2001 metų veiklos ataskaita

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija: Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau tekste - Tarnyba), koordinuodama viešųjų pirkimų veiklą ir kartu su ministerijomis bei kitomis valstybės institucijomis kontroliuodama viešųjų pirkimų procedūras, įgyvendina valstybės politiką biudžeto lėšų taupymo srityje.

Strateginiai tikslai: Įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau tekste - VPĮ), tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, koordinuoti bei prižiūrėti viešųjų pirkimų veiklą.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE ĮVARDINTOS PROGRAMOS “VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMAS, PIRKIMŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS BEI PRIEŽIŪRA IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMAS” APRAŠYMAS:

Programos apibūdinimas. Programa padės įgyvendinti valstybės viešųjų pirkimų politiką, skatinti konkurenciją, siekti, kad taupiai ir racionaliai būtų naudojamos viešiesiems pirkimams skiriamos lėšos.

Programoje numatytos priemonės apima viešųjų pirkimų sistemos tobulinimą, kontrolės ir prevencinių priemonių efektyvumo didinimą, skundų nagrinėjimo kokybės gerinimą, informacinių technologijų diegimą, viešųjų pirkimų specialistų mokymą ir jų kvalifikacijos kėlimą.

Pagrindinės programoje numatytos priemonės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginius prioritetus – rengtis narystei Europos Sąjungoje, plėtoti informacinę visuomenę.

Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo srityje numatoma inicijuoti reikalingas įstatymo pataisas, dalyvauti jų projektų rengime, analizuoti galiojančius teisės aktus, teikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo.

Vykdant programą numatytos ir įgyvendintos priemonės, įgalinančios nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo atvejus, užkirsti kelią galimiems jo pažeidimams. To siekiama stiprinant viešųjų pirkimų vykdymo kontrolę, intensyvinant prevencinę veiklą.

Kuriama informacinė sistema turi būti pajėgi atlikti šias funkcijas: duomenų bazėse kaupti ir apdoroti reikalingą informaciją, numatyti galimybes viešuosius pirkimus vykdyti elektroninėje terpėje, perduoti informacinius skelbimus ir pranešimus, teikti ataskaitas.

Kitose programos priemonėse numatoma siekti didesnio viešųjų pirkimų efektyvumo. Planuojama parengti standartinius pirkimo dokumentus, skirtus naudoti perkant atskirų rūšių prekes ar paslaugas. Tokie dokumentai leis sumažinti pirkimų organizavimo sąnaudas, sutrumpins pasirengimo pirkimams laiką.

Specialistų rengimas, jų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, kartu su jiems teikiamomis konsultacijomis, rekomendacijomis ir metodine medžiaga, padės išvengti klaidų organizuojant pirkimus ir sąnaudų, reikalingų toms klaidoms taisyti.

Programoje išskirtini tokie LR Vyriausybės strateginiai planai: 

  • rengiantis narystei Europos Sąjungoje iki 2004 m. perimti ir įgyvendinti ES acquis, 
  • užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą,
  • plėtoti informacinę visuomenę.

2001 metais programos įgyvendinimui Tarnybai, turinčiai 35 darbuotojus, buvo skirta 1125 tūkst. Lt.

Programos tikslai ir jų turinio trumpas apibūdinimas.

01 Tobulinti Viešųjų pirkimų sistemą, harmonizuoti teisės aktus su ES direktyvomis ir Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais.

Dabar galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys viešuosius pirkimus, kol kas nėra visiškai suderinti su ES direktyvų nuostatomis. Lietuva nacionalinėje acquis priėmimo programoje yra įsipareigojusi tai padaryti iki 2003 metų pabaigos. To siekiant, dalyvauta rengiant reikalingų VPĮ pataisų projektus, parengti visų Tarnybos kompetencijai priskirtų poįstatyminių teisės aktų projektai ir inicijuotas jų priėmimas.

Ir toliau būtina analizuoti galiojančius teisės aktus viešųjų pirkimų srityje ir teikti pasiūlymus dėl jų pakeitimo taip, kad neliktų nuostatų, sudarančių sąlygas piktnaudžiavimams, kad būtų pašalinti nereikalingi suvaržymai. Teisės aktuose numatyti galimybę sąlyginai nedidelės vertės pirkimus atlikti supaprastintų procedūrų pagalba, sukurti teisinį pagrindą ateityje pirkimus vykdyti elektroninėmis priemonėmis.

Viešųjų pirkimų efektyvumą mažina pernelyg didelės su pirkimų organizavimu susijusios sąnaudos. Viena iš priemonių tokioms sąnaudoms mažinti yra standartinių pirkimo dokumentų naudojimas pirkimų praktikoje. Tarnybos tikslas – kasmet parengti standartinių pirkimo dokumentų komplektus, skirtus atskirų rūšių prekių ir paslaugų pirkimui.

02 Kontroliuoti, kaip vykdomi viešieji pirkimai, prevencinėmis priemonėmis riboti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų skaičių.

Kontroliuojant perkančiųjų organizacijų veiklą, nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, juos padariusius asmenis traukti administracinėn atsakomybėn. Didinti prevencinių priemonių efektyvumą, prevencine tvarka vertinti pirkimo dokumentus, analizuoti perkančiųjų organizacijų prašymus leisti atlikti tam tikras viešojo pirkimo procedūras, vertinti tokių prašymų pagrįstumą.

Organizuoti tiekėjų (rangovų) skundų nagrinėjimą Nepriklausomoje viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje (toliau NK).

03 Tenkinti valstybės institucijų ir visuomenės poreikius informacijai apie viešuosius pirkimus.

Siekiant tenkinti valstybės valdymo institucijų ir visuomenės poreikį informacijai apie viešuosius pirkimus, pradedama kurti moderniomis informacinėmis technologijomis paremta informacinė sistema, kuri įgalintų rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti su viešaisiais pirkimais susijusią informaciją.

Informacinės sistemos sukūrimas prisidės prie informacinės visuomenės plėtros uždavinių viešųjų pirkimų srityje sprendimo. Tarnybos sukurtoje Interneto svetainėje bus teikiama valstybės institucijoms, perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams (rangovams) bei visuomenei aktuali informacija. Perkančiosioms organizacijoms bus sudaryta galimybė pateikti informacinius skelbimus apie viešuosius pirkimus elektroniniu būdu.

04 Mokyti viešųjų pirkimų specialistus ir kelti jų kvalifikaciją. Įgyvendinant programą numatoma:

  • parengti tipines įvairaus turinio bei mokymo trukmės viešųjų pirkimų specialistų, kandidatų į NK narius rengimo, jų kvalifikacijos kėlimo programas; 
  • organizuoti perkančiųjų organizacijų darbuotojų, atsakingų už viešuosius pirkimus, bei kandidatų į NK narius mokymą, jų kvalifikacijos kėlimą;
  • koordinuoti institucijų, užsiimančių viešųjų pirkimų specialistų rengimu, jų kvalifikacijos kėlimu, veiklą šalyje;
  • vykdyti nepertraukiamą perkančiųjų organizacijų bei tiekėjų (rangovų) konsultavimą viešųjų pirkimų klausimais.

Programos įgyvendinimas pagal atskirus uždavinius:

Programos uždavinių “Į nacionalinę teisę perkelti ES direktyvų nuostatas” ir “Mažinti pirkimų organizavimo išlaidas” ir jų įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas

Laisvas prekių judėjimas laikomas viena iš “kertinių” Lietuvos narystės ES sąlygų. Jai įgyvendinti būtina nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos teisinės bazę suderinti su ES teise.

Parengtos ir 2001 m. sausio 31 d. VPT direktoriaus įsakymu Nr. 13 patvirtintos naujos informacinių skelbimų formos. Tų pačių metų balandžio 3 d. įsakymu Nr.37 patvirtinta nauja pirkimo objekto kodų rodyklė. Parengtas LR Vyriausybės nutarimo "Dėl lėšų, skirtų bendrai finansuojamoms programoms ir projektams įgyvendinti, naudojimo tvarkos“ projektas (2001-07-11 Nr. 864).

Aktyviai dalyvaujama rengiant ir tobulinant Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurį metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui. Ne mažiau aktyviai dalyvaujama ir rengiant naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą.

2001 metais parengti rekomendacinio pobūdžio metodinių dokumentų - “Tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos”, “Ekspertinių vertinimų viešuosiuose pirkimuose metodinės rekomendacijos” ir “Metodinės rekomendacijos dėl viešojo pirkimo sutarčių trukmės” - projektai.

Pagrindinis pasirengimo narystei ES proceso planavimo instrumentas yra Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (LPNP). Tarnyba dalyvauja rengiant ir įgyvendinant jos kompetencijai priskirtas šios programos dalis sektoriuje “Viešieji pirkimai”. Tarnyba kiekvieną mėnesį rengia ir teikia Europos Komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitas apie LPNP priemonių vykdymą, duomenis suveda į LIESIS informacinę sistemą, pildo TAEIX progreso duomenų bazę, teikia informaciją ketvirtiniams pranešimams apie Lietuvos pažangą viešųjų pirkimų srityje.

Tarnybos darbuotojai dalyvauja Vyriausybinės Europos Integracijos Komisijos posėdžiuose, analizuoja posėdžių medžiagą, teikia pasiūlymus viešųjų pirkimų klausimais. Metodologijos skyriaus vedėjas dalyvauja derybinės darbo grupės „Laisvas prekių judėjimas“ veikloje.

Teisės derinimas sudaro pasirengimo narystei proceso pagrindą – iki narystės datos nacionalinė teisė turi visiškai atitikti acquis communautaire nuostatas. Lietuva viešųjų pirkimų srityje visišką teisės aktų derinimą su ES teise yra įsipareigojusi užbaigti iki 2003 m. gruodžio 31d.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 96 sudaryta darbo grupė VPĮ pakeitimų ir papildymų įstatymo projektui parengti. Įstatymo projektas rengiamas kartu su Švedijos ekspertais, dalyvaujančiais PHARE programos finansuojamame "Dvynių" projekte "Viešųjų pirkimų sistemos stiprinimas".

Vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą acquis communautaire nuostatų įgyvendinimą, yra pakankamai stiprūs Tarnybos administraciniai - instituciniai gebėjimai.

Programos uždavinių “Nustatyti VPĮ pažeidimus, juos padariusius asmenis traukti administracinėn atsakomybėn”, “Užkirsti kelią galimiems VPĮ pažeidimams” ir “Organizuoti tiekėjų (rangovų) skundų nagrinėjimą” ir jų įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas.

Vykdant numatytas užduotis, 2001 metais daugiausia darbo sąnaudų pareikalavo perkančiųjų organizacijų rengtų pirkimo dokumentų vertinimas bei tiekėjų (rangovų) skundų nagrinėjimo NK organizavimas.

Siekiant toliau tobulinti NK veiklą, reikalingi standartiniai dokumentai (sprendimų, protokolų, įsakymų, NK narių darbo laiko apskaitos tabelių bei įvairių raštų standartinės formos ir kt.).

Nepriklausomos komisijos veiklos duomenys pateikti 1 lentelėje .

Tiekėjų (rangovų) skundų pateikimo ir NK sprendimų priėmimo dinamika 1999-2001 metais

  1999 2000 2001
Gauta skundų 216 104 127
Priimta sprendimų 214 74 80

2001 m. Tarnyba gavo 127 tiekėjų (rangovų) skundus. 38 atvejais priimtas sprendimas neperduoti skundų NK nagrinėjimui. Iš jų:

  • 20 skundų neatitiko ,,Skundų nagrinėjimo bei Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos narių nušalinimo nuo ginčų nagrinėjimo sąlygų ir tvarkos”. Pareiškėjai buvo raštu informuoti apie pasikeitusią skundų nagrinėjimo bei pateikimo tvarką, nurodytas terminas trūkumams pašalinti.
  • 10 atvejų nustatyta, kad skundai nepriskirtini NK kompetencijai, 
  • 4 atvejais buvo skundžiami perkančiųjų organizacijų sprendimai ar veiksmai, dėl kurių jau priimti atitinkami NK sprendimai. Tokiais atvejais priimti sprendimai skundų nenagrinėti.
  • 4 atvejais pareiškėjai skundus atsiėmė iki jų perdavimo NK.

Dėl 2001 m. pabaigoje gautų 3 skundų NK sprendimai bus priimti 2002 metų pradžioje.

Tokiu būdu Viešųjų pirkimų tarnyba organizavo 86 tiekėjų (rangovų) skundų nagrinėjimą Nepriklausomoje viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje. Priimta 80 Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai (1 atveju tuos pačius perkančiosios organizacijos veiksmus apskundė 3 pareiškėjai ir 4 atvejais tuos pačius perkančiosios organizacijos veiksmus apskundė 2 pareiškėjai, todėl šių skundų nagrinėjimas buvo sujungtas):

  • panaikinti konkurso komisijos sprendimą ir nutraukti pirkimo procedūras – 23;
  • įpareigoti perkančiąją organizaciją pakartotinai apsvarstyti pateiktas paraiškas – 32;
  • skundo netenkinti, leisti perkančiajai organizacijai tęsti pirkimo procedūras – 20;
  • skundo nagrinėjimą nutraukti – 3;
  • priimti skundo atsisakymą – 1;
  • skundo netenkinti įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras – 1.

2001 m. visi NK nagrinėjimui perduoti skundai buvo išnagrinėti teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka.

Pagrindinė skundų mažėjimo priežastis yra ta, kad perkančiosios organizacijos atsakingiau ruošia pirkimo dokumentus, išaugo viešuosius pirkimus rengiančių darbuotojų kvalifikacija, todėl rečiau pasitaiko grubių VPĮ pažeidimų.

2001 m. sumažėjo skundų, kurie nagrinėjimo metu pripažinti nepagrįstais, skaičius. Vienok, žymiai padaugėjo skundų, kurie dėl neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar kitų priežasčių, nebuvo teikti NK.

NK darbo organizavimas susijęs su dideliu techninio darbo krūviu: komisijos formavimo ir skundo nagrinėjimo metu tenka paruošti iki 15 įvairių dokumentų, palaikyti nuolatinį ryšį su NK nariais, nes gana dažnai dėl įvairiausių priežasčių tenka įkalbinėti NK narius dalyvauti skundo nagrinėjime.

2001 metais įvertinti 343 viešieji pirkimai. Tarnyba įpareigojo perkančiąsias organizacijas:

  • patikslinti pirkimo dokumentus – 7 atvejai,
  • papildomai nagrinėti, palyginti ir vertinti pateiktus tiekėjų (rangovų) pasiūlymus – 44 atvejai,
  • nutraukti pirkimo procedūras ir esant būtinumui iš naujo skelbti viešąjį pirkimą – 6 atvejai.

2001 m. perkančiosiose organizacijose atlikta 10 operatyvių patikrinimų, dėl kurių :

  • tikrinimo medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms – 3 atvejai;
  • raštai (įpareigojimai) išsiųsti perkančiosioms organizacijoms – 2 atvejai;
  • surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai – 4 atvejai ( išnagrinėtos administracinės teisės pažeidimų bylos ir perkančiųjų organizacijų vadovams skirtos nuobaudos);
  • vienu atveju rekomenduota viešojo pirkimo komisijos pirmininkui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Programos uždavinių “Kaupti informaciją apie viešuosius pirkimus” ir “Parengti ir palaipsniui įgyvendinti elektroninių pirkimų programą” ir jų įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas.

Informacinės visuomenės plėtra reikalauja efektyviai tenkinti visuomenės informacinius poreikius bei teikti elektronines paslaugas viešųjų pirkimų srityje. Perkančiųjų organizacijų netenkina padėtis, kai rengiant ir teikiant informacinius skelbimus, pirkimo dokumentus, nėra galimybės efektyviai naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis ir tenka dirbti tradiciniais metodais. Tiekėjams (rangovams) svarbu, kad pirkimo dokumentai ir informacija apie viešuosius pirkimus būtų prieinama internete. Tarnybos bei kitų institucijų specialistai taip pat susiduria su sunkumais, kai reikia gauti operatyvią ir patikimą informaciją apie organizuojamus ir vykdomus viešuosius pirkimus.

Siekiant numatyti būdus iškilusioms problemoms spręsti, buvo išnagrinėta kai kurių ES šalių patirtis taikant informacines technologijas viešuosiuose pirkimuose, įvertintos jų taikymo perspektyvos Lietuvoje. Dalyvaujant Vidaus reikalų ministerijos Informacinės politikos departamento specialistams buvo parengta viešųjų pirkimų organizavimo, panaudojant kompiuterius, programa (toliau – programa). Programos pagalba siekiama modernizuoti viešųjų pirkimų sistemą, didinti jos efektyvumą, panaudojant šiuolaikines duomenų perdavimo ir ryšių priemones, didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, užtikrinti informacijos prieinamumą, skatinti interneto naudojimą, didinti Lietuvos tiekėjų (rangovų) gebėjimą konkuruoti su užsienio tiekėjais (rangovais).

Viešųjų pirkimų informacinės sistemos kūrimo darbai pradėti 2001 metų pradžioje pagal PHARE “Dvynių” projektą. Parengti bendrieji reikalavimai informacinei sistemai, parengtos serverių ir jiems reikalingos programinės įrangos specifikacijos, numatyti valstybės registrų ir klasifikatorių duomenų panaudojimo būdai. Darbo vietos Tarnyboje buvo aprūpintos kompiuteriais, kita technika ir programine įranga. Įsigyta įranga, reikalinga Tarnybos vietiniam kompiuterių tinklui atnaujinti.

Viešųjų pirkimų informacinės sistemos kūrimą planuojama baigti 2002 metų pirmą pusmetį.

2001 metais 9879 viešųjų pirkimų informacinius skelbimus perkančiosios organizacijos paskelbė “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”. Buvo kontroliuojama, ar pateikti skelbimai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų reikalavimus. Neatitinkančius reikalavimų skelbimus pateikusių perkančiųjų organizacijų atstovai buvo informuojami apie trūkumus, jiems siūlyta koreguoti skelbimų turinį.

2001 metais viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų duomenų bazė buvo papildyta perkančiųjų organizacijų pateiktų 3836 ataskaitų duomenimis. Šie duomenys buvo analizuojami, siekiant nustatyti galimus Viešųjų pirkimų įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimų pažeidimus. Pirkimų, kuriuos vykdant nustatyti galimi pažeidimai, sąrašus nagrinėjo Kontrolės ir prevencijos skyriaus specialistai.

Apibendrinta informacija apie 2001 m. įvykusius 3836 viešuosius pirkimus. 588 pirkimų neįvyko. Kitų 3248 pirkimų bendra vertė sudarė 2 108 237,5 tūkst. Lt ir buvo 17 710,7 tūkst. Lt arba 0,8% didesnė nei 2000 metais.

Nagrinėjant pirkimus pagal pirkimams naudojamas lėšas jau antrus metus pastebimas gana ženklus savivaldybių biudžetų lėšų, naudojamų viešiesiems pirkimams, mažėjimas: ir 2000, ir 2001 metais lyginant su ankstesniais metais, pirkimų už savivaldybių biudžetų lėšas, vertė sumažėjo daugiau nei 40%. Labiausiai - net 60% - padidėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, naudojamų viešiesiems pirkimams, dalis.

Didžiausią prekių pirkimų vertės dalį 2001 metais sudaro bendra gamtinių dujų pirkimų vertė – 295 348,2 tūkst. Lt (13 pirkimų). Didžiausią paslaugų pirkimų vertės dalį sudaro bendra paslaugų, glaudžiai susijusių su miškų ūkiu ir medienos ruoša, pirkimų vertė – 64 705,1 tūkst. Lt (55 pirkimai). Didžiausią darbų pirkimų vertės dalį sudaro bendra pastatų ir jų dalių statyba, rekonstrukcija ir remontas (bendra vertė - 152 917,9 tūkst. Lt, 133 pirkimai).

Viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitas apie 2001 metais vykdytus viešuosius pirkimus pateikė 571 perkančioji organizacija, tarp jų 241 valstybės institucija, 79 savivaldybių institucijos, 114 viešųjų įstaigų, 80 valstybės įmonių, 63 vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų įmonės.

Pagal gautas ataskaitas, kiekvieno pirkimo procedūroje vidutiniškai dalyvavo 6,9 tiekėjų (rangovų). Atviruosiuose konkursuose vidutiniškai dalyvavo 7,2 tiekėjai (rangovai), kainų apklausose - 5,1, konkurencinėse derybose - 3,9 tiekėjai (rangovai).

Vidutinė pirkimų, vykdytų atvirojo konkurso būdu, procedūrų trukmė nuo kvietimo paskelbimo “Valstybės žinių” priede "Informaciniai pranešimai" iki sutarties sudarymo 2001 metais buvo 73,8 dienos, konkurencinių derybų būdu – 96,5 dienos, kainų apklausos būdu – 38,3 dienos.

Programos uždavinių “Parengti reikiamą skaičių kvalifikuotų viešųjų pirkimų specialistų, užtikrinti jų kvalifikacijos kėlimą bei teikti konsultacijas viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo klausimais” ir “Užtikrinti kvalifikuotų ir kompetentingų kandidatų į NK narius kvalifikacijos tobulinimą” bei jų įgyvendinimui vykdytų priemonių aprašymas.

Įgyvendinant šiuos uždavinius, pagrindinės mokymo organizavimo formos ir kryptys buvo tokios:

  • Viešųjų pirkimų proceso dalyvių konsultavimas,
  • mokymo programų rengimas,
  • kandidatų į NK narius mokymo organizavimas,
  • konferencijų, seminarų ir kitų mokymo formų organizavimas bei mokymas,
  • probleminių klausimų svarstymo Metodinėje taryboje organizavimas, atsakymų į probleminius klausimus paieška.

Tarnybos specialistai teikė konsultacijas perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams (rangovams) bei kitoms suinteresuotoms institucijoms taip pat ir fiziniams asmenims.

Vykdant šias priemones 2001 metais:

  • parengti 184 viešųjų pirkimų specialistai (planas - 120),
  • parengtos 5 viešųjų pirkimų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos (planas - 5),
  • konsultuota 3700 perkančiųjų organizacijų, kurioms, įvairiomis formomis, suteikta daugiau nei 11 000 konsultacijų,
  • parengta ir į NK narių sąrašą įtraukta 17 naujų narių (planas – 15),
  • perkvalifikuoti 45 NK nariai (planas – 44).

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių vykdymas.

PHARE programos Dvynių projektas “Viešųjų pirkimų politikos stiprinimas”. 2001 metais Tarnyba kartu su Švedijos nacionaline viešųjų pirkimų tarnyba toliau tęsė Dvynių projekte (Nr. L99/IB-FI-03) numatytus darbus.

Projekto tikslas – sustiprinti viešųjų pirkimų sistemą, padidinti skaidrumą ir konkurencingumą, nacionalinę teisę viešųjų pirkimų srityje visiškai suderinti su ES teisės reikalavimais, tobulinti Tarnybos darbuotojų institucinius ir personalinius gebėjimus.

Svarbiausi šio projekto realizavimo rezultatai: parengti pasiūlymai dėl mažos vertės pirkimų tvarkos tobulinimo, pasiūlyta būsimo LR viešųjų pirkimų įstatymo struktūra, atliktas LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų palyginimas su konsoliduotomis klasikinio sektoriaus ES Direktyvomis, atlikta Tarnybos ir NK institucinė analizė, patvirtintas mokymo medžiagos rengimo planas ir standartinių dokumentų, kuriuos reikia parengti, sąrašas parengti pasiūlymai dėl naujos informacinės sistemos, pradėtas jos projektavimo darbas.

ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

2002 metais Tarnyba strateginių tikslų sieks įgyvendindama programą – “Viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas bei priežiūra ir viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas”.

Programos įgyvendinimui skirta 1159 tūkst. Lt. Planuojama, kad Tarnybos darbuotojų skaičius padidės 1 darbuotoju ir Tarnyboje 2002 metais dirbs 36 darbuotojai..

Strateginės veiklos plane 2002 m. numatomi tokie programos tikslai:

  • Tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, suderinti nacionalinius teisės aktus su ES direktyvomis ir Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais;
  • Kontroliuoti, kaip vykdomi viešieji pirkimai, prevencinėmis priemonėmis riboti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų skaičių;
  • Tenkinti valstybės institucijų ir visuomenės poreikius informacijai apie viešuosius pirkimus, pasirengti viešiesiems pirkimams elektroninėje terpėje;
  • Rengti viešųjų pirkimų specialistus ir kelti jų kvalifikaciją.

Šiems tikslams įgyvendinti iškelti 9 uždaviniai, kurių vykdymui numatyta 13 priemonių.

2002 m. programos įgyvendinimo vertinimui nustatyta 16 kriterijų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, turi būti tęsiamas viešųjų pirkimų informacinės sistemos kūrimo darbas.

Direktorius Rimgaudas Vaičiulis

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-07-30