vykdant sutartį, manytina, kad tokiu atveju pirkimas gali būti vykdomas atviro konkurso būdu.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Kaip elgtis, jeigu tiekėjas nepateikė įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo? Ar prašyti patikslinti kvalifikaciją?

        Įstatymo 32 str. 6 d. nustato, kad „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu kandidato ar dalyvio kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų arba jeigu kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.“ Perkančioji organizacija turi prašyti tiekėjo patikslinti duomenis apie kvalifikaciją t.y. pateikti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą. Jeigu tiekėjas per nurodytą terminą nepateikia įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, tiekėjo paraiška atmetama. Jeigu tiekėjas nėra gavęs įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo, jis galėjo prašyti perkančiosios organizacijos dar iki paraiškų pateikimo termino pabaigos pratęsti paraiškų pateikimo terminą.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Pirkimo procedūrų metu tiekėjo darbuotojas, kurį jis buvo nurodęs pasiūlyme ir turintis leidimą dirbti su įslaptinta informacija, išėjo iš darbo. Ar tiekėjas turi teisę nurodyti kitą darbuotoją?

        Esant pagrįstoms aplinkybėms tiekėjas turi teisę pasiūlyti kitą darbuotoją, kurio kvalifikacija atitiktų keičiamo darbuotojo kvalifikaciją (t.y. pirkimo dokumentuose reikalaujamą kvalifikaciją).

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Ar galima netaikyti Įstatymo, jeigu įslaptinta informacija nebus atskleista pirkimo procedūrų metu, o bus atskleista tik po pirkimo sutarties sudarymo?

        Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 6 punktuose nurodyta, kad šis Įstatymas taikomas pirkimams, kurių objektas yra įslaptinta įranga, įslaptinti darbai ar įslaptintos paslaugos, o Įstatymo 4 straipsnyje įslaptinta įranga, įslaptinti darbai ar įslaptintos paslaugos apibrėžiamos kaip „su įslaptinta informacija susijusi įranga, darbai ar paslaugos <...> kurių pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją“, taigi, šiems pirkimams turi būti taikomos Įstatymo nuostatos.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Pirkimo procedūrų vykdymas 5
      • 1. Perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą gynybos ir saugumo srityje, kurio metu numatomos sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties kainodara yra fiksuoto įkainio, pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina. Ar perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo pasiūlymą, kuriame nurodyta atskirai įkainota papildoma prekės pozicija, kurios perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose neprašė?

        Perkančioji organizacija viešuosiuose pirkimuose turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išplėtotu turinio viršenybės prieš formą principu. Taigi perkančioji organizacija negali atmesti tokio tiekėjo pasiūlymo, nes pasiūlyme nurodytos papildomos prekės pozicijos kainą galima išskaičiuoti iš bendros pasiūlymo kainos. Įtraukiant tokį pasiūlymą į preliminariąją pasiūlymų eilę, turi būti vertinama tik pirkimo objektui pasiūlyta kaina. Papildoma perkančiajai organizacijai nereikalinga prekių pozicija į viešojo pirkimo-pardavimo sutartį nėra įtraukiama.

        Atnaujinta: 2016 10 06

      • 2. Ar galima pirkimo procedūras vykdant riboto konkurso arba skelbiamų derybų būdu atlikti netaikant kvalifikacinės atrankos, o tik patikrinant tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams?

        Taip, kvalifikacinės atrankos vykdymas, pirkimus atliekant riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu nėra privalomas, tačiau pareiga atlikti tiekėjų kvalifikacijos patikrinimą išlieka.

        Atsakyta 2016-02-25

        Atnaujinta: 2016 02 25

      • 3. Vykdant pirkimą atviro konkurso būdu, tiekėjo pateiktas pasiūlymas neatitiko tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų. Kokiu pagrindu toks pasiūlymas turėtų būti atmestas?

        Jūsų nurodytu atveju tiekėjo, kurio kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų, pasiūlymas turi būti atmestas vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 1 punktu - pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Kokiais atvejais reikalingas Tarnybos sutikimas, norint nutraukti pirkimo procedūras?

        Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nurodo, kad perkančioji organizacija, gavusi Tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo pradžios. Tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir supaprastinto pirkimo procedūras. Taigi, Tarnybos sutikimas reikalingas tais atvejais, kai norima nutraukti skelbiamo pirkimo, kuris priskirtinas tarptautinės vertės pirkimams, procedūras.

        Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šį Įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2015-01-01, todėl ji netaikoma toms pirkimų procedūroms, kurios buvo pradėtos iki nurodytos datos.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nustatė mažiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičių, kuris yra trys. Įvertinus kandidatų kvalifikaciją paaiškėjo, kad vienas iš jų neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, todėl jo paraiška buvo atmesta. Ar perkančioji organizacija gali kviesti pateikti pasiūlymus du kandidatus nepaisydama to, kad perkančiosios organizacijos pranešime apie pirkimą nustatytas mažiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius yra trys.

        Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti pateikti pasiūlymus visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus <...>“. Taigi perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus gali kviesti ir du kandidatus.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Pirkimų planavimas 11
      • 1. Ar perkančioji organizacija turi kiekvienais metais CVP IS sistemoje skelbti gynybos ir saugumo srityje atliekamų viešųjų pirkimų suvestines?

        Įstatymas nenumato tokios prievolės perkančiajai organizacijai.

        Atsakyta 2016-02-25

        Atnaujinta: 2016 02 25

      • 2. Ar perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą gynybos ir saugumo srityje, apie pradedamą pirkimą, taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą pirkimo sutartį turi skelbti „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“?

        Įstatymas nenumato tokios prievolės perkančiajai organizacijai.

        Atsakyta 2016-02-25

        Atnaujinta: 2016 02 25

      • 3. Koks turėtų būti pasiūlymų pateikimo terminas, vykdant pirkimą atviro konkurso būdu?

        Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis numato, kad „Atliekant supaprastintus pirkimus paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos nuo pranešimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba nuo kvietimo pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose arba konkurenciniame dialoge išsiuntimo kandidatams dienos“, taigi pasiūlymų pateikimo terminas turėtų būti ne trumpesnis kaip 7 darbo dienos.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Ar supaprastinti viešieji pirkimai, atliekami gynybos ir saugumo srityje, atliekami pagal perkančiosios organizacijos parengtas supaprastintų pirkimų taisykles?

        Supaprastinti viešieji pirkimai, taip pat kaip ir tarptautiniai viešieji pirkimai, atliekami pagal Įstatymo nuostatas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vienos Įstatymo nuostatos taikomos supaprastintiems pirkimams, o kitos – tarptautiniams. Pvz.: Įstatymo 26 straipsnis nustato skirtingus paraiškų ir pasiūlymų patekimo terminus supaprastintiems ir tarptautiniams pirkimams. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles(Įstatymo 17 str. 4 d.).

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 5. Ar perkančioji organizacija gali viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje atlikti CVP IS priemonėmis?

        Jei pirkimo procedūrų metu tiekėjui nebus pateikta įslaptinta informacija, toks pirkimas gali būti atliekamas CVP IS priemonėmis.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 6. Ar galima pirkimo dokumentuose nustatyti, kad įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas galiotų iki viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo?

        Perkančioji organizacija negali sudaryti įslaptinto sandorio su tiekėju, kuris neturi galiojančio įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo. Tiekėjo pareiga rūpintis, kad jo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai galiotų pirkimo procedūrų ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo metu. Jeigu pirkimo procedūrų metu paaiškėja, kad tiekėjo įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas nebegalioja, jo pasiūlymas atmetamas.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 7. Ar galima mažos vertės pirkimų taisyklėse nustatyti, kad mažos vertės viešieji pirkimai vykdomi apklausos būdu?

        Perkančioji organizacija gali vykdyti mažos vertės viešuosius pirkimus apklausos būdu, tačiau ji turi aprašyti mažos vertės viešojo pirkimo procedūras vykdant pirkimą apklausos būdu taip, kad šios procedūros atitiktų Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintus principus ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 8. Jeigu per kalendorinius metus perkančioji organizacija perka paslaugas vadovaudamasi tiek Įstatymu tiek VPĮ ar tokių pirkimų vertės turėtų būti sumuojamos?

        Ne. Įstatymo 15 straipsnio 11 dalis numato, kad „Šiuo įstatymu reglamentuojamų pirkimų vertė skaičiuojama neatsižvelgiant į panašių prekių ar paslaugų, perkamų pagal kitas pirkimo procedūras, vertes.“

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 9. Kokiai pirkimo objekto rūšiai reikėtų priskirti saugiųjų dokumentų blankus?

        Atsižvelgiant į tai, kad saugiojo dokumento blankas savaime nėra galutinis produktas, o yra pagaminamas (sukuriamas kaip pasaugos rezultatas) pagal tam tikrus reikalavimus, numatytus saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų įstatyme, saugiųjų dokumentų blankai turėtų būti priskirti įslaptintoms paslaugoms (Įstatymo 2 straipsnio 6 punktas).

        Pažymėtina, kad Įstatymo priedėliuose nurodytuose paslaugų sąrašuose (skirtingai nei VPĮ) nėra leidybos ir spausdinimo paslaugų kategorijos, todėl saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų spausdinimo paslaugos perkamos kaip 26 kategorijos paslaugos („kitos paslaugos“), kurios patenka į Įstatymo 2 priedėlį. Šiuo atveju, nepriklausomai nuo pirkimo vertės, atliekamas supaprastintas viešasis pirkimas.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 10. Kokiu įstatymu vadovaujantis turi būti perkamos saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų gamybos paslaugos: VPĮ ar Įstatymo nuostatomis?

        Įslaptintos paslaugos yra priskiriamos Įstatymo taikymo sričiai (Įstatymo 2 straipsnio 6 punktas). Įstatymo 4 straipsnio 8 dalis apibrėžia įslaptintas paslaugas kaip su įslaptinta informacija susijusias paslaugas, naudojamas nekarinio saugumo tikslais, arba paslaugas, kurių pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją. Jeigu perkamos saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų spausdinimo paslaugos, kurių pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją, ar paslaugos, kurios yra susijusios su įslaptinta informacija (slaptų pašto siuntų gabenimo paslaugos, saugumo zonų valymo paslaugos), šios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis Įstatymo nuostatomis.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 11. Ar perkančioji organizacija, vykdydama tarptautinės vertės ar supaprastintus pirkimus, privalo pirkimo dokumentuose nustatyti Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies kvalifikacijos reikalavimą?

        Taip, privalo. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad „perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroro aktą, terorizmo kurstymą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Skelbimai, ataskaitos 2
      • 1. Ar perkančioji organizacija, atlikusi pirkimą gynybos ir saugumo srityje, laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje?

        Įstatymas nenumato tokios prievolės perkančiajai organizacijai.

        Atsakyta 2016-02-25

        Atnaujinta: 2016 02 25

      • 2. Ar perkančioji organizacija turi pateikti metinę pirkimų ataskaitą (AtG-3), jei ji neatliko mažos vertės pirkimų gynybos ir saugumo srityje bei neatliko pirkimų, kai pagal preliminariąsias sutartis sudaromos pagrindinės pirkimo sutartys?

        Ne. Jei perkančioji organizacija nevykdė mažos vertės pirkimų gynybos ir saugumo srityje bei neatliko pirkimų, kai pagal preliminariąsias sutartis sudaromos pagrindinės pirkimo sutartys, ji Tarnybai metinės ataskaitos (AtG-3) neteikia.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Sutarčių sudarymas, keitimas 2
      • 1. Ar reikia kreiptis į Tarnybą dėl sutarties, sudarytos vadovaujantis Pirkimų, susijusių su įstatymu nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1105 , sąlygų pakeitimo?

        Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 6 dalis nustato, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir kai tokiems pirkimams yra gautas Tarnybos sutikimas, ir į tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 22 dalis nustato, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartisšio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai ši sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai, 50 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tik sutartims, sudarytoms vadovaujantis Įstatymu. Perkančioji organizacija pati priima sprendimą dėl sutarčių, sudarytų vadovaujantis Pirkimų, susijusių su įstatymu nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1105, keitimo.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Ar reikia Tarnybos sutikimo, norint pakeisti mažos vertės pirkimo metu sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas?

        Ne. Įstatymo 50 straipsnio 6 dalis numato, kad Tarnybos sutikimo, norint pakeisti pirkimo sutarties sąlygas, nereikalaujama, kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą, tačiau perkančiajai organizacijai išlieka pareiga, keičiant sutarties sąlygas, laikytis Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintų principų.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Terminai 3
      • 1. Koks turėtų būti pasiūlymų pateikimo terminas, vykdant pirkimą atviro konkurso būdu?

        Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis numato, kad „Atliekant supaprastintus pirkimus paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos nuo pranešimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba nuo kvietimo pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose arba konkurenciniame dialoge išsiuntimo kandidatams dienos“, taigi pasiūlymų pateikimo terminas turėtų būti ne trumpesnis kaip 7 darbo dienos.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 2. Koks yra trumpiausias paraiškų pateikimo terminas tarptautinės vertės viešąjį pirkimą atliekant neskelbiamų derybų būdu?

        Įstatymas nereglamentuoja konkretaus paraiškų pateikimo termino, kai tarptautinės vertės viešasis pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatytas paraiškų priėmimo terminas turi būti pakankamas paraiškoms parengti.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Koks yra trumpiausias pasiūlymų pateikimo terminas tarptautinės vertės viešąjį pirkimą atliekant skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar konkurencinio dialogo būdais?

        Įstatymas nereglamentuoja konkretaus pasiūlymų pateikimo termino, kai tarptautinės vertės viešasis pirkimas atliekamas skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar konkurencinio dialogo būdais. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas turi būti pakankamas pasiūlymams parengti. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

    • Tiekėjų kvalifikacija 4
      • 1. Ar gali būti nustatomas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui turėti įdiegus informacijos saugumo valdymo sistemą, atitinkančią ISO 27001 standarto (ar lygiaverčio) reikalavimus.

        Tarnybos nuomone, toks kvalifikacinis reikalavimas galėtų būti nustatomas tik tuose pirkimuose, kurių procedūrų metu ar sutarties vykdymo metu tiekėjui (jo darbuotojams) bus patikėta įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinkoje nėra daug įmonių, kuriose įdiegtas minimas standartas, toks kvalifikacinis reikalavimas, manytina, galėtų būti nustatomas tik pagrįstais atvejais, kuomet neužtenka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytų įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo priemonių. Reikalaujamo standarto pagrįstumą turi įrodyti pati perkančioji organizacija. Bet kuriuo atveju, perkančioji organizacija turi priimti ir lygiaverčius informacijos saugumo valdymo kokybės įrodymus.

        Atnaujinta: 2016 08 30

      • 2. Ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išduodami įmonės patikimumą patvirtinantys pažymėjimai gali būti laikomi pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad tiekėjas atitinka Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus?

        Valstybės saugumo departamentas yra pasisakęs, kad nors juridinio asmens, siekiančio gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, tikrinimo apimtis apima Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, tačiau šioje dalyje minimas 5 metų terminas nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, o įmonės patikimumo patvirtinančio pažymėjimo išdavimas nėra siejamas su teistumo buvimo, todėl įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas nepatvirtina juridinio asmens atitikties Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 3. Ar tiekėjo pateikta Registrų centro išduodama pažyma, patvirtinanti jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, įrodo tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, nurodytiems Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje?

        Registrų centro išduodama pažyma, patvirtinanti jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, neapima visų veikų, išvardintų Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, todėl tokia pažyma nepatvirtina tiekėjo atitikties minėtame straipsnyje keliamiems reikalavimams. Perkančioji organizacija šiuo atveju turėtų reikalauti, kad kaip įrodymą patvirtinantį kvalifikaciją tiekėjas pateiktų Informatikos ir ryšių departamento pateikiamą išrašą.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 08 20

      • 4. Kaip turėtų būti suprantama nuo 2015-01-01 įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 17 straipsnio 4 dalies nuostata, kad „Perkančiosios organizacijos taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacijatiekėjų kvalifikaciją tikrina pagal kitus, negu šio įstatymo 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatyti, reikalavimus.“?

        Ši nuostata turėtų būti suprantama, kaip leidžianti perkančiajai organizacijai mažos vertės pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, taisyklėse numatyti atvejus, kai perkančioji organizacija gali netikrinti tiekėjų kvalifikacijos, o ne kaip leidžianti tiekėjų kvalifikaciją tikrinti vadovaujantis pagal kitokius, nei nurodytuose straipsniuose keliamus, reikalavimus. Pažymėta, kad pirkimuose, susijusiuose su įslaptinta informacija, perkančioji organizacija visada turi įsitikinti, kad tiekėjui tokia informacija gali būti perduota (tiekėjas gali su ja susipažinti), ir kelti reikalavimą turėti tai patvirtinantį įmonės patikimumo pažymėjimą.

        Atsakyta 2015-03-17

        Atnaujinta: 2015 09 07

  • Kuro įsigijimai 33
    • 1. Ar įsigyjančioji organizacija, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, gali skaidyti energijos išteklių pirkimą į dalis?

      Atsakymas. Taip. Įsigyjančioji organizacija gali tiek skaidyti energijos išteklių pirkimą į dalis, tiek vykdyti atskirus pirkimus. Įsigyjančioji organizacija pati turėtų įsivertinti, kaip ji geriau galėtų pasiekti energijos išteklių pirkimo tikslą, atsižvelgiant į tai, kad geriausiai būtų patenkinti vartotojų poreikiai bei pasiekta veiksminga konkurencija.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 2. Ar galėtų tiekėjai teikti dalinius pasiūlymus ne tik biokuro įsigijimui, bet ir kitų rūšių energijos išteklių įsigijimui pagal Taisyklių, nuostatas.

      Atsakymas. Taisyklių 132 ir 133 punktai reglamentuoja dalinio pasiūlymo teikimo procedūras biokuro pirkimo atveju. Tarnybos nuomone, įsigyjančioji organizacija, organizuodama kitų energijos išteklių pirkimus, siekdama racionaliai naudoti lėšas, taip pat galėtų nustatyti pirkimo dokumentuose galimybę tiekėjui teikti pasiūlymą ne visam kiekiui (dalinį pasiūlymą), nustatydama pirkimo dokumentuose aiškią tvarką (pavyzdžiui, kaip yra nustatyta Taisyklėse biokuro įsigijimo atveju) dėl pasiūlymų vertinimo, sutarties sudarymo.

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 3. Ar gali įsigyjančioji organizacija vertinti pasiūlymus vadovaudamasi ekonominio naudingumo kriterijumi?

      Atsakymas. Ne. Įsigyjančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi mažiausios kainos kriterijumi.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 4. Ar gali būti keičiamos pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laiką?

      Atsakymas. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laiką negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių 3 punkte nustatyti principai ir 4 punkte nustatytas tikslas, ir kai yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, kad tokie pirkimo sutarties sąlygų pakeitimai būtų padaryti.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 5. Ar privalo įsigyjančioji organizacija visais atvejais kelti minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams?

      Atsakymas. Ne. Įsigyjančioji organizacija sprendžia, kokiais atvejais yra keliami minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 6. Ar visos energetikos įmonės biokuro produktus privalo pirkti energetiniais matavimo vienetais (tne)?

      Atsakymas. Ne. Kai kietąjį biokurą įsigyja energetikos įmonės, kurioms yra neprivalomos energetikos ministro tvirtinamos Kietojo biokuro apskaitos taisyklės (įmonėms, kurių energijos gamybos iš kietojo biokuro įrenginių suminė šiluminė galia yra mažesnė nei 1 MW), bei perkant malkinę medieną jų įsigyti energetiniais matavimo vienetais (tne) neprivaloma.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 7. Ar gali įsigyjančioji organizacija, tvirtindama numatomų vykdyti einamaisiais metais energijos išteklių pirkimų planus, numatyti visiems metams reikalingą energijos išteklių kiekį ir kad jį pirks, pavyzdžiui, biržoje, o metų eigoje vykdyti atskirus pirkimus, pavyzdžiui, kiekvieną ketvirtį ir pan., nedetalizuodama kiekvieno pirkimo atskirai plane?

      Atsakymas. Taip. Įsigyjančioji organizacija gali nusimatyti plane visą metams reikalingą energijos išteklių kiekį, o pirkimus organizuoti ir vykdyti, pavyzdžiui, kiekvieną ketvirtį ar pan. 

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 8. Įsigyjančioji organizacija numatomuose vykdyti einamaisiais metais energijos išteklių pirkimo planuose numačiusi, kad energijos išteklius pirks biržoje. Ar ji turėtų tikslinti pirkimo planą, jei paaiškėja, kad biržoje nėra galimybės nusipirkti reikiamo kiekio reikiamos rūšies energijos išteklių?

      Atsakymas. Taip. Įsigyjančioji organizacija planą turi patikslinti ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas patikslintą planą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje svetainėje ir savo interneto svetainėje.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 9. Ar įsigyjančiosios organizacijos užduotys Kuro pirkimų komisijai (pirkimų organizatoriui) turi būti suformuluotos raštu?

      Atsakymas. Taip. Kuro pirkimų komisija (pirkimų organizatorius) vykdo tik rašytines įsigyjančiosios organizacijos užduotis ir įpareigojimus.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 10. Kas skelbia ataskaitas apie pirkimus tais atvejais, kai pirkimo procedūras vykdo įgaliotoji organizacija?

      Atsakymas. Tais atvejais, kai pirkimo procedūras vykdo įgaliotoji organizacija, pirkimo procedūrų ataskaitas rengia ir skelbia įsigyjančioji organizacija.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 11. Ar vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantys tiekėjai gali ištaisyti jų pasiūlymų įforminimo trūkumus?

      Atsakymas. Taip. Komisija turi leisti vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti komisijos pastebėtus jų pasiūlymo lapų sutvirtinimo tarpusavyje ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti per posėdį.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 12. Ar vykdant pirkimą atviro konkurso būdu, vokų atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti tiekėjai?

      Atsakymas. Taip. Vykdant atvirą konkursą, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 13. Kokiais atvejais energijos išteklių pirkimus gali organizuoti ir vykdyti įsigyjančiosios organizacijos vadovo paskirtas asmuo – pirkimų organizatorius?

      Atsakymas. Jeigu atskiro pirkimo vertė neviršija 5 800 eurų be PVM  ir bendra tokių pirkimų vertė per einamuosius finansinius metus arba 12 (pastarųjų) mėnesių neviršija 5 procentų bendros įsigyjančiosios organizacijos energijos išteklių pirkimų vertės arba kai energijos ištekliai įsigyjami biržoje, tokius pirkimus gali atlikti pirkimų organizatorius.


      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 14. Kiek laiko turi būti skelbiamos įsigyjančiosios organizacijos interneto svetainėje energijos išteklių pirkimų procedūrų ataskaitos?

      Atsakymas. Energijos išteklių pirkimų procedūrų ataskaitos turėtų būti paskelbtos ne mažiau kaip 5 metus.

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 15. Ar įsigyjančioji organizacija, įsigijusi energijos išteklius biržoje, turėtų informaciją apie tai teikti Viešųjų pirkimų tarnybai?

      Atsakymas. Ne. Taisyklių 138 punkte nustatyta, kad kai energijos ištekliai įsigyjami biržoje, pirkimų procedūrų ataskaita ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai pasibaigia pirkimo procedūros, skelbiama įsigyjančiosios organizacijos interneto svetainėje.

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 16. Ar gali tiekėjas dėl to paties pirkimo objekto pateikti kelis pasiūlymus?

      Atsakymas. Ne. Pagal Taisyklių 85 punkto nuostatas, tiekėjas dėl to paties pirkimo objekto gali pateikti tik vieną pasiūlymą. Šis apribojimas taikomas ir Taisyklių 9.11 papunktyje nurodytiems tiekėjams, priklausantiems susijusių įmonių grupei, tai yra visi asmenys, susiję nurodytais būdais, gali pateikti tik vieną pasiūlymą dėl to paties pirkimo objekto.

      Atsakyta. 2016-07-21.

       

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 17. Ar įsigyjančioji organizacija gali įsigyti energijos išteklius neskelbiamų derybų būdu pagal Taisyklių 43.8 punkto nuostatas daugiau nei kartą per einamuosius metus?

      Atsakymas. Taip. Taisyklių 43.8 punkte yra numatytos tokios sąlygos, kurioms esant, energijos ištekliai gali būti įsigyti neskelbiamų derybų būdu pagal šį punktą, kai perkama ypač palankiomis sąlygomis (pvz. kaina, pristatymo sąlygos), atskiro pirkimo vertė neviršija 5 800 eurų be PVM ir bendra tokių pirkimų vertė per pastaruosius finansinius metus arba 12 mėnesių (pastarųjų) neviršija 5 procentų bendros įsigyjančiosios organizacijos energijos išteklių pirkimo vertės. Ši Taisyklių nuostata neriboja galimų energijos išteklių įsigijimų pagal 43.8 punktą skaičiaus, jei yra minėtame punkte nurodytos sąlygos.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 18. Ar įsigyjančioji organizacija, gavusi pretenziją, privalo sustabdyti pirkimo procedūras?

      Atsakymas. Taip. Įsigyjančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūras, kol nagrinėjama ši pretenzija ir priimamas sprendimas.
       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 19. Ar gali įsigyjančioji organizacija įsigyti biokurą neskelbiamų derybų būdu pagal Taisyklių 43.6 punkto nuostatas?

      Atsakymas. Negali. Taisyklių 134 punkte nustatyta, kad įsigyjant biokurą neskelbiamų derybų būdas negali būti taikomas esant Taisyklių 43.6 punkte nurodytoms sąlygoms.

       

      Atsakyta. 2016-07-21

       

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 20. Ar visų rūšių energijos ištekliams taikoma Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, (toliau – Taisyklės) 21 punkte nustatyta prievolė teikti pirmenybę energijos išteklių įsigijimui biržoje.

      Atsakymas. Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad Taisyklių 21 punkte nustatyta prievolė teikti pirmenybę energijos išteklių įsigijimui biržoje taikoma vykdant Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatytų rūšių energijos ir energijos išteklių įsigijimui (gamtinėms dujoms ir biokurui).

       

      Atsakyta. 2016-07-21

      Atnaujinta: 2016 07 21

    • 21. Pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, (toliau – Taisyklės) 43.8. papunktį įsigyjančioji organizacija gali įsigyti energijos išteklius neskelbiamų derybų būdu, kai energijos ištekliai iš tiekėjo perkami ypač palankiomis sąlygomis (pavyzdžiui, kaina, pristatymo sąlygos), o atskiro pirkimo vertė neviršija 5 800 Eurų be PVM ir bendra tokių pirkimų vertė per einamuosius finansinius metus arba 12 mėnesių neviršija 5 procentų bendros įsigyjančiosios organizacijos energijos išteklių pirkimo vertės. Kaip įsigyjančioji organizacija turėtų apskaičiuoti bendrą įsigyjančiosios organizacijos energijos išteklių pirkimo vertę?

      Atsakymas. Tarnybos nuomone, skaičiuojant bendrą įsigyjančiosios organizacijos energijos išteklių pirkimo vertę per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (per einamuosius finansinius metus arba 12 mėnesių (pastarųjų), turėtų būti sumuojamos visų pasirinktą laikotarpį vykdytų energijos išteklių pirkimų vertės (pavyzdžiui, biokuro, gamtinių dujų ir kt.).

      Atsakyta 2015-09-21

                   

      Atnaujinta: 2015 09 23

    • 22. Kokių dokumentų gali prašyti įsigyjančioji organizacija tiekėjų kvalifikacijai pagrįsti?

      Įsigyjančioji organizacija, siekdama įsitikinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas, gali paprašyti tiekėjų pateikti tai įrodančius dokumentus ir / ar informaciją apie tiekėjo teisę verstis energijos išteklių tiekimo veikla, jo ekonominę ir finansinę būklę, techninę informaciją (Taisyklių 69 p.). Manytina, kad Taisyklių 71 punkte nurodyti dokumentai iš esmės neapima ekonominės-finansinės tiekėjo būklės patikrinimo, todėl gali būti prašoma ir kitų šiame punkte neišvardintų dokumentų. Įsigyjančiosios organizacijos prašomi pateikti dokumentai neturi prieštarauti Taisyklių 69 – 78 punktų nuostatoms ir turi būti nediskriminuojantys, pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs. Pvz., jei įsigyjančioji organizacija vykdo energijos išteklių pirkimą už 10 mln. eurų, jai būtų aktualu įsitikinti, kad tiekėjas neskolingas VMI, Sodrai ir pan. ir gali prašyti tai patvirtinančių dokumentų.

      Atsakyta 2015-08-20

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 23. Įmonė, veikianti energetikos srityje, kurą, reikalingą šilumos energijai gaminti, ketina įsigyti atviro konkurso būdu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 741 patvirtintomis taisyklėmis). Vadovaujantis minėtų taisyklių 49 punktu, privaloma apie pirkimą skelbti CVP IS. Kokią skelbimo formą reikia užpildyti ir pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai?

      Atsakymas. Vykdant kuro, skirto energijai gaminti, įsigijimus atviro konkurso (taip pat ir skelbiamų derybų) būdu skelbimus CVP IS skelbti reikės nuo 2015 m. gegužės 1 d., o iki šio termino skelbimų dėl kuro įsigijimų skelbti CVP IS nereikia – jie skelbiami tik įsigyjančios organizacijos interneto svetainėje. Taisyklių 49 punkte nurodytu atveju skelbimas gali būti skelbiamas ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

      Atsakyta 2014-11-24

      Atnaujinta: 2015 08 20

    • 24. Energetikos srityje veikianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 741 patvirtintomis taisyklėmis (Taisyklės), perka kurą, reikalingą šilumos energijai gaminti. Įsigyjančioji organizacija pirkimo dokumentuose paprašė pateikti fiksuotą kainą, ir nenurodė informacijos dėl sutarties kainos indeksavimo pirkimo sutarties galiojimo metu (Taisyklių 62.20 p.). Ar tokiu atveju sudarant sutartį įsigyjančioji organizacija galėtų įtraukti sąlygas dėl kainos indeksavimo?

      Atsakymas. Sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar keičiamas jos nustatymo būdas (Taisyklių 121 p.), negalima įtraukti papildomų, pirkimo dokumentuose nenustatytų sąlygų dėl kainos keitimo sutarties vykdymo metu, todėl pirkimo dokumentuose nenumačius galimybės indeksuoti sutarties kainą sutarties vykdymo metu, sudarant sutartį tokios sąlygos įtraukti negalės. Tačiau, jei vykdant sutartį racionalų lėšų panaudojimą (Taisyklių 4 p.) užtikrintų kainos mažinimas, įsigyjančioji organizacija turėtų kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutarties kainos mažinimo (Taisyklių 126 p.).

      Atsakyta 2015-02-09

      Atnaujinta: 2015 08 20

    • 25. Ar įsigyjančioji organizacija energijos išteklių pirkimų planus turi paskelbti savo interneto svetainėje, ar pateikti juos Viešųjų pirkimų tarnybai?

      Atsakymas. Pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, 47 punktą, įsigyjančioji organizacija tvirtina numatomų vykdyti einamaisiais metais energijos išteklių pirkimo planus ir kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o juos patikslinusi – nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, skelbia savo interneto svetainėje, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nurodydama įsigyjančiosios organizacijos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą, numatomus: kiekį ir (ar) pirkimo vertę, pirkimo pradžią ir pirkimo būdą, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę. Nuo 2016 m. įsigyjančiųjų organizacijų pateikiamus pirkimo planus, visus jų patikslinimus ir pakeitimus Viešųjų pirkimų tarnyba skelbs Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS). 2015 m. įsigyjančiosios organizacijos energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti pirkimų metinių planų CVP IS skelbti neprivalo.

       

       Atsakyta 2015-07-07

      Patikslinta 2015-10-28

       

      Atnaujinta: 2015 11 04

    • 26. Kokius reikalavimus kainos pateikimo formai pirkimo dokumentuose gali nustatyti įsigyjančioji organizacija?

      Atsakymas. Reikalavimai kainos pateikimo formai nustatyti Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, (toliau – Taisyklės) 62.10 papunktyje. Įsigyjančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti reikalavimą tiekėjų pasiūlymuose nurodyti fiksuotą kainą už energijos išteklius arba kainą pagal pirkimo dokumentuose nustatytą formulę/aprašą, nurodant pagrindines dedamąsias, kurios turėtų būti įtrauktos į tiekėjo formulę (pvz. mazuto, dyzelinio kuro kaina, euro ir JAV dolerio keitimo kursas). Tiekėjai turi laikytis įsigyjančiosios organizacijos nustatytų pirkimo dokumentų reikalavimų, taip pat ir kainos pateikimo formos.

      Atsakyta 2015-07-07

      Atnaujinta: 2015 08 20

    • 27. Ar pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, (toliau – Taisyklės) nuostatas įsigyjančioji organizacija galėtų rinktis tokį energijos išteklių kainos nustatymo būdą, kai kaina periodiškai perskaičiuojama?

      Atsakymas. Įsigyjančioji organizacija galėtų rinktis tokį kainos nustatymo būdą, ypač, jei dėl rinkos sąlygų racionaliau įsigyti energijos išteklius, kai kaina nėra užfiksuojama visam sutarties vykdymo laikotarpiui, o periodiškai perskaičiuojama. Atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytus principus, 62 punkte nurodytą informaciją dėl pirkimo dokumentų rengimo, taip pat į Taisyklių 121, 124 ir 126 punktų reikalavimus sutarties sudarymui bei keitimui, įsigyjančioji organizacija labai aiškiai turi nurodyti sąlygas, susijusias su kainos apskaičiavimu bei pateikimu pasiūlymuose, jos galimu kitimu (vadovaujantis Taisyklėmis) vykdant sutartį. Kainos nustatymo ir jos perskaičiavimo sąlygos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos pirkimo dokumentuose, o sudarant sutartį – ir joje.

      Atsakyta 2015-07-07

      Atnaujinta: 2015 08 20

    • 28. Koks energijos išteklių įsigijimo būdas yra prioritetinis?

      Atsakymas. Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, (toliau – Taisyklės) 21 punkte nustatyta, kad įsigyjančioji organizacija privalo teikti pirmenybę energijos išteklių įsigijimui biržoje prieš kitus numatytus energijos išteklių įsigijimo būdus. Įsigyjančioji organizacija energijos išteklius kitais Taisyklėse numatytais būdais gali įsigyti tik esant bent vienai iš Taisyklių 21 punkte nurodytų sąlygų.

      Atsakyta 2015-07-07

      Atnaujinta: 2015 08 20

    • 29. Ar įsigyjančioji organizacija prieš sudarydama sutartį su laimėtoju turi patikrinti, ar yra bent viena Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (toliau – Taisyklės), 21 punkto sąlyga, suteikianti teisę įsigyti energijos išteklius ne biržoje, visose biržose, prekiaujančiose reikiamais energijos ištekliais ar tik vienoje iš jų?

      Atsakymas. Prieš sudarydama sutartį įsigyjančioji organizacija ar yra nors viena Taisyklių 21 punkto sąlyga turi patikrinti pasirinktinai vienoje iš biržų, prekiaujančių reikiama energijos išteklių rūšimi.

      Atsakyta 2015-07-07

      Atnaujinta: 2015 08 20

    • 30. Kai geriausio pasiūlymo tiekėjas pasiūlo ne visą pirkimo dokumentuose nurodytą reikiamą biokuro kiekį, įsigyjančioji organizacija pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (toliau – Taisyklės) 132 punktą gali sudaryti sutartis su keliais laimėtojais. Ar tokiu atveju Taisyklių nustatyta tvarka 21 punkto sąlygos vertinamos atskirai kiekvienai planuojamai sudaryti sutarčiai?

      Atsakymas. Gali būti vertinama ir atskirai, ir kartu. Pvz. jei vertinama sąlyga biržoje, susijusi su kaina už tam tikrą energijos išteklių kiekį, reiktų tikrinti atskirai, o jei – su kaina už energijos išteklius, galima patikrinti vieną kartą prieš sudarant sutartis. Sutartys sudaromos tais atvejai, kai įvykdomos Taisyklių 21 punkto sąlygos Taisyklių nustatyta tvarka.

      Atsakyta 2015-07-07

      Atnaujinta: 2015 08 20

    • 31. Ar gali Viešųjų pirkimų komisija vykdyti energijos išteklių pirkimus pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, (toliau – Taisyklės)? Ar tokiu atveju ji gali vadovautis Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentu?

      Atsakymas. Komisija, sudaryta vykdyti viešuosius pirkimus, gali vykdyti energijos išteklių pirkimus, jeigu jai tokie įgaliojimai suteikti. Tokiu atveju Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentas turi būti papildytas atitinkamomis nuostatomis apie energijos išteklių pirkimus pagal Taisyklių reikalavimus arba turi būti parengtas atskiras komisijos darbo reglamentas, atitinkantis komisijai sutektus įgaliojimus.

      Atsakyta 2015-07-07

      Atnaujinta: 2015 08 20

    • 32. Kokie pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai gali būti nustatyti pirkimo dokumentuose, vykdant energijos išteklių pirkimus pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277?

      Atsakymas. Taisyklių 62.12 punkte nustatyta, kad pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, garantija ar kitais sutartyje numatytais būdais. Ši teisės norma nepateikia baigtinio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašo, todėl prievolės (sutarties) šalys, atsižvelgdamos į savo poreikius, finansinį pajėgumą ir pan. turi teisę susitarti ir taikyti kitokius, įstatyme nenumatytus, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, neprieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, atsižvelgdamos į įstatymų reikalavimus ir teismų praktiką. Kaip numatyta Taisyklių 62.12 punkte, pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimų dydis (procentais) turi būti proporcingas tiekėjo siūlomam parduoti energijos išteklių kiekiui, tačiau bet kuriuo atveju prašomas pateikti užtikrinimo reikalavimų dydis negali viršyti 15 procentų tiekėjo pasiūlymo vertės.

      Atsakyta 2015-07-07

      Patikslinta 2015-10-28

      Atnaujinta: 2015 11 04

    • 33. Pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (toliau – Taisyklės) 132 punktą gali būti sudaromos kelios biokuro pirkimo sutartys su keliais laimėtojais. Kaip turėtų elgtis įsigyjančioji organizacija, kai vertindama Taisyklių 21 punkto sąlygas nustato, kad viena planuojama sudaryti sutartis atitinka 21 punkto sąlygas, o kita - ne?

      Atsakymas. Tokiu atveju, sutartis, atitinkanti Taisyklių 21 punkto sąlygas gali būti sudaryta, o neatitinkanti – ne. Antru atveju reikiamas energijos išteklių kiekis įsigyjamas biržoje.

      Atsakyta 2015-07-07

      Atnaujinta: 2015 08 20