1998 metų veiklos ataskaita

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 metų veiklos ataskaita

Įvadas

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama - tarnyba) - tai viena iš naujai įsteigtų Respublikoje valstybės institucijų, pradedanti antruosius savo realaus funkcionavimo metus. Tarnyba įsteigta įgyvendinant 1996 m. rugpjūčio 13 d. priimto Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo Nr. I-1491 nuostatas.

Sprendimą įsteigti tarnybą priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1473. 1997 m. birželio 16 d. buvo paskirtas tarnybos direktorius, o 1997 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 773 patvirtinti jos nuostatai.

Būtina pastebėti, jog ilgai buvo sprendžiami finansavimo, patalpų suteikimo, jų remonto ir pritaikymo normaliai veiklai klausimai, todėl realias galimybes sukomplektuoti savo darbuotojų kolektyvą tarnyba įgijo tik praėjus maždaug pusei metų nuo jos nuostatų patvirtinimo.

Dabartiniu metu tarnyboje dirba 31 darbuotojas, turintis atitinkamą išsimokslinimą, kvalifikaciją, daugumoje atvejų ir darbo patirtį, būtiną tinkamai vykdyti tarnybai keliamus uždavinius.

Vykdant Vyriausybės politiką viešųjų pirkimų klausimais, tarnyba vadovaujasi Viešojo pirkimo įstatymo, su jo įgyvendinimu susijusių poįstatyminių aktų, kitų Respublikos teisės aktų nuostatomis. Greta Viešojo pirkimo įstatymo, svarbiu dokumentu, reglamentuojančiu tarnybos funkcijas ir veiklą, yra tarnybos nuostatai, kuriuose detalizuojamos Viešojo pirkimo įstatymo nustatytos pagrindinės tarnybos teisės ir pareigos.

Dabar veikiantis Viešojo pirkimo įstatymas buvo pradėtas rengti dar 1995 metais, konsultuojant Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, kitų tarptautinių organizacijų ekspertams. Minėti ekspertai analogiškų įstatymų rengėjus konsultavo ir daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių. Įstatymas buvo rengiamas naudojant Jungtinių tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos “UNCITRAL” priimtą modelį. Jį rengiant buvo atsižvelgta į kaimyninių šalių, anksčiau priėmusių analogiškus įstatymus, patirtį vyko konsultacijos su tarptautinėmis organizacijomis, kitų valstybių institucijomis, užsiimančiomis viešųjų pirkimų klausimais. Siekta išvengti trūkumų, pastebėtų kitų valstybių įstatymuose.

Priimto Viešojo pirkimo įstatymo pagrindu buvo rengiamas jo įgyvendinimui reikalingų teisės aktų paketas. Dalis šių teisės aktų jau parengta, patvirtinta ir jais vadovaujamasi organizuojant viešųjų pirkimų procesą Lietuvos Respublikoje. Pagrindinių parengtų ir priimtų poįstatyminių teisės aktų viešųjų pirkimų klausimais sąrašas pateikiamas 1-e lentelėje.

Vykstant Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesui ir harmonizuojant Respublikos teisės aktus su Europos Sąjungos teisine baze, Vyriausybė 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1049 yra patvirtinusi “Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programą”.

Vykdant šią programą, buvo parengtas ir naujas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo variantas, atitinkantis Europos Sąjungos direktyvas. Įstatymo projektas šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos Seime. Priėmus šį įstatymą, Viešųjų pirkimų tarnybai, kartu su kitomis institucijomis, teks keisti galiojančius bei parengti naujus poįstatyminius aktus.

Tarnyba taip pat turės toliau tęsti ministerijų, kitų valstybinių institucijų, taip pat tiekėjų ir rangovinių organizacijų darbuotojų, atsakingų už viešuosius pirkimus, mokymosi procesą, atsižvelgiant į veikiančiųjų teisės aktų, o priėmus naują įstatymą - į jo nuostatas. Teks ieškoti galimybių plačiau dalyvauti tarptautinių organizacijų rengiamuose seminaruose, kituose mokymo renginiuose užsienyje, dažniau organizuoti pasitarimus, konferencijas ir seminarus Respublikoje, regionuose, ministerijose.

Dideli uždaviniai laukia pertvarkant skundų nagrinėjimo sistemą, užtikrinant Vyriausybės politikos, susijusios su Lietuvos įmonių gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų prioritetiniu naudojimu biudžetinėse bei kitose organizacijose, įgyvendinimą, nuosekliai stiprinant ir tobulinant kontrolės ir prevencijos darbus.

Pagrindiniai tarnybos uždaviniai

Pagrindiniai tarnybos uždaviniai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 - 2000 metų veiklos programoje, patvirtintoje Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. VIII-28, Viešojo pirkimo įstatyme, įsigaliojusiame 1997 m. sausio 1 d., taip pat Vyriausybės patvirtintuose tarnybos nuostatuose bei kituose norminiuose teisės aktuose. Šie svarbiausi dokumentai įteisino viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo principus Lietuvos Respublikoje.

Pasaulinė praktika rodo, kad beveik trečdalis visų visuomeninių lėšų yra naudojama viešiesiems pirkimams. Dabar Respublikoje beveik visi iš biudžetinių ir kitų visuomeninių lėšų finansuojami didesnės vertės prekių, darbų ir paslaugų viešieji pirkimai vykdomi vadovaujantis Viešojo pirkimo įstatymu. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1998 m. sausio 8 d. priėmus nutarimą Nr. 9, pagal kurį pagrindiniai Viešojo pirkimo įstatymo reikalavimai taikomi ir pirkimams, vykdomiems akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybė turi kontrolinį akcijų paketą, už tų bendrovių lėšas, valstybės kontroliuojamų pirkimų dalis beveik dvigubai padidėjo. Todėl tarnybos vaidmuo racionaliai ir taupiai naudojant viešiesiems pirkimams skirtas lėšas nuolat auga.

Vykdant Viešojo pirkimo įstatymo priežiūros funkcijas, tarnybai, greta kitų kontrolės institucijų, tenka svarbus vaidmuo prižiūrint ir kontroliuojant viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų panaudojimą bei įstatymų šioje srityje laikymąsi. Pateiktame Seimui svarstyti naujame Viešųjų pirkimų įstatymo variante, tarnybos vaidmuo žymiai išplečiamas ir tampa dar reikšmingesnis.

Svarbiausieji tarnybos uždaviniai, apibrėžti aukščiau minėtuose teisės aktuose, yra tokie:

  •  formuoti ir įgyvendinti valstybės viešojo pirkimo politiką;
  •  koordinuoti ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų bei savivaldybių veiklą, susijusią su prekių, darbų ir paslaugų pirkimu ir kontroliuoti, kaip Respublikoje laikomasi Viešojo pirkimo įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimų;
  •  vykdyti prevencinį pirkimų veiklos vertinimą įmonėse, kuriose valstybė turi kontrolinį akcijų paketą;
  •  savo kompetencijos ribose kontroliuoti ir rūpintis, kad taupiai ir tikslingai būtų naudojamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos bei kitos visuomeninės lėšos, vykdant viešuosius pirkimus;
  •  rengti ir Vyriausybės pavedimu leisti poįstatyminius aktus, standartinius pirkimų dokumentus, instrukcijas bei kitus pirkimų veiklą reglamentuojančius dokumentus;
  •  kaupti informaciją apie pirkimų veiklą ir teikti ją valstybės (savivaldybių) institucijoms ir visuomenei;
  •  analizuoti viešojo pirkimo organizavimo ir valdymo sistemą, veiklą ir rengti Vyriausybei siūlymus dėl jos tobulinimo;
  •  kontroliuoti, ar perkančiosios organizacijos pagrįstai taiko nustatytus viešojo pirkimo būdus;
  •  organizuoti ir vykdyti darbuotojų, atsakingų už viešųjų pirkimų vykdymą, mokymą;
  •  konsultuoti ir instruktuoti perkančiąsias organizacijas bei tiekėjus ir rangovus viešųjų pirkimų vykdymo klausimais;
  •  teikti ministerijoms, kitoms organizacijoms metodinę ir informacinę pagalbą viešųjų pirkimų tematika;
  •  palaikyti nuolatinius ryšius su kitų valstybių institucijomis, Europos Sąjungos, Pasaulinės prekybos organizacijos, kitomis tarptautinėmis organizacijomis, sprendžiant viešųjų pirkimų klausimus;
  •  vertinti ministerijų, kitų institucijų rengiamų viešųjų pirkimų klausimais įstatymų nutarimų, kitų teisės aktų projektus ir teikti savo išvadas;
  •  nagrinėti skundus ir pareiškimus viešųjų pirkimų klausimais ir priimti nustatytąja tvarka atitinkamus sprendimus;
  •  imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias įstatymo pažeidimams, ypač kai dėl neleistinų perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų (rangovų) veiksmų padaroma žala valstybei ar jos prestižui.

Vadovaudamasi Viešojo pirkimo įstatymo bei Vyriausybės patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatų pagrindiniais uždaviniais, tarnyba 1998 metais vykdė savo veiklą tokiomis prioritetinėmis kryptimis:

  • Viešojo pirkimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas;
  • pirkimų veiklos koordinavimas ir priežiūra, skundų nagrinėjimas;
  • viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas, derinant Lietuvos įstatyminę bazę su Europos Sąjungos direktyvomis viešųjų pirkimų problematika;
  • darbuotojų, atsakingų už viešųjų pirkimų vykdymą, mokymas.

1998 metais įvykdyti svarbiausieji darbai

Sutinkamai su išvardintais prioritetiniais veiklos uždaviniais, tarnyba 1998 metais atliko šiuos pagrindinius darbus:

Viešojo pirkimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo klausimai

Šios problematikos klausimai priskirti tarnybos Metodologiniam skyriui.

Skyriuje pagal patvirtiną tarnybos etatų sąrašą turi dirbti 5 darbuotojai. Dabartiniu metu skyriuje darbuojasi 4 specialistai, turintys aukštąjį ekonominį ar inžinierinį išsilavinimą.

Metodologijos skyrius, dalyvaujant kitiems tarnybos struktūriniams padaliniams, per ataskaitinį laikotarpį:

  • kartu su atitinkamomis ministerijomis ir valstybinėmis institucijomis rengė naują Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, dalyvavo derinant jį Seimo komitetuose, kitose instancijose. Naujo, patobulinto Viešųjų pirkimų įstatymo priėmimas, jo spartesnis įgyvendinimas, yra gana svarbi sąlyga integruojantis Lietuvai į Europos Sąjungą. Tarnyba, būdama atsakinga už šio įstatymo įgyvendinimą, kartu tampa ir integracijos proceso dalyve. Kadangi specialaus Europos integracijos padalinio tarnyboje nėra, šios funkcijos pavestos Metodologiniam skyriui.

Naujo įstatymo projekto bei su juo susijusių dokumentų rengimas 1998 metais tapo vienu iš reikšmingiausių ir sudėtingiausių skyriaus darbų. Paminėsime keletą svarbiausių šio darbo elementų:

  • parengtos pastabos, pasiūlymai bei įstatymo pataisų projektai Ūkio ministerijos pateiktiems įstatymo projekto variantams,
  • suformuluoti esminiai dabar veikiančio įstatymo bei naujojo įstatymo projekto palyginimai ir skirtumai, parengti įstatymo projekto komentarai,
  • parengtas dokumentų, reikalingų naujajam įstatymui įgyvendinti, sąrašas, komplektuojama ir studijuojama medžiaga šiems dokumentams rengti,
  • parengti atsakymai į SIGMA konsultantų komentarus naujajam įstatymo projektui.

Greta problemų, susijusių su naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo rengimu, Metodologijos skyrius ataskaitiniais metais vykdė ir kitus svarbius skyriaus kompetencijai priskirtus darbus:

  • rengė trūkstamus teisės aktus, būtinus dabar veikiančiam Viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti, tipinius pirkimų dokumentus bei kitą metodinę medžiagą, kurią vėliau galima bus pritaikyti ir rengiant poįstatyminius aktus naujajam įstatymui;
  • nagrinėjo ir vertino kitų institucijų parengtų teisės aktų viešųjų pirkimų klausimais projektus, teikė dėl jų pastabas;
  • parengė Vyriausybės nutarimo dėl tarnybos nuostatų pakeitimo projektą;
  • redagavo ir derino visų tarnybos skyrių nuostatus, taip pat darbuotojų pareigines instrukcijas;
  • parengė naujas pirkimų procedūrų ataskaitų formas, jų pildymo tvarką bei pirkimo objektų sąrašą su Europos Sąjungoje pripažintus klasifikatorius atitinkančiais kodais;
  • parengė bendrą pirkimo procedūrų schemą, atitinkančią naujojo įstatymo nuostatas;
  • sudarė galiojančių teisės aktų viešųjų pirkimų klausimais sąrašą, kuris nuolat papildomas ir atnaujinamas;

Parengė šių dokumentų, reikalingų naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimui, eskizinius projektus:

  • Skundų nagrinėjimo Nepriklausomoje viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje (NGNK) tvarka,
  • NGNK narių darbo apmokėjimo bei skundų nagrinėjimo Komisijoje išlaidų padengimo tvarka,
  • Reikalavimai NGNK nariams bei komisijos narių sąrašo sudarymui,
  • Viešųjų pirkimų komisijos nuostatai,
  • Bešališkumo deklaracija,
  • Konfidencialumo susitarimas,
  • Viešojo pirkimo vertės nustatymo metodika,
  • Tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos.

 Europos integracijos klausimais:

  • parengtas ir pateiktas įtraukti į 1999 metų PHARE programą “Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo” projektas,
  • pateiktas ir patobulintas NAPP pagal Europos komiteto formas ir reikalavimus,
  • išnagrinėta TAIEX harmonogramos pildymo tvarka ir pasirengta jos pildymui,
  • parengtos ir pateiktos ataskaitos apie NAPP vykdymą Europos Komitetui, VEIK ir kitoms institucijoms,
  • parengti pasiūlymai dėl konsultacijų pagal 1999 metų TPANSFORM programą (Vokietijos FR Vyriausybės konsultacijų programa),
  • pateikti pasiūlymai dėl bendradarbiavimo su Danijos Karalyste bei kitomis Europos Sąjungos šalimis viešųjų pirkimų reglamentavimo srityje,
  • dalyvauta Europos Komiteto bei Užsienio reikalų ministerijos rengtuose seminaruose PHARE programavimo, NAPP rengimo ir harmonogramos pildymo klausimais, taip pat kituose renginiuose viešųjų pirkimų tematika.

1998 metų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimo srityje nepavyko realizuoti kai kurių užsibrėžtų uždavinių. Užsitęsė naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo parengimas ir priėmimas. Dabartiniu metu veikiančiam Viešojo pirkimo įstatymui, kuris įsigaliojo 1997 m. sausio 1 d., nebuvo parengti kai kurie svarbūs poįstatyminiai aktai, nes buvo tikėtasi, kad naujas patobulintas ir pataisytas įstatymas pradės veikti 1998 m. II pusmetyje arba 1999 metų pradžioje. Dabar gi, ilgą laiką, stokojant kai kurių poįstatyminių aktų, metodinių nurodymų, tipinių pirkimo dokumentų, perkančiosios organizacijos, tiekėjai ir rangovai dažnai nevienareikšmiai taiko ir traktuoja įstatymo nuostatas ir reikalavimus. O tai, be kitų priežasčių, sąlygoja ir neretai pasitaikančius įstatymo pažeidimus, konfliktines situacijas tarp pirkimų veikloje dalyvaujančių subjektų, pernelyg didelį skundų, pretenzijų ir paklausimų srautą. Ypač tai susiję su preferencijų taikymu vietiniams prekių gamintojams, darbų atlikėjams ir paslaugų tiekėjams, su įstatymo reikalavimų laikymosi valstybinėse įmonėse, akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kur valstybė turi kontrolinį akcijų paketą. Priimtieji pastaruoju metu sprendimai preferencijų taikymo klausimais, deja, dar neišsprendė visų šioje srityje esančių problemų.

Būtina spartinti naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo priėmimą. Tai suteiktų galimybę iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų veiklos procesą, užtikrintų šio svarbaus dokumento suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktais.

Pirkimų veiklos koordinavimo ir priežiūros klausimai

Tinkamai organizuota Viešųjų pirkimų veiklos koordinavimo ir priežiūros sistema turi didelę reikšmę užtikrinant taupų ir racionalų biudžetinių, kitų visuomeninių lėšų, skirtų viešiesiems pirkimams, naudojimą.

Šiems uždaviniams spręsti tarnyboje įkurtas Kontrolės ir prevencijos skyrius. Skyriuje šiuo metu dirba 7 specialistai. Pagrindinis skyriaus uždavinys - kontroliuoti, kaip Respublikoje laikomasi Viešojo pirkimo įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimų, rūpintis viešųjų pirkimų prevencija bei rengti jos perspektyvines (strategines) programas.

1998 metais daugiausia skyriaus darbuotojų darbo sąnaudų pareikalavo skundų ir pretenzijų nagrinėjimas, sprendimų šiais klausimais parengimas. Pažymėtina, kad iki šiol skundų nagrinėjimo tvarka teisiškai nebuvo reglamentuota, kas sudarydavo tam tikrų keblumų ir nesklandumų įvairiose skundų pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo stadijose. Siekiant teisiškai sureguliuoti šią svarbią funkciją, skyrius parengė “Tiekėjų (rangovų) skundų dėl Viešojo pirkimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos nuostatus”, kurie patvirtinti Vyriausybės 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1475.

Šis poįstatyminis teisės aktas pagrįstas Viešojo pirkimo įstatymo normomis ir reikalavimais, jame detalizuotas įstatymo galimų pažeidimų tyrimo reglamentas ir procedūros visose skundų nagrinėjimo stadijose. Prie patvirtintų nuostatų yra pridėta sprendimo forma, reikalinga teisiškai įforminti tarnybos priimtą sprendimą dėl skundo patenkinimo ar atmetimo.

Vadovaujantis nurodytų nuostatų reikalavimais, buvo parengta skundų tyrimo schema, kuri šiuo metu jau taikoma. Schemoje pateiktas reglamentas, procedūros bei kiti tarnybos veiksmai nuo pat skundo gavimo iki galutinio sprendimo priėmimo. Numatoma, kad ateityje skundų nagrinėjimo schema, priėmus naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą, bus tobulinama, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas bei praktinio darbo patirtį.

1998 metais tarnyba gavo 118 skundų dėl viešųjų pirkimų. Skundai buvo išnagrinėti įstatymo nustatytais terminais ir tvarka. 63 skundai pareiškėjų nebuvo pakankamai motyvuoti, todėl perkančiosioms organizacijoms buvo leista toliau tęsti pirkimo procedūras. 19 atvejų tarnyba pirkimo konkurso rezultatus panaikino, o dėl 22 skundų - perkančiosioms organizacijoms pasiūlyta pakartotinai apsvarstyti konkurso rezultatus. 14 skundų nebuvo svarstomi, nes jie pateikti po sutarčių pasirašymo.

Klasifikuojant skundus pagal perkančiųjų organizacijų grupes, jie pasiskirsto taip:

Perkančiųjų organizacijų grupės Skundų skaičius % nuo bendro skundų skaičiaus
Savivaldybių institucijos 31 26,3
Savivaldybių įmonės 16 13,6
Ministerijos, žinybos (KAM, FM, KM, AM, VRM, SAM, ŪM, TM, ŽŪM, SM, SADM, ŠMM) 30 25,4
Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferos įmonės 9 7,6
Ūkio ministerijos reguliavimo sferos įmonės 2 1,7
Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo srities viešosios įstaigos 10 8,5
Kitos valdymo institucijos ir biudžetinės įstaigos bei organizacijos 7 5,9
Kiti ūkio subjektai 13 11,0
Iš viso 118 100

Pagal viešojo pirkimo objektą daugiausia skundų 1998 metais gauta dėl rangos darbų pirkimo - 44 skundai (37,3 procento nuo bendro skundų skaičiaus), medicinos technikos ir medikamentų - 18 skundų (15,2 %), kompiuterinės ir programinės įrangos - 13 skundų (11,0 %), kuro - 9 skundai (7,6 %), ryšių priemonių - 5 skundai (4,2 %), transporto priemonių - 5 skundai (4,2 %), įvairių kitų pirkimų - 24 skundai (20,5 %).

Pagal viešojo pirkimo būdus, reglamentuojamus įstatymo 17 straipsniu, gauti skundai pasiskirsto taip: atvirasis konkursas - 112 skundų (94,9 %), uždarasis konkursas - 3 skundai (2,5 %), konkurencinės derybos - 2 skundai (1,7 %), kainų apklausos būdas - 1 skundas (0,9 %).

Visi gauti skundai tarnyboje buvo ištirti ir, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, priimti atitinkami sprendimai. Pažymėtina, kad nei vienas tarnybos sprendimas dėl skundų nagrinėjimo rezultatų įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.

Analizuojant pagrindines nagrinėtų skundų tendencijas, galima būtų apibūdinti ir svarbiausias skundų atsiradimo priežastis. Tai:

  • perkančiosios organizacijos nepakankamai aiškiai nustatytos konkurso sąlygos ir vertinimo kriterijai. Tokiais atvejais tiekėjai (rangovai) skirtingai traktuoja ar supranta perkančiosios organizacijos reikalavimus jos perkamai prekei (paslaugoms, darbams),
  • nors konkurso sąlygose vertinimo kriterijai apibrėžti pakankamai aiškiai, tačiau tiekėjas (rangovas) mano, kad jo pasiūlymai turi būti vertinami palankiausiai, nes jis pasiūlė mažiausią kainą. Tačiau jo pateiktoje paraiškoje įvykdyti ne visi konkurso sąlygų reikalavimai,
  • perkančiosios organizacijos stambiems ir sudėtingiems pirkimams nevykdo įstatymo 5 straipsnyje nurodytos išankstinės kvalifikacinės atrankos, nors iš anksto galima numatyti, kad kai kurie potencialūs tiekėjai (rangovai) vertinant jų paraiškas neturės realių perspektyvų laimėti konkursą,
  • skundo pateikėjas nenurodo pagrįstų skundo motyvų, o savo skundu dažnai siekia tik pakenkti potencialiems konkurentams,
  • tiekėjas (rangovas) mano, kad perkančioji organizacija vertino paraiškas subjektyviai,
  • perkančiosios organizacijos pažeidžia Viešojo pirkimo įstatymo 14 straipsnio reikalavimus, nurodydamos konkurso sąlygose ar skelbime konkrečias prekių markes.

Kaip rodo ataskaitinio laikotarpio duomenys, daugiausia skundų gaunama dėl statybos rangos konkursų bei sudėtingos medicininės, kompiuterinės ir ryšių technikos priemonių įsigijimo. Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama tokius skundus, susiduria su problema, kai nesant tarnybos kontrolės ir prevencijos skyriuje įvairių profilių specialistų, tampa sudėtinga kvalifikuotai vertinti specifinius konkurso dokumentus, kvalifikacinius reikalavimus, vertinimo kriterijus bei jų taikymą, taip pat vertinant ir konkrečias konkurso paraiškas. Ši problema iš dalies sprendžiama konsultuojantis su atitinkamų ministerijų (Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Susisiekimo) bei įvairių kitų institucijų specialistais, ekspertais.

Nagrinėjant skundus, esant sudėtingam didelės apimties konkursui, pasiteisino tarpžinybinės komisijos skundui įvertinti sudarymo praktika. Tokiu teigiamu pavyzdžiu galėtų būti skundo dėl Vilniaus m. Antavilių vandenvietės darbų skelbto konkurso nagrinėjimas. Šio vieno stambiausių 1998 metais Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB “Vilniaus vandenys” rengto atvirojo konkurso rezultatus (projekto vertė apie 40 mln. Lt) apskundė dvi užsienio kapitalo įmonės (danų PURITEK A/S ir vokiečių “Kriuger A/S” atstovaujanti UAB “Baltijos konsultacinė grupė”). Šiam skundui nagrinėti tarnyba sudarė tarpžinybinę darbo grupę, kuri, pasitelkusi projektų ekspertizės specialistus, nuodugniai ir kvalifikuotai išnagrinėjo skundo esmę, visus pateiktus bei papildomus dokumentus ir pateikė savo išvadas, kurių pagrindu tarnyba priėmė sprendimą, kuri taip pat informavo Vilniaus m. merą apie kai kuriuos nesklandumus organizuojant minėtą konkursą, dėl kurių iš esmės ir buvo pateikti skundai.

Atsižvelgiant į tarnybos pastabas, VĮ “Projektų ekspertizė” atliko techninio projekto pakartotinį ekspertinį įvertinimą, ko pasėkoje konkurso laimėtoja UAB “Vanduva” turėjo sumažinti SMD apimtis1,1 mln. Lt. Perkančiosios organizacijos pirkimo komisija pakartotinai vertino paraiškas vadovaujantis Viešojo pirkimo įstatymo reikalavimais. Abi aukščiau minėtos UKĮ buvo eliminuotos dėl to, kad įvertino ne visus konkurso sąlygose numatytus darbus (neįtraukė visos eilės konstruktyvų).

Skundų nagrinėjimo veikloje išryškėja tiek įstatimdavystės netobulumų, tiek ir perkančiųjų organizacijų, tiekėjų ir rangovų darbo trūkumų. Rengiant konkurso sąlygas, perkančiosios organizacijos neretai klaidingai sudaro vertinimo kriterijų formules, kuriose pasiūlymo kainai tenka pernelyg mažas lyginamasis svoris (20 - 40 %) ir tokiu būdu konkurso laimėtoju tampa kelis kart didesnę kainą pasiūlęs tiekėjas (rangovas).

Tarnybai savo tolesnėje veikloje teks kreipti daugiau dėmesio perkančiųjų organizacijų nustatomų paraiškų vertinimo kriterijų pagrįstumo kontrolei, reikės toliau tobulinti skundų nagrinėjimo tvarką ir organizavimą. Manome, kad šiai veiklos sričiai teigiamos įtakos turės žymiai tobulesnės skundų nagrinėjimo sistemos, numatytos naujajame Viešųjų pirkimų įstatymo projekte, įvedimas ir taikymas.

1998 metais tarnyba daug dėmesio kreipė pirkimų veiklos prevencijos sistemai sukurti ir tobulinti. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 9, tarnybos Kontrolės ir prevencijos skyrius organizavo perkančiųjų organizacijų pateiktos informacijos apie pirkimus, tikrinimą, analizę ir vertinimą.

Nemaža dalis perkančiųjų organizacijų, ypač akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, nepakankamai buvo išstudijavę ir taikė savo praktinėje veikloje įstatymo nuostatas ir reikalavimus organizuojant ir vykdant pirkimo konkursus. Buvo atskleisti faktai, kai šios organizacijos pateikdavo vertinti informaciją ir duomenis, neatitinkančius įstatymo reikalavimus. Pirkimo komisijos vertindavo pateiktus pasiūlymus, nesivadovaujant konkurso dokumentuose nurodytais kriterijais ir jų santykinėmis reikšmėmis.

Vertinant pateiktą informaciją ir, esant reikalui, gavus papildomus duomenis, tarnyba teikė savo išvadas ir rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms. Įstatymo aiškinimo bei nuolatinio konsultavimo ir instruktavimo išdavoje, perkančiosios organizacijos pradėjo teikti žymiai tvarkingesnę ir kvalifikuočiau parengtą informaciją, sumažėjo įstatymo pažeidimo faktų. Tačiau 7-ioms perkančiosioms organizacijoms buvo pasiūlyta pakartoti atitinkamų objektų pirkimo procedūras. Pažymėtina, kad atskiros perkančiosios organizacijos (pvz. Trakų rajono savivaldybė) atsisakė vykdyti tarnybos rekomendacijas pakartoti Trakų - Lentvario miestų valymo įrenginių statybai rangovo pasirinkimo konkursą. Dabar veikiantis įstatymas, deja, nenumato realių priemonių, įgalinančių taikyti sankcijas nevykdantiems tarnybos nurodymų ūkio subjektams.

Apie įstatymo pažeidimus tarnyba ir toliau informuos atitinkamas ministerijas, kitas institucijas - Valstybės akcijų turėtojas, o atskirais atvejais ir Valstybės kontrolės bei teisėtvarkos institucijas.

Tarnybos prevencinio darbo struktūrinis padalinys pradėjo funkcionuoti 1998 m. kovo 1 d. Per šį laikotarpį gauta 720 perkančiųjų organizacijų prašymų pirkimo procedūroms įvertinti. Įvertinta 643 pirkimai. 38 atvejais nustatyti įstatymo pažeidimai, 122 atvejais - įstatymo nuostatų nesilaikymo ir nukrypimų nuo jų reikalavimų faktai. Pasiūlyta pakartoti 7 pirkimus, papildomai nagrinėti, palyginti ir vertinti paraiškas - 6 pirkimams. Perkančiųjų organizacijų prašymuose pateikta informacija neatitiko nurodytus reikalavimus 258 atvejais, pareikalauta pateikti nustatytą informaciją - 83 atvejais ir papildomus duomenis - 171 atveju.

Būtina pastebėti, kad viešųjų pirkimų kontrolės (skundų nagrinėjimo) ir prevencinio darbo apimtis nėra adekvati šiomis funkcijomis užsiimančių darbuotojų skaičiui. Tačiau dabartinė tarnybos struktūra ir etatai nesuteikia galimybių skirti papildomus etatus šioms svarbioms funkcijoms vykdyti.

Mokymo organizavimo ir informacinės sistemos tobulinimo klausimai

Normaliam viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimui labai svarbu sukurti ir organizuoti atitinkamą mokymo mechanizmą. Mokymo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo procesams organizuoti ir koordinuoti tarnyboje įsteigtas Mokymo skyrius, kuriame šiuo metu dirba 6 specialistai. 1998 metais skyriaus darbuotojai dalyvavo įvairiuose trumpalaikiuose ir vidutinės trukmės seminaruose bei kursuose Lietuvoje ir užsienyje.

Buvo parengtos trys tipinės mokymo programos - 8 - 160 val. ir 480 val. Pradėti rengti viešųjų pirkimų mokytojų apmokymo programų metmenys. Dabar parengta I-oji jų dalis: “Principai ir instituciniai pagrindai”. SIGMA mokymo metodinės medžiagos pagrindu parengtas viešųjų pirkimų mokymo programos tipinis projektas. Rengiamas pretendento į Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos narius žinių viešųjų pirkimų srityje patikrinimo testas. Pradėta rengti Viešųjų pirkimų specialistų kvalifikacijos suteikimo ir licencijų mokyti viešųjų pirkimų klausimais išdavimo tvarka.

1998 metais tarnyba surengė:

  •  tarpžinybinę konferenciją Vilniuje tema: “Viešųjų pirkimų aktualijos: sistema bei problemos”;
  •  tarptautinį seminarą tema: “Lietuvos pagrindinių komercinių įstatymų modernizavimas. Viešieji pirkimai: įstatymas ir praktika” (renginys organizuotas kartu su Ūkio ministerija);
  •  dalyvavo 18 seminarų, konferencijų, diskusijų ir panašių renginių įvairiuose Lietuvos regionuose ir užsienyje.

Tarnybos organizuotuose renginiuose dalyvavo apie 1200 klausytojų, kurie teigiamai vertino jų rezultatus ir naudą praktinėje veikloje. Beveik visuose renginiuose pranešimus skaitė arba informaciją teikė tarnybos darbuotojai. Greta aukščiau išvardintų mokymo srityje darbų, tarnyba:

  •  parengė informaciją apie viešųjų pirkimų praktiką Europos Sąjungoje;
  •  rengia ir skelbia “Valstybės žiniose” (specializuotame priede “Informaciniai biuleteniai”) atsakymus į aktualiausius, dažniausiai pasitaikančius klausimus viešųjų pirkimų tematika;
  •  sudarė ir periodiškai atnaujina poįstatyminių teisės aktų viešųjų pirkimų klausimais sąrašą;
  •  parengė apie 50 vaizdinių mokymo priemonių (skaidruolių) aktualiausiais pirkimų klausimais.

Tarnyba tampriai bendradarbiauja ir keičiasi darbo patirtimi su užsienio šalių viešųjų pirkimų institucijomis, gauna iš jų naudingą metodinę ir informacinę medžiagą.

Vienas iš svarbių tarnybos uždavinių yra ministerijų, valstybės institucijų, savivaldybių, kitų viešojo pirkimo proceso dalyvių konsultavimas (raštu ir žodžiu) įstatymo ir poįstatyminių aktų taikymo ir pirkimų organizavimo klausimais.

Daugiausia paklausimų gaunama iš perkančiųjų organizacijų, tiekėjų ir rangovų praktiniais viešųjų pirkimų organizavimo klausimais. 1998 metais tokių paklausimų buvo gauta apie 3200. Mokymo skyriuje organizuota paklausimų ir duotų į juos atsakymų apskaita. Tai suteikia tarnybai galimybę apibendrinti ir analizuoti gaunamų klausimų tematiką bei daryti išvadas, kokiose srityse reikalinga tobulinti įstatimdavystės normas. Apibendrintą paklausimų ir galimų sprendimų informaciją, charakteringą daugumai viešųjų pirkimų proceso dalyvių, pradėta skelbti “Valstybės žiniose”. Šis darbas bus tęsiamas ir ateityje.

Prognozuojama, kad priėmus naują Viešųjų pirkimų įstatymą, paklausa viešųjų pirkimų mokymui didės, todėl tikslinga būtų organizuoti nuolat veikiančius viešųjų pirkimų mokymo seminarus ir kursus. Numatoma taip pat parengti metodinę literatūrą ir parinkti pranešėjus, galėsiančius skaityti paskaitas aktualiausia pirkimų tematika. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į Europos Sąjungos teisinės bazės viešųjų pirkimų klausimais studijas.

Atskaitomybės ir analizės klausimai

Informacijos apie viešųjų pirkimų veiklą kaupimas ir teikimas valstybės (savivaldybių) institucijoms ir visuomenei - viena iš svarbių tarnybos funkcijų. Analizuojant bei vertinant viešųjų pirkimų veiklą būtina remtis tikrais ir patikimais duomenimis, pakankamai adekvačiai atspindinčiais sistemos būklę. Nemažą dalį reikalingos informacijos sudaro Viešojo pirkimo įstatymo 9-tame straipsnyje nurodyti duomenys, kuriuos perkančiosios organizacijos pateikia pirkimo procedūrų ataskaitoje. Priėmus 1998 metų sausio 8 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 9, padidėjo organizacijų, vykdančių pirkimus pagal Viešojo pirkimo įstatymą, skaičius. Pirkimo procedūrų ataskaitas pradėjo teikti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybė turi kontrolinį akcijų paketą.

Dabartiniu metu dar ne visos organizacijos, vykdančios pirkimus pagal Viešojo pirkimo įstatymą, laiku pateikia pirkimų procedūrų ataskaitas. Be to, neišvengiama ataskaitų pildymo klaidų, pateikiami ne visi reikalingi duomenys. 1998 metais perkančiosioms organizacijoms tarnyba išsiuntė 428 prašymus pateikti trūkstamus duomenis. Siekiant optimizuoti gaunamų duomenų kiekį, pagerinti jų kokybę ir supaprastinti ataskaitų sudarymą buvo parengtos naujos pirkimo procedūrų ataskaitų formos, kurios patvirtintos tarnybos 1998 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 59 ir pradėtos taikyti nuo 1999 m. sausio 1d. Dabar tais atvejais, kai vadovaujantis Vyriausybės 1998 metų sausio 8 dienos nutarimu Nr. 9 tarnybai buvo pateikta informacija apie viešojo pirkimo konkursą, po pirkimo procedūrų baigimo ataskaitoje pateikiami tik papildomi duomenys. Pertvarkytas duomenų klasifikavimas ir kodavimas leis racionaliau panaudoti gaunamus duomenis.

1998 metais Atskaitomybės ir analizės skyriuje eksploatuojama bandomoji kompiuterinė viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų duomenų bazė, parengta naudojant “Microsoft Access 95” duomenų bazių programą. Tačiau jos eksploatacijos eigoje išryškėjo trūkumai:

  • duomenų bazės struktūra nesuteikia galimybės įvesti ir kaupti visus reikalingus ataskaitų duomenis, gauti apibendrintą informaciją;
  • programa nėra skirta naudoti kompiuterių tinkle;
  • nenumatyti ryšiai su vidiniais tarnybos informaciniais srautais;
  • nenumatyti ryšiai su išoriniais informaciniais srautais;
  • nepatogus duomenų įvedimas - nėra jokių duomenų įvedimą palengvinančių funkcijų, nėra galimybės programiniu būdu apjungti kelių ataskaitų duomenų bazių duomenis;
  • nenumatytos klaidų (jų tarpe ir įvedimo) tikrinimo funkcijos.

Nuo 1999 m. sausio 1d. pradėjus taikyti naujas ataskaitų formas, būtina pakeisti ataskaitų duomenų bazės struktūrą, duomenų įvedimo ir apdorojimo procedūras. Svarbu pakeisti duomenų bazės struktūrą taip, kad perkančiąją organizaciją identifikuojantis parametras būtų jos kodas iš Ūkio subjektų registro, o ne pavadinimas. Dėl dabartinės duomenų bazės struktūros netobulumo teko susidurti su nemažais sunkumais sudarant sąrašą organizacijų, vykdžiusių viešuosius pirkimus 1998 metų I-III ketvirčiuose. Toks sąrašas sudarytas, jame yra 519 perkančiųjų organizacijų.

Nuo 1998 metų apibendrintą informaciją apie kiekvieno metų ketvirčio viešuosius pirkimus tarnyba skelbia “Valstybės žiniose”. Informacija apie I-ojo ketvirčio viešuosius pirkimus paskelbta 1998m. birželio 12d. “Valstybės žinių” Nr.54, II-ojo ketvirčio - 1998m. rugpjūčio 14 d. Nr.72, III-ojo ketvirčio - 1998m. spalio 23d. Nr.93. Pažymėtina, kad jau paskelbus informaciją apie atitinkamo ketvirčio viešuosius pirkimus, pavėluotai gaunama nemažai ataskaitų: apie I ketvirčio pirkimus gauta 111 ataskaitų, II ketvirčio - 209 ataskaitos ir III ketvirčio - 190 ataskaitų.

Apie 1998 metų viešuosius pirkimus Viešųjų pirkimų tarnyba gavo 6006 pirkimų procedūrų ataskaitas. 103 ataskaitose nurodyta, kad pirkimai dėl įvairių priežasčių neįvyko. 582 pirkimų vertė sutarčių pasirašymo metu nebuvo nustatyta ir ataskaitose nenurodyta, todėl ji neįtraukta į pirkimų, apie kuriuos gautos ataskaitos, bendrą vertę.

Pagal gautas ataskaitas, bendra 5321 viešojo pirkimo vertė 1998 metais yra 2199426.8 tūkst.Lt. Daugiausia lėšų (736201,9 tūkst. Lt ) viešiesiems pirkimams panaudota 1998 metų II-me ketvirtyje (žr. 1 pav.).

Pagal naudotas lėšas bendrą 1998 metų viešųjų pirkimų vertę sudaro:

  • 696503,9 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų (2066 pirkimai);
  • 165595,9 tūkst. Lt savivaldybių biudžeto lėšų (744 pirkimai);
  • 12670,2 tūkst. Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (60 pirkimų);
  • 485248,5 tūkst. Lt kitų valstybės fondų lėšų ( 1636 pirkimai);
  • 294507,8 tūkst. Lt valstybės vardu gautų paskolų lėšų (85 pirkimai);
  • 90801,7 tūkst. Lt valstybės garantuojamų paskolų lėšų (63 pirkimai);
  • 11143,9 tūkst. Lt valstybės vardu gaunamos labdaros ir paramos lėšų (24 pirkimai);
  • 398675,2 tūkst. Lt lėšų iš ūkinės veiklos (619 pirkimai);
  • 44279,7 tūkst. Lt kitų lėšų (24 pirkimai).

Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų vertės 1998 m. pateikiamos 2 pav., o šių pirkimų vertės ir kiekiai 1998m. 1 - 4 ketv. - atitinkamai 3 ir 4 pav. Didžiausią prekių pirkimų vertės dalį sudaro mašinų ir mechaninių įrengimų, elektros įrangos, jų dalių pirkimų vertė - 232746,8 tūkst. Lt (341 pirkimas). Didžiausią darbų pirkimų vertės dalį sudaro kelių ir kitų transporto įrenginių remonto, rekonstrukcijos ir renovacijos vertė - 403023,4 tūkst. Lt (749 pirkimai).

Viešųjų pirkimų, vykdytų įvairiais pirkimo būdais, vertės ir kiekiai 1998 m. pateikiami 5 ir 6 pav. Atvirojo konkurso būdu dažniausiai (940 kartų) buvo perkamos prekės (bendra pirkimų vertė - 584050,6 tūkst. Lt). 569 kartus šiuo būdu buvo perkami darbai (bendra pirkimų vertė - 885002,7 tūkst. Lt).

Uždarojo konkurso būdu 1039 kartus buvo perkami darbai (bendra vertė - 184771,7 tūkst. Lt). Perkant paslaugas, šis būdas buvo taikytas dažniausiai - 305 kartus (šių pirkimų bendra vertė - 16732,1 tūkst. Lt).

Konkurencinių derybų būdu dažniausiai (268 kartus) buvo perkami darbai. Bendra darbų pirkimų šiuo būdu vertė - 42402,5 tūkst. Lt.

Kainų apklausos būdu vertė dažniausiai buvo perkami darbai (763 kartus, bendra pirkimų vertė - 138085,5 tūkst. Lt) ir prekės (585 kartus, bendra pirkimų vertė - 42594,6 tūkst. Lt).

Pirkimo iš vienintelio šaltinio būdu 143 kartus buvo perkamos prekės (bendra prekių pirkimų vertė - 95995,4 tūkst. Lt), 116 kartus - paslaugos (bendra pirkimų vertė - 89738 tūkst. Lt), 68 kartus - darbai (bendra pirkimų vertė - 15799,5 tūkst. Lt).

Įvairių rūšių perkančiųjų organizacijų 1998 metais vykdytų pirkimų vertės pateikiamos 7 pav. Valstybės institucijų vykdytų prekių, paslaugų ir darbų pirkimų bendros vertės atitinkamai buvo lygios 315362,3 tūkst. Lt (983 pirkimai), 136163,3 tūkst. Lt (529 pirkimai) ir 636060,7 tūkst. Lt (1130 pirkimai).

Savivaldos institucijos dažniausiai (1039 kartus) pirko darbus. Jų bendra vertė - 310502,8 tūkst. Lt.

Valstybės įmonės dažniausiai pirko prekes (344 kartus, bendra vertė - 108816,3 tūkst. Lt) ir darbus (122 kartus). Darbų pirkimų bendra vertė - 92297,7 tūkst. Lt.

Savivaldybių įmonių vykdytų pirkimų bendros vertės didžiausią dalį (12254,2 tūkst. Lt ) sudaro 25 darbų pirkimų vertė.

Akcinės bendrovės dažniausiai (314 kartų) pirko darbus (bendra pirkimų vertė - 181749,9 tūkst. Lt) ir prekes. 261 prekių pirkimo bendra vertė - 234494,2 tūkst. Lt.

Viešosios įstaigos dažniausiai (160 kartų) pirko prekes (bendra pirkimų vertė 68200,4 tūkst. Lt.

Dabartiniu metu tik gaunamų ataskaitų duomenys kaupiami duomenų bazėje, tvarkomi ir analizuojami kompiuteriniu būdu. Būtina sukurti viešųjų pirkimų informacinę sistemą, kurią įdiegus sistemos vartotojai galėtų naudotis informacija, gaunama panaudojant duomenis iš šių duomenų bazių (DB):

  • skelbimų ‘Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai’ DB;
  • įvertinimams pateikiamos informacijos DB;
  • ataskaitų DB;
  • skundų DB;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą ne atviro konkurso būdu DB.

1998 metais pakilo tarnybos kompiuterizacijos lygis. Buvo nupirkta 20 kompiuterių, 12 spausdintuvų, 2 modemai. Gruodžio mėnesį sukurtos 2 darbo su Internetu vietos, visiems tarnybos skyriams sudarytos galimybės naudotis elektroniniu paštu.

Atskaitomybės ir analizės skyriaus darbuotojai nuolat konsultuoja perkančiąsias organizacijas su ataskaitomis susijusiais klausimais, vykdo turimos kompiuterinės įrangos priežiūrą, konsultuoja tarnybos darbuotojus kompiuterinės ir programinės įrangos panaudojimo klausimais.

Nuolat vykdoma perkančiųjų organizacijų teikiamų viešųjų pirkimų skelbimų “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” kontrolė. Tikrinama, ar skelbimų turinys atitinka Viešojo pirkimo įstatymo reikalavimus, redaguojamas skelbimų tekstas. Pažymėtina, kad net 99% pateiktų skelbimų neatitinka reikalavimus. Mokymo procese teks atkreipti į tai perkančiųjų organizacijų dėmesį ir pasitarti, kaip išvengti klaidų.

Tarnyba iš ministerijų, žinybų ir apskričių viršininkų administracijų renka informaciją apie Vyriausybės Kanclerio 1998 m. lapkričio 2 d. pavedimo Nr. 9-10040 dėl viešųjų pirkimų centralizacijos vykdymą. Parengtas ministerijų ir žinybų reguliavimo sričiai priskirtų organizacijų sąrašas, į kurį įtrauktos 1063 organizacijos, galinčios vykdyti viešuosius pirkimus. Rengiamas taip pat apskričių viršininkų administracijų reguliavimo sričiai priskirtų organizacijų sąrašas.

Tarnybos organizacinė struktūra ir etatai

Tarnybos organizacinė struktūra ir etatai buvo patvirtinti 1998 m. kovo 27 d. Tačiau darbuotojų kolektyvo formavimas užsitęsė daugiau nei pusmetis dėl tarnybinių patalpų stokos.

Sudarant tarnybos struktūrą bei etatų sąrašą buvo atsižvelgta į Viešojo pirkimo įstatymo ir Vyriausybės patvirtintų nuostatų keliamus tarnybai uždavinius, funkcijas bei nustatytas konkrečių darbų apimtis kiekvienam struktūriniam padaliniui.

Vadovaujantis šiais principais, tarnybos sudėtyje yra sudaryti 4 funkciniai skyriai bei 2 savarankiški finansinio ir ūkinio aptarnavimo sektoriai:

  • Metodologijos skyrius - 5 etatiniai vienetai,
  • Kontrolės ir prevencijos skyrius - 9 etatiniai vienetai (skyriaus sudėtyje yra prevencijos sektorius),
  • Mokymo skyrius - 6 etatiniai vienetai,
  • Atskaitomybės ir analizės skyrius - 6 etatiniai vienetai,
  • Finansų ir buhalterijos sektorius - 2 etatiniai vienetai,
  • Administracijos ir ūkio sektorius - 5 etatiniai vienetai.

Iš viso tarnybai yra nustatyti 35 etatiniai vienetai. 1997-1998 metais tarnybos aparatas buvo komplektuojamas konkursų tvarka, atskirais etapais, atsižvelgiant į tarnybinių patalpų suteikimą ir jų įrengimą.

1998 metų pradžioje tarnyboje dirbo tik 13 darbuotojų. Gavus ir įrengus naujas tarnybines patalpas Algirdo g. 31, buvo paskelbtas papildomas konkursas ir tęsiamas darbuotojų komplektavimas. Balandžio pabaigoje tarnyboje dirbo jau 24 darbuotojai, liepos 1 d. - 28, spalio 1 d. - 30, 1999 metų sausio 1 d. - 31 darbuotojas. Visi tarnybos specialistai turi aukštąjį ekonominį, inžinierinį ar teisinį išsilavinimą arba baigia studijas aukštosiose mokslo įstaigose. Du darbuotojai turi socialinio mokslo daktaro laipsnį.

Dabartinė tarnybos organizacinė struktūra bei nustatytas etatinių vienetų skaičius praktiškai suteikia galimybę normaliai vykdyti tarnybai pavestus uždavinius. Skirtų biudžetinių asignavimų ribose tarnyba įsigijo darbo vietoms įrengti reikalingą inventorių, kompiuterinę techniką, kitas organizacines - technines priemones, atliko gautų patalpų remontą.Ateityje, priėmus naują Viešųjų pirkimų įstatymą bei jį lydinčius poįstatyminius aktus, tobulinant viešųjų pirkimų organizavimo sistemą, sparčiai plečiantis ryšiams su tarptautinėmis organizacijomis bei kitų šalių viešąjį pirkimą reguliuojančiomis institucijomis, teks iš dalies pertvarkyti ir tarnybos organizacinę struktūrą. Ypač svarbu stiprinti pirkimų prevencinį ir kontrolinį darbą, taikyti naujus mokymo metodus bei formas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-07-30